Lietuvos naftos gavyba nuo 2001 m. piko sumažėjo daugiau kaip 95 %. Tačiau svarbiausias klausimas šiandien yra ne senkantys sausumos telkiniai, o nepakankamai ištirtas Baltijos jūros potencialas. Rusija prie Kaliningrado ir Lenkija naftą Baltijoje jau išgauna – ar Lietuva išsiaiškins, ką turi savo jūros zonoje?
Sausumos gavyba mažėja, bet tema tuo nesibaigia
2001 m. Lietuvoje buvo išgauta beveik 600 tūkst. m³ naftos. 2025 m. gavyba siekė 26,57 tūkst. m³ – daugiau kaip 95 % mažiau nei per istorinį piką. Nafta buvo išgaunama iš 11 telkinių, o visa dabartinė gavyba vyko sausumoje.
Nuo 1990 m. iki 2025 m. pabaigos Lietuvoje išgauta apie 5,62 mln. m³ naftos, o apskaitytų išgaunamųjų išteklių likutis siekė apie 2,11 mln. m³.
Šis likutis nereiškia, kad visas kiekis bus išgautas pelningai. Senstant telkiniui mažėja slėgis ir gręžinių našumas, o likusios naftos gavyba paprastai brangsta. Todėl geologiškai išgaunamas kiekis ir komerciškai patrauklus kiekis nėra tas pats.
Baltijos potencialas gali būti didelis, tačiau Lietuva jo dar neištyrė
2026 m. rugpjūčio 16 d. LRT reportaže naftos sektoriaus atstovas iškėlė hipotetinį 500 tūkst. tonų metinės gavybos Baltijos jūroje scenarijų. Tai nėra Lietuvos geologijos tarnybos patvirtintas išteklių dydis, atsargų vertinimas ar būsimos gavybos planas.
Šį skaičių prasminga naudoti tik kaip ekonominio masto testą: kas būtų, jeigu šiuolaikiniai tyrimai patvirtintų pakankamus išteklius ir projektas iš tiesų pasiektų tokią gavybą?
Duomenų spraga tebėra didelė. Lietuvos geologijos tarnyba 2026 m. nurodė, kad kompleksiniu 1:50 000 mastelio geologiniu kartografavimu ištirta 37,63 % Lietuvai priklausančios Baltijos jūros akvatorijos, o senesni duomenys vietomis per menkai detalūs šiuolaikiniam vertinimui.
Realų potencialą parodytų tik modernūs seisminiai tyrimai ir žvalgybiniai gręžiniai. Jie turėtų atsakyti, kiek naftos galima išgauti, kokia jos kokybė, kiek kainuotų projektas ir kokią riziką jis keltų Baltijos jūrai.
Kaliningradas ir Lenkija Baltijoje jau išgauna naftą
Baltijos jūros naftos gavyba nėra vien teorija. Rusijos Kaliningrado šelfe esantis Kravcovskoje (D-6) telkinys pradėtas eksploatuoti 2004 m. Lietuvos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, platforma yra maždaug 10 km nuo Lietuvos–Rusijos jūros ribos, netoli Nidos ir Kuršių nerijos. 2024 m. HELCOM dokumente nurodyta, kad gavyba tebevykdoma.
Lenkijos sektoriuje ORLEN Petrobaltic eksploatuoja B3 ir B8 telkinius. Tai rodo, kad naftos gavyba Baltijoje yra techniškai įmanoma ir realiai vyksta šalia Lietuvos.
Kaimyniniai telkiniai neįrodo, kad tokio pat dydžio ar kokybės išteklių yra Lietuvos ekonominėje zonoje. Tačiau geologinės struktūros nesibaigia ties politinėmis sienomis, todėl jų buvimas yra rimtas argumentas Lietuvos potencialą ištirti, o ne iš anksto atmesti. Kaimynų gavyba taip pat reiškia, kad regioninė išsiliejimo rizika jau egzistuoja, nors tiesioginė ekonominė nauda tenka ne Lietuvai.
Ką parodytų 500 tūkst. tonų ekonominis scenarijus?
Iliustraciniam skaičiavimui taikomos šios prielaidos:
- metinė gavyba – 500 tūkst. tonų;
- konversija – 7,33 barelio vienai tonai;
- euro ir JAV dolerio kursas – 1 EUR už 1,1593 USD, pagal 2026 m. rugpjūčio 17 d. ECB kursą;
- „Brent“ kaina – trys sąlyginiai 70, 80 ir 90 USD už barelį scenarijai.
| „Brent“ kainos scenarijus | Apytikslė metinė žaliavos vertė | Iliustracinė 12 % mokesčio suma |
|---|---|---|
| 70 USD už barelį | 221,3 mln. Eur | 26,6 mln. Eur |
| 80 USD už barelį | 252,9 mln. Eur | 30,3 mln. Eur |
| 90 USD už barelį | 284,5 mln. Eur | 34,1 mln. Eur |
Tai būtų bendra parduodamos žaliavos vertė, o ne projekto pelnas ar garantuotos biudžeto pajamos. Iš jos dar reikėtų finansuoti žvalgybą, gręžinius, jūrinę infrastruktūrą, transportavimą, aplinkosauginę stebėseną, draudimą ir projekto uždarymą.
12 % mokesčio suma yra iliustracinė: reali bazė skaičiuojama pagal faktinę pardavimo kainą gavybos vietoje, o ne tiesiog pagal „Brent“. Papildomas 4,5–9 % tarifas taikomas tik tam tikrais valstybės finansuotos žvalgybos atvejais. Pagal bendrą tvarką 90 % mokesčio tenka valstybės, 10 % – gavybos vietos savivaldybės biudžetui; jūrinio projekto atveju šį taikymą reikėtų patikslinti teisiškai.
