Savaitės rinkų apžvalga · 2026 m. rugpjūčio 10–14 d.
JAV akcijos kilo 0,4 %, bet nafta ir aukštos palūkanos neramino
Per savaitę S&P 500 pakilo 0,4 %, Nasdaq Composite – 0,1 %, o Europos STOXX 600 smuko 0,4 %. JAV vartotojų kainos augo lėčiau, tačiau gamintojų sąnaudos ir naftos tiekimo rizika išliko. 30 metų JAV obligacijų pajamingumas savaitę baigė ties 5,25 %. Tai rodė, kad investuotojai vis dar matė ilgalaikės infliacijos riziką.
Savaitės esmė
Akcijos kilo, tačiau rizikos neišnyko
Šią savaitę rinkos nepatvirtino vienos paprastos istorijos. JAV vartotojų kainos augo lėčiau, Europos ekonomika paaugo, o JAV darbo rinka nerodė atleidimų bangos. Tai padėjo akcijoms. Tačiau gamintojų sąnaudos liko aukštos, naftos tiekimas per Hormūzo sąsiaurį tebebuvo sutrikęs, o obligacijų rinka vis dar matė ilgalaikės infliacijos riziką.
Dirbtinio intelekto įrangos paklausa buvo didelė, bet pelną uždirbo ne visi. Skola ir infrastruktūros išlaidos lėmė, kam pajamų augimas virto pelnu. Investuotojui išvada paprasta: portfelio nereikėtų grįsti vien viltimi, kad palūkanos greitai mažės. Svarbiau rinktis bendroves, kurios po visų išlaidų uždirba pinigų, ir nepasikliauti viena investicine tema.
Plačiau skaitykite žemiau. Penkios svarbiausios savaitės temos pateiktos pagal jų poveikį pasaulio rinkoms ir portfeliui.
Nafta ir geopolitika
Naftos tiekimas tebebuvo sutrikęs, bet JAV atsargos sumažino kainų baimę
Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio naftos kelių. Per antrąjį ketvirtį juo tekėjo 4,9 mln. barelių per dieną. 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį srautas siekė 21,6 mln. barelių. Liepą dėl sutrikimų nebuvo išgaunama apie 5,5 mln. barelių per dieną, o pasaulio naftos atsargos antrąjį ketvirtį mažėjo vidutiniškai po 4,2 mln. barelių per dieną.
JAV energetikos agentūra skaičiuoja, kad srautas iki rugpjūčio pabaigos liks smarkiai ribotas ir rugsėjį pradės atsigauti. Tai prognozė, ne jau įvykęs faktas. Agentūra trečiojo ketvirčio Brent naftos vidurkį prognozuoja ties 85 JAV doleriais už barelį. Kainų baimę kiek sumažino JAV atsargos: per savaitę jos išaugo 17,4 mln. barelių, arba 4,3 %. Vis dėlto benzino atsargos liko 6 %, o dyzelino ir kitų distiliatų – 12 % mažesnės už penkerių metų vidurkį.
Jei nafta brangs, daugiau gali uždirbti energijos bendrovės. Tačiau degalai, skrydžiai, logistika ir daug energijos naudojanti gamyba brangtų. Tai gali kelti vartotojų kainas ir trukdyti centriniams bankams mažinti palūkanas. Jei tiekimas atsigaus greičiau, didelės JAV atsargos gali pristabdyti naftos kainą.
JAV akcijos, kainos ir palūkanos
Vartotojų kainos augo lėčiau, bet obligacijų rinka vis dar matė infliacijos riziką
S&P 500 per savaitę pakilo 0,4 %, o daug technologijų bendrovių turintis Nasdaq Composite – tik 0,1 %. Liepos vartotojų kainos JAV per mėnesį padidėjo 0,1 %, o per metus – 3,4 %. Atmetus maisto ir energijos kainas, metinis augimas siekė 2,5 %. Tačiau energija per metus tebebuvo pabrangusi 14,7 %.
Gamintojų kainos per mėnesį nepakito, bet buvo 4,7 % didesnės nei prieš metus. Tai reiškia, kad įmonių sąnaudos kilo greičiau nei vartotojų kainos. Įmonės gali dalį pabrangimo perkelti pirkėjams. Jei to padaryti nepavyks, mažės jų pelnas. Mažmeninė prekyba liepą smuko 0,6 %, tačiau naujų bedarbio išmokų paraiškų buvo 209 tūkst. Atleidimų bangos dar nematyti, bet vartojimas silpnėjo.
Kainų augimas JAV
Gamintojų kainos kilo greičiau nei vartotojų
Skirtumas svarbus: didesnes sąnaudas įmonės turės perkelti pirkėjams arba priimti mažesnį pelną.
