Iranas, nafta ir palūkanos: kas iš to laimi, o kas pralaimi?

Po savaitgalio įvykių Irane rinkose kilo daug triukšmo. Energetikos kainos šoktelėjo, geopolitinė įtampa išaugo, o investuotojai pradėjo svarstyti ar tai taps nauju infliacijos šoku ir ar centriniai bankai vėl bus priversti kelti palūkanas.

Hormuzo sąsiauris yra viena svarbiausių pasaulio energetikos arterijų – per jį keliauja apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų. Bet koks trikdis čia iš karto atsispindi kainose. Pastarosiomis dienomis dujų kainos Europoje šoktelėjo apie 75%, nafta taip pat brango.

Todėl natūralu, kad rinkose iš karto atsiranda klausimas – kaip į tai gali reaguoti centriniai bankai.

▶️ ECB. Euro zonos ekonomikos ciklas silpnas, darbo užmokesčio augimas sumažėjęs iki maždaug 2,3%, o energetikos kainų šokas yra pasiūlos problema. Palūkanų didinimas tokiu atveju praktiškai nesumažintų nei naftos, nei dujų kainų, bet dar labiau stabdytų ekonomiką. Todėl tikėtina, kad ECB šią situaciją manau labiau peržiūrės ir neskubės grįžti prie palūkanų didinimo.

▶️ FED. JAV ekonomika išlieka stipresnė, tačiau Fed Fund futures rodo, kad artimiausiame kovo 18 d. posėdyje ~97% tikimybė, jog palūkanos liks 3,50–3,75% lygyje. Net ir augant energetikos kainoms rinka kol kas neįkainoja naujo palūkanų didinimo ciklo, o priešingai – tikisi, kad šiais metais Fed dar du kartus mažins palūkanas iki maždaug 3% lygio kaip ir prieš konfliktą.

Investuotojams svarbu suprasti ir tai, kas iš tokių situacijų paprastai laimi, o kas pralaimi.

🛢 Laimėtojai Brangstanti nafta ir dujos dažniausiai palankios:
- energetikos sektoriui
- žaliavų eksportuotojams
- Tokios šalys kaip Brazilija ar Kolumbija dažnai netgi laimi iš aukštesnių energetikos kainų.

📉 Pralaimėtojai Energijos importuotojams situacija sudėtingesnė. Didesnės energijos kainos reiškia didesnes sąnaudas ir spaudimą ekonomikos augimui. Be to, geopolitinių įtampų metu dažniausiai stiprėja JAV doleris, o tai papildomai apsunkina besivystančių rinkų padėtį.

Istoriškai geopolitiniai konfliktai dažnai sukelia trumpalaikes emocines reakcijas, tačiau retai tampa ilgalaikių akcijų rinkų kritimų priežastimi. Todėl tokiose situacijose dažnai galioja paprasta taisyklė (žiūrėti grafiką).

Kol kas energetikos kainos kyla, tačiau jos dar nėra tokio lygio, kuris fundamentaliai keistų pasaulio ekonomikos trajektoriją. Finansų rinkose įtampos daug, bet istorija rodo – emocijos dažnai būna didesnės nei ilgalaikis ekonominis poveikis.

Patiko turinys? Prenumeruokite