Kokią įtaką rinkoms turi putino branduolinė retorika?

RINKOS ĮŽVALGOS

Martynas Juška

9/26/20241 min read

Rugsėjo 25 d., 2024 m., vladimiras putinas pasiūlė pakeisti rusijos branduolinio atgrasymo doktriną. Jis teigė, kad agresija prieš rusiją iš nebranduolinės valstybės, palaikomos branduolinio ginklo turinčios šalies, būtų laikoma bendru išpuoliu prieš Rusiją. Šis pareiškimas laikomas įspėjimu Vakarams dėl paramos Ukrainai, ypač dėl ilgo nuotolio ginklų tiekimo. Šis žingsnis dar labiau sustiprina kremliaus grėsmingą retoriką branduolinio konflikto kontekste.

💡 Ar rinkos reaguoja į šią retoriką?

Istorija rodo, kad rinka į tokius geopolitinius grasinimus reaguoja atsargiai, tačiau išlieka skeptiška dėl tikro grėsmės masto. 2022 m. rugsėjo 21 d., kai putinas paskelbė dalinę mobilizaciją ir užsiminė apie branduolinio ginklo naudojimą, MSCI World indeksas, atspindintis 23 išsivysčiusių šalių finansų rinkas, per 30 dienų sumažėjo vos -3,74%. Nors tai atspindi tam tikrą baimę, indeksas nepatyrė drastiško kritimo.

Finansų rinkos dažnai reaguoja ne tik į ekonomines naujienas, bet ir į geopolitines grėsmes. Tačiau šiuo atveju, kaip ir 2022 m., rinkos labiau mato šiuos pareiškimus kaip psichologinį spaudimą nei realią grėsmę.

📊 Ką tai reiškia investuotojams?

Tokių grasinimų poveikis finansų rinkoms dažniausiai būna trumpalaikis. Rinkos vertina geopolitines rizikas, tačiau išlieka atsargios ir dažniausiai reaguoja remdamosi ilgalaikiais makroekonominiais veiksniais. Šiuo metu MSCI World indeksas rodo, kad finansų rinkos kyla – indeksas jau padidėjo beveik 1%. Tai gali reikšti, kad investuotojai šiuo metu nevertina grėsmės kaip itin realios arba mato ją kaip psichologinį spaudimą, kurio poveikis rinkoms greičiausiai bus ribotas.

Užsiregistruok į konsultaciją