Portfelio valdymas · pirmas pokalbis nemokamas
Rinkos tema neturėtų tapti vienkartiniu statymu portfelyje
Naftos kaina, valiutos ir palūkanos skirtingas investicijas veikia nevienodai. Jei nenori rinkų stebėti ir portfelio sprendimų priimti vienas, aptarkime strategiją, rizikos ribas ir nuolatinę priežiūrą.
- Strategija pagal tavo tikslus ir priimtiną riziką
- Nuolatinė rizikos ir koncentracijos stebėsena
- Pirmas pokalbis – nemokamas
Ką vietinė gavyba realiai duotų Lietuvai
Lietuvoje išgauta nafta būtų parduodama rinkos sąlygomis, todėl savaime negarantuotų pigesnio benzino ar dyzelino. Ekonominė nauda būtų kitokia: išteklių mokestis, investicijos, užsakymai vietos rangovams, darbo vietos ir mažesnis importuojamos žaliavos poreikis.
500 tūkst. tonų žalios naftos būtų panašu į penktadalį Lietuvoje per metus sunaudojamų naftos produktų kiekio. Tai nepaverstų šalies energetiškai nepriklausoma, be to, žalios naftos ir galutinių produktų tonų negalima lyginti vienas su vienu.
Ar Lietuvos nafta galėtų būti geresnė ir švaresnė?
Kol nėra jūrinės naftos mėginių, nežinomi jos tankis, sieros kiekis ir perdirbimo išeigos. Jei mėginiai patvirtintų lengvą ir mažai sieringą naftą, ją perdirbti galėtų būti paprasčiau nei sunkią, sieringą žaliavą.
Yra reali galimybė, kad gerai suprojektuotas Lietuvos projektas, turintis trumpesnę tiekimo grandinę, griežtą metano ir dujų deginimo kontrolę bei nepriklausomą stebėseną, turėtų mažesnį tiekimo grandinės pėdsaką nei dalis importuojamos naftos. Tarptautinė energetikos agentūra nurodo, kad geriausių ir blogiausių gamintojų metano intensyvumas skiriasi daugiau kaip 100 kartų.
Tačiau vien vietinė kilmė ar mažesnis sieringumas nepadaro naftos „ekologiškos“. Reikėtų palyginti konkretaus telkinio gavybą, metano nuotėkius, susijusių dujų deginimą, transportavimą, perdirbimą bei išsiliejimo riziką su realiomis importo alternatyvomis. Baltija yra sekli ir jautri išsiliejimams, todėl prieš bet kokią gavybą būtų privalomas išsamus poveikio aplinkai vertinimas, o galimo tarpvalstybinio poveikio atveju – ir tarpvalstybinis vertinimas.
Pirmiausia žvalgyba, tik tada sprendimas dėl gavybos
Žvalgybos ir komercinės gavybos sprendimus reikia atskirti:
- Audituoti turimus duomenis ir, jei jie perspektyvūs, leisti konkursą laimėjusiam investuotojui savo rizika finansuoti šiuolaikinę žvalgybą.
- Gavybą svarstyti atskirai – tik patvirtinus išteklius, konservatyvią projekto ekonomiką, viso gyvavimo ciklo poveikį ir atlikus PAV.
- Dar prieš gavybą pareikalauti draudimo bei lėšų galimai žalai, avarijų likvidavimui, gręžinių uždarymui ir infrastruktūros išmontavimui.
Žvalgyba nėra automatinis leidimas išgauti. Ji yra būdas pakeisti spėjimus duomenimis.
Išvada
Baltijos jūros potencialas gali būti ekonomiškai reikšmingas, tačiau šiandien jis dar nepatvirtintas. 500 tūkst. tonų scenarijus parodo galimą mastą, o D-6, B3 ir B8 telkiniai – kad naftos gavyba Baltijoje techniškai įmanoma ir vyksta aplink Lietuvą.
Klausimas jau ne tas, ar Baltijoje apskritai galima išgauti naftą – kaimynai tai daro. Klausimas, ar Lietuva išsiaiškins, kokius išteklius turi, ir nustatys sąlygas, kad galimas projektas kurtų naudą valstybei, o jo rizika būtų griežtai valdoma.
Išnaudoti potencialą nereiškia aklai pritarti gavybai. Pirmiausia reikia šiuolaikinės žvalgybos, tada – ekonomikos ir poveikio aplinkai palyginimo. Jei projektas būtų nuostolingas ar rizika nepriimtina, naftos išgauti nereikėtų. Jei būtų patvirtintas reikšmingas telkinys, o jo tiekimo grandinės poveikis mažesnis nei realių importo alternatyvų, atsisakyti net tirti reikštų palikti galimą strateginę ir ekonominę naudą neišnaudotą.
Šaltiniai ir metodika. Lietuvos geologijos tarnyba, Aplinkos apsaugos agentūra, Energetikos ministerija, LRT, Europos Centrinis Bankas, HELCOM, Tarptautinė energetikos agentūra, JAV Energetikos informacijos administracija, ORLEN Petrobaltic, LUKOIL-Kaliningradmorneft, e-Seimas ir Teisės aktų registras (TAR). Skaičiavimai atlikti pagal straipsnyje nurodytas prielaidas.
Skaičiavimuose naudojamas 500 tūkst. tonų metinės gavybos scenarijus nėra oficialiai patvirtintas Lietuvos Baltijos jūros naftos išteklių kiekis ar prognozė. 7,33 barelio vienai tonai konversija yra apytikslė ir priklauso nuo naftos tankio. Kainų lentelė yra jautrumo analizė, o ne naftos kainos prognozė.
Straipsnis yra bendro pobūdžio ekonominė analizė ir nėra investavimo rekomendacija.