Obligacijų rinka siuntė mišrų signalą. Dvejų metų JAV obligacijų pajamingumas sumažėjo iki 4,17 %. Dešimties metų pajamingumas pakilo iki 4,68 %, o 30 metų – iki 5,25 %. Pajamingumas parodo, kokios metinės grąžos už JAV valstybės obligaciją reikalauja investuotojai. 5,25 % nėra visų paskolų palūkanų norma. Šis rodiklis parodė, kad investuotojai vis dar matė ilgalaikės infliacijos riziką. Kai saugi valstybės obligacija siūlo didesnę grąžą, iš rizikingesnių įmonių taip pat tikimasi daugiau. Todėl sunkiau pateisinti aukštą įmonių, kurių pelno laukiama tik po daugelio metų, akcijų kainą.
Dirbtinio intelekto infrastruktūra
DI užsakymų daug, tačiau pelną uždirba ne visi
DI įrangos paklausa išliko didelė. Lustų gamybos įrangos bendrovė „Applied Materials“ pajamas padidino 25 % iki 9,12 mlrd. JAV dolerių. Tinklų įrangos bendrovės „Cisco“ pajamos augo 18 % iki 17,25 mlrd. dolerių, o DI infrastruktūros užsakymai per metus pasiekė 9,3 mlrd. dolerių. Serverių gamintoja „Supermicro“ pardavimus beveik padvigubino nuo 5,8 iki 11,1 mlrd. dolerių.
Didelės pajamos dar negarantuoja pelno. DI skaičiavimo galią nuomojanti „CoreWeave“ gavo 2,575 mlrd. dolerių pajamų, bet patyrė 626 mln. dolerių nuostolį. Vien palūkanų sąnaudos siekė 640 mln. dolerių. Todėl investuotojui svarbu klausti ne tik, ar DI paklausa auga. Reikia žiūrėti, kiek pinigų lieka sumokėjus už elektrą, įrangą ir skolą. Aukštos palūkanos ypač pavojingos įmonėms, kurios plėtrą finansuoja skolintais pinigais.
Kinija ir Japonija
Kinijoje trūko pirkėjų, o Japonijoje kainas kėlė silpna jena
Kinijoje vartotojų kainos per metus pakilo tik 0,5 %, o gamintojų kainos – 3,5 %. Įmonių perkamos žaliavos ir kitos sąnaudos pabrango 5,5 %. Tai rodo silpną vidaus paklausą: gamyklų sąnaudos auga, bet viso pabrangimo pirkėjams perkelti sunku. Liepą paskolų juaniais suma sumažėjo apie 340 mlrd. juanių. Bendrą finansavimą daugiausia palaikė valdžios obligacijos, o ne aktyvesnis gyventojų ar įmonių skolinimasis.
Japonijoje gamintojų kainos per metus pakilo 7,2 %, o importo kainos jenomis – 29,1 %. Dalį šio skirtumo sukėlė susilpnėjusi jena. Silpna valiuta padeda eksportuotojams, nes jų pajamos užsienyje tampa vertesnės jenomis. Tačiau energiją ir žaliavas importuojančioms įmonėms ji didina sąnaudas. Kiti Japonijos ekonomikos augimo duomenys parodys, ar centrinis bankas gaus daugiau priežasčių kelti palūkanas.
Europa ir euras
Europa augo lėtai, o pramonė beveik nejudėjo
Euro zonos ekonomika antrąjį ketvirtį paaugo 0,4 %, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, ir 1,0 % per metus. Tai buvo atsigavimas, bet ne spartus augimas. Užimtumas per ketvirtį padidėjo tik 0,1 %. Jungtinės Karalystės ekonomika taip pat augo 0,4 %, tačiau daugiausia dėl paslaugų. Euro zonos pramonės gamyba birželį per mėnesį nepakito ir per metus paaugo vos 0,1 %.
Europos STOXX 600 akcijų indeksas per savaitę smuko 0,4 %, o euras JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo 0,3 %. Stipresnis euras gali sumažinti doleriais laikomų investicijų grąžą, kai ji perskaičiuojama į eurus. Europos paslaugų ir finansų bendrovėms lėtas augimas yra šiokia tokia atrama. Eksportuotojams ir daug energijos naudojančioms įmonėms trukdo stipresnis euras ir brangesnė energija.
Svarbu žinoti. Ši apžvalga skirta informaciniams ir edukaciniams tikslams. Ji nėra individuali investavimo rekomendacija, pasiūlymas pirkti ar parduoti finansinę priemonę ar pažadas dėl būsimos grąžos. Finansinių priemonių vertė gali kilti ir kristi.
