Iki JAV prezidento rinkimų liko mažiau nei mėnuo: į ką turėtų atkreipti dėmesį investuotojai?
RINKOS ĮŽVALGOSINVESTAVIMO PAGRINDAI
Martynas Juška
10/11/20242 min read


Artėjant JAV prezidento rinkimams, rinkos dažnai susiduria su didesniu volatilumu, nes investuotojai svarsto galimas politinių rezultatų pasekmes. Šiuo laikotarpiu svarbu suprasti, kokios rinkos reakcijos buvo praeityje ir kaip rinkos galėtų elgtis po rinkimų.
🔍 Ką rodo istoriniai duomenys?
1️⃣ Rinkos reakcija praėjus savaitei po rinkimų:
Vidutiniškai per savaitę po rinkimų akcijų rinka sumažėja apie 1%.
Blogiausi rezultatai buvo 1948 m. (-6%) ir 2008 m. (-15%), o geriausi – 2020 m. (5%), 2004 m. (3%) ir 1996 m. (2%).
Daugiau nei 60% atvejų rinkos buvo neigiamos savaitę po rinkimų.
2️⃣ Vienas mėnuo po rinkimų:
Vidutinis akcijų rinkos augimas per mėnesį po rinkimų yra mažesnis nei 1%.
Blogiausias mėnesio rezultatas buvo 1984 m. (-4%) ir 2008 m. (-16%), o geriausi rezultatai po 2020 m. (9%), 2004 m. (6%) ir 2016 m. (5%) rinkimų.
Daugiau nei 60% atvejų akcijų rinka buvo teigiama per mėnesį po rinkimų.
3️⃣ Vieneri metai po rinkimų:
Vidutinis rinkos augimas praėjus vieneriems metams po rinkimų yra didesnis nei 10%.
Blogiausi rezultatai po 2000 m. (-21%) ir 1956 m. (-10%) rinkimų, o geriausi po 2020 m. (40%), 1996 m. (35%) ir 1960 m. (32%).
Rinkos buvo teigiamos beveik 70% atvejų praėjus vieneriems metams po rinkimų.
4️⃣ Rinkos grąža per visą prezidento kadenciją:
Vidutinė akcijų rinkos grąža per ketverių metų kadenciją yra 61%.
Blogiausi rezultatai buvo 2004 m. (-19%) ir 2000 m. (-2%), o geriausi po 1948 m. (134%) ir 1952 m. (131%).
💡 Ką tai reiškia investuotojams?
📖 Istorija rodo, kad rinkos po prezidento rinkimų dažnai susiduria su trumpalaikiu volatilumu, tačiau ilgesnėje perspektyvoje akcijų rinkos dažniausiai atsigauna. Tai reiškia, kad svarbiausia yra laikytis ilgalaikės investavimo strategijos, remiantis ekonominiais veiksniais, o ne tiesiog politiškai motyvuotais sprendimais. Akcijų rinka turi tendenciją augti, nepriklausomai nuo to, kuri partija laimi rinkimus. Vidutinė ketverių metų akcijų rinkos grąža yra 61%, o reikšmingiausi kritimai buvo susiję su globalinėmis krizėmis, pvz., 2008 m. finansų krize ar „dotcom“ burbulo sprogimu 2000-aisiais. Tai reiškia, kad ekonominiai ir rinkos veiksniai, o ne politinės partijos, dažniausiai lemia ilgalaikį akcijų rinkos augimą.
📊 Volatilumas (VIX indeksas) paprastai didėja prieš rinkimų dieną dėl neapibrėžtumo ir grėsmės, kurią rinkos jaučia politinio pasikeitimo metu. Tačiau, kaip rodo ankstesni rinkimai, po rinkimų volatilumas mažėja, nes investuotojai grįžta prie makroekonominių veiksnių, tokių kaip ekonomikos augimas ir Federalinio Rezervo politika.