Dienos rinkų apžvalga
Hormūzo naftos šokas, lėtesnė JAV infliacija ir Cisco DI užsakymai
Naftos tiekimo sutrikimas tebėra svarbiausia pasaulio rinkų rizika, nors liepos JAV bazinė infliacija sulėtėjo iki 2,5 %. Cisco 9,3 mlrd. JAV dolerių dirbtinio intelekto infrastruktūros užsakymų rodo realią paklausą, bet mažesnė marža primena, kad spartus augimas investuotojams nėra nemokamas.
Savaitės pagrindinė linija
Ar silpnesnė JAV darbo rinka pristabdys palūkanų kėlimą, kol Japonija ruošiasi eiti priešinga kryptimi?
Kas pasikeitė nuo vakar? Liepos JAV bazinė infliacija sulėtėjo iki 2,5 %, o 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas sumažėjo iki 4,68 %, todėl silpnesnės paklausos argumentas tapo tvirtesnis. Tačiau energija per metus pabrango 14,7 %, Japonijos gamintojų kainos pakilo 7,2 %, o naftos tiekimas per Hormūzo sąsiaurį tebėra sutrikęs. Centriniams bankams atsirado daugiau priežasčių nestiprinti politikos, bet dar ne pakankamai laisvės greitai mažinti palūkanas.
Silpnina: energija JAV per metus pabrango 14,7 %, o Japonijos gamintojų kainos pakilo 7,2 %.
Išspręs: 15.30 val. Lietuvos laiku skelbiamos JAV gamintojų kainos ir naujos bedarbių paraiškos.
Rinkų termometras
Svarbiausi ankstesnės sesijos ir šiandienos duomenų atskaitos taškai
Reikšmės yra patikrinta momentinė nuotrauka. Dienos eigoje kainos ir pajamingumai gali keistis.
Tarptautinės energetikos agentūros ataskaitos rengimo metu barelio kaina tebebuvo aukšta dėl Hormūzo tiekimo sutrikimo.
Atmetus maistą ir energiją, kainų augimas sulėtėjo nuo 2,6 % birželį.
Po infliacijos duomenų sumažėjo nuo 4,70 %, todėl obligacijų kainos šiek tiek pakilo.
Silpna jena ir energijos sąnaudos didina kainų spaudimą įmonėms.
Antrąjį ketvirtį augimą palaikė paslaugos, o gamyba neaugo.
1 Geopolitika, energija ir infliacija
Hormūzo tiekimo sutrikimas mažina pasaulio naftos pasiūlą ir didina infliacijos bei augimo riziką
Faktai
Tarptautinės energetikos agentūros rugpjūčio ataskaita nurodo, kad Hormūzo sąsiauris tebėra faktiškai uždarytas. Liepą Persijos įlankos naftos eksportas sumažėjo 2,1 mln. barelių per dieną iki 15 mln., o mėnesio pabaigoje krovos tempas buvo apie 12 mln. barelių per dieną. Regione tebebuvo sustabdyta 8,3 mln. barelių paros gavybos. Pasaulio naftos atsargos liepą sumažėjo 69 mln. barelių, o nuo konflikto pradžios jų sumažėjimas pasiekė 410 mln. barelių.
Kodėl tai svarbu
Mažesnė pasiūla brangina degalus, transportą ir žaliavas, todėl energijos šokas vienu metu gali kelti vartotojų kainas ir mažinti realią paklausą. Agentūra prognozuoja, kad 2026 m. pasaulio naftos pasiūla vidutiniškai bus 4,3 mln. barelių per dieną mažesnė nei 2025 m., o paklausa sumažės 1,6 mln. barelių per dieną. Tai nėra vien augimo ar vien infliacijos istorija. Tai abiejų rizikų derinys, apsunkinantis centrinių bankų sprendimus.
Poveikis portfeliui
Aukštesnė naftos kaina gali palaikyti pelningas naftos gavybos bendroves ir dalį su energija susietų apsaugos priemonių. Spaudimą patiria oro linijos, logistika, chemijos gamintojai ir vartojimo bendrovės, kurios negali visų sąnaudų perkelti klientams. Ilgesnės trukmės obligacijoms riziką kelia atsinaujinęs infliacijos spaudimas. Euro investuotojui svarbus ir JAV dolerio kursas, nes nafta pasaulyje daugiausia įkainojama doleriais.
Galimybė ir rizika
Galimybė atsirastų, jei tiekimas pradėtų normalizuotis greičiau, nei įskaičiuota į kainas: tuomet degalų naudotojų maržos galėtų atsigauti, o infliacijos lūkesčiai mažėtų. Pagrindinė rizika yra ilgesnis sąsiaurio uždarymas arba nauji gavybos sutrikimai. Artimiausias katalizatorius yra faktiniai Persijos įlankos krovos duomenys ir naftos atsargų kryptis. Vienos dienos kainos pokytis nepatvirtina ilgalaikio scenarijaus.
2 JAV ekonomika, obligacijos ir vartotojas
Lėtesnė JAV bazinė infliacija sumažino palūkanų baimę, tačiau energija tebėra 14,7 % brangesnė
Faktai
Liepos JAV vartotojų kainų indeksas per mėnesį padidėjo 0,1 %, o per metus 3,4 %. Atmetus maistą ir energiją, kainos padidėjo 0,2 % per mėnesį ir 2,5 % per metus, palyginti su 2,6 % birželį. Energija liepą atpigo 1,5 %, bet buvo 14,7 % brangesnė nei prieš metus, o benzinas per metus pabrango 24,6 %. Po ataskaitos 500 didžiausių JAV bendrovių akcijų indeksas pakilo 0,3 %, technologijų bendrovių gausus Nasdaq indeksas 0,5 %, o 10 metų obligacijų pajamingumas sumažėjo nuo 4,70 % iki 4,68 %.
Kodėl tai svarbu
Bazinės infliacijos lėtėjimas rodo, kad kainų spaudimas už energijos ribų mažėja, todėl centriniam bankui atsiranda daugiau erdvės vertinti silpnėjančią darbo rinką. Vis dėlto energija gali vėl patekti į prekių, logistikos ir paslaugų kainas. Pajamingumo kritimas reiškia mažesnius palūkanų lūkesčius, o ne staiga pagerėjusią ekonomikos būklę. Neigiamas liepos darbo vietų pokytis ir 103 tūkst. sumažintos gegužės bei birželio reikšmės didina lėtėjimo riziką.
Poveikis portfeliui
Nuosaikesnė bazinė infliacija palankesnė vidutinės ir ilgesnės trukmės valstybės obligacijoms bei pelningoms augimo bendrovėms, nes mažina dar aukštesnių palūkanų tikimybę. Silpnesnė darbo rinka gali spausti ciklinio vartojimo, kelionių ir mažesnių bendrovių pajamas. Energetikos ekspozicija gali atsverti infliacijos riziką, tačiau tampa labiau priklausoma nuo geopolitikos. Euro stiprėjimas prieš dolerį mažintų JAV turto grąžą eurais, o silpnėjimas ją didintų.
Galimybė ir rizika
Galimybė yra tolesnis bazinės infliacijos lėtėjimas be staigaus vartojimo nuosmukio. Tokiu atveju obligacijos ir kokybiškos akcijos galėtų gauti paramą iš mažesnių pajamingumų. Pagrindinė rizika yra scenarijus, kai energija vėl pakelia kainas, o darbo rinka jau silpna. 15.30 val. Lietuvos laiku skelbiamos liepos gamintojų kainos ir bedarbių paraