Savaitės rinkų apžvalga · 2026 m. rugpjūčio 10–14 d.
Akcijos laikėsi, bet nafta ir ilgalaikės palūkanos ribojo optimizmą
JAV akcijos savaitę baigė nedideliu pliusu. Lėčiau augusios vartotojų kainos padėjo rinkai, tačiau naftos tiekimo rizika ir aukšta 30 metų JAV obligacijų grąža neleido investuotojams visiškai atsipalaiduoti. Esmė paprasta: akcijos dar kilo, bet tolesnę kryptį vis labiau lemia energijos kainos ir palūkanų lūkesčiai.
Savaitės vaizdas vienu žvilgsniu
Kas pajudino rinkas prieš išsamų paaiškinimą
JAV akcijos kilo nedaug. Lėtesnė vartotojų infliacija padėjo rinkai, tačiau Hormūzo naftos rizika ir aukšta ilgalaikių obligacijų grąža ribojo optimizmą.
- Didžiosios JAV akcijos+0,4 %500 didelių JAV bendrovių indekso pokytis per savaitę.
- JAV technologijų akcijos+0,1 %Nasdaq Composite indekso pokytis per savaitę.
- Europos STOXX 600−0,4 %Platus Europos akcijų indeksas per savaitę.
- Euras prieš JAV dolerį+0,3 %Europos Centrinio Banko orientacinio kurso pokytis.
- JAV 10 metų obligacijos4,68 %Rinkos reikalaujama grąža; per savaitę padidėjo 0,03 procentinio punkto.
Savaitės esmė
Kas svarbiausia įvyko per savaitę
Per savaitę platus JAV akcijų indeksas S&P 500 pakilo 0,4 %, technologijų bendrovių gausus Nasdaq Composite – 0,1 %, o Europos STOXX 600 smuko 0,4 %. Rinkoms padėjo lėčiau augusios JAV vartotojų kainos ir tai, kad bedarbio išmokų paraiškos nerodė staigaus darbo rinkos lūžio. Tačiau gamintojų kainų metinis augimas liko 4,7 %, o naftos tiekimas per Hormūzo sąsiaurį tebebuvo smarkiai ribotas.
Investuotojai už 30 metų paskolą JAV valstybei savaitės pabaigoje reikalavo 5,25 % metinės grąžos. Tai nėra visų paskolų palūkanų norma. Šis rodiklis parodė, kad rinka vis dar matė ilgalaikės infliacijos riziką. Todėl pagrindinė savaitės išvada nėra nei „viskas gerai“, nei „prasideda krizė“: augimas laikėsi, bet vien tik greito palūkanų mažinimo lūkesčiu pasikliauti dar buvo per anksti.
Plačiau skaitykite žemiau. Pirmiausia – pagrindinės rinkos ir JAV palūkanų signalas, po jų nafta, Europa, Azija ir dirbtinio intelekto sektorius.
Pagrindinės rinkos ir JAV
Akcijos kilo nedaug, nes lėtesnė infliacija ir aukštos ilgalaikės palūkanos veikė priešingomis kryptimis
JAV akcijoms padėjo lėčiau augusios vartotojų kainos. Liepą jos padidėjo 0,1 % per mėnesį ir 3,4 % per metus. Atmetus maisto bei energijos kainas, metinis augimas siekė 2,5 %. Tačiau energija per metus tebebuvo pabrangusi 14,7 %, todėl infliacijos problema dar nebuvo išspręsta.
Kiti duomenys parodė ne griūtį, o lėtesnį augimą. Gamintojų kainos per mėnesį nepakito, tačiau buvo 4,7 % didesnės nei prieš metus. Šių rodiklių krepšeliai skiriasi, bet toks gamintojų kainų augimas perspėjo, kad kainų spaudimas gamybos grandinėje dar neišnyko. Mažmeninė prekyba liepą smuko 0,6 %, o 209 tūkst. naujų bedarbio išmokų paraiškų nerodė staigios atleidimų bangos.
Obligacijų rinka taip pat siuntė nevienodą signalą. Dvejų metų JAV obligacijų pajamingumas sumažėjo iki 4,17 %, tačiau 10 metų pakilo iki 4,68 %, o 30 metų – iki 5,25 %. Pajamingumas yra investuotojų reikalaujama metinė obligacijos grąža. Trumpesnių obligacijų pokytis rodė šiek tiek daugiau tikėjimo mažesnėmis palūkanomis, o ilgiausių obligacijų grąža parodė, kad ilgalaikės infliacijos rizika dar išliko.
Nafta ir geopolitika
Hormūzo sutrikimai laikė naftos riziką aukštą, o JAV atsargos švelnino spaudimą
Naftos tiekimas iš Persijos įlankos liko svarbiausia pasaulinė rizika. Per Hormūzo sąsiaurį antrąjį ketvirtį tekėjo 4,9 mln. barelių per dieną. 2025 m. ketvirtąjį ketvirtį srautas siekė 21,6 mln. barelių. Liepą dėl sutrikimų nebuvo išgaunama apie 5,5 mln. barelių per dieną.
JAV energetikos informacijos administracija prognozuoja, kad srautas iki rugpjūčio pabaigos liks smarkiai ribotas ir rugsėjį pradės atsigauti. Tai prognozė, ne jau įvykęs faktas. Trečiojo ketvirčio Brent naftos vidurkis prognozuojamas ties 85 JAV doleriais už barelį. Spaudimą švelnino JAV komercinės naftos atsargos: per savaitę jos išaugo 17,4 mln. barelių, arba 4,3 %.
Brangesnė nafta paprastai padeda jos gamintojams, bet spaudžia oro linijų, logistikos ir daug energijos naudojančių įmonių pelną. Ji taip pat gali vėl kelti vartotojų kainas ir trukdyti centriniams bankams mažinti palūkanas. Jei tiekimas atsigaus greičiau, didesnės JAV atsargos gali pristabdyti kainų kilimą.
Europa ir euras
Europa išvengė nuosmukio, tačiau pramonė dar neparodė plataus atsigavimo
Europos ekonomika augo, bet nepakankamai sparčiai, kad išsklaidytų visas abejones. Euro zonos bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį padidėjo 0,4 %, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, ir 1,0 % per metus. Užimtumas per ketvirtį paaugo tik 0,1 %. Jungtinės Karalystės ekonomika taip pat augo 0,4 %, daugiausia dėl paslaugų.
Pramonė liko silpnoji grandis. Euro zonos pramonės gamyba birželį per mėnesį nepakito ir per metus padidėjo vos 0,1 %. STOXX 600 akcijų indeksas per savaitę smuko 0,4 %, o euras JAV dolerio atžvilgiu sustiprėjo 0,3 %. Lietuvos investuotojui stipresnis euras mažina neapdraustų dolerinių investicijų vertę, kai ji perskaičiuojama į eurus; silpnesnis euras veikia priešingai.
Lėtas, bet teigiamas augimas mažino recesijos riziką. Tačiau silpna pramonė ir brangi energija vis dar spaudė gamintojus. Artimiausia kryptis priklausys nuo to, ar mažesnė infliacija leis palūkanoms mažėti neatsinaujinus energijos kainų šokui.
Profesionalus portfelio valdymas
Rinkos keičiasi kas savaitę. Portfelio strategija neturėtų keistis su kiekviena antrašte.
Portfelio valdymas rinkos informaciją paverčia nuosekliu procesu: stebime riziką ir koncentraciją, o sprendimus priimame pagal sutartą strategiją, ne pagal naujausią rinkos judėjimą.
Kinija ir Japonija
Kinijos paklausa liko silpna, o Japonijai brango importas
Kinijos duomenys rodė, kad žaliavos brango greičiau negu vartojimas. Vartotojų kainos per metus pakilo tik 0,5 %, o gamintojų kainos – 3,5 %. Įmonių perkamos žaliavos ir kitos prekės pabrango 5,5 %. Tai spaudžia gamintojus, nes silpna vidaus paklausa apsunkina kainų perkėlimą pirkėjams.
Kredito duomenys patvirtino tą patį vaizdą. Palyginus septynių ir šešių mėnesių oficialias sumas, paskolų juaniais suma liepą sumažėjo apie 340 mlrd. juanių. Bendrą ekonomikos finansavimą daugiausia palaikė valdžios obligacijos, o ne aktyvesnis gyventojų ar įmonių skolinimasis.
Japonijoje problema buvo kitokia. Gamintojų kainos per metus pakilo 7,2 %, o importo kainos jenomis – 29,1 %. Silpna jena padėjo eksportuotojams, bet energiją ir žaliavas importuojančioms įmonėms didino išlaidas. Todėl Azijoje nebuvo vienos bendros krypties: Kinijai trūko paklausos, o Japonijai reikėjo suvaldyti brangstantį importą.
Dirbtinio intelekto sektorius
DI paklausa augo, tačiau skola atskyrė pajamas nuo tikro pelno
Dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausa išliko stipri, todėl tema vis dar veikė technologijų rinką. Lustų gamybos įrangos bendrovė „Applied Materials“ ketvirčio pajamas padidino 25 % iki 9,12 mlrd. JAV dolerių. Tai parodė, kad duomenų centrų ir pažangesnių lustų plėtra jau virsta realiais įrangos užsakymais.
Tačiau spartus pajamų augimas dar negarantuoja pelno akcininkams. DI skaičiavimo galią nuomojanti „CoreWeave“ gavo 2,575 mlrd. dolerių pajamų, bet patyrė 626 mln. dolerių grynąjį nuostolį. Vien grynosios palūkanų sąnaudos siekė 640 mln. dolerių. Skolomis finansuojami duomenų centrai yra ypač jautrūs aukštoms palūkanoms.
Todėl platesnė sektoriaus išvada paprasta: svarbu ne tik tai, ar DI užsakymų daugėja. Reikia vertinti, kiek pinigų lieka sumokėjus už elektrą, įrangą ir skolą. Įrangos, tinklų, elektros tiekimo bei aušinimo bendrovėms auganti paklausa gali padėti, tačiau didelę skolą turinčios įmonės išlieka pažeidžiamos.
Svarbu žinoti. Ši apžvalga skirta informaciniams ir edukaciniams tikslams. Ji nėra individuali investavimo rekomendacija, pasiūlymas pirkti ar parduoti finansinę priemonę ar pažadas dėl būsimos grąžos. Finansinių priemonių vertė gali kilti ir kristi.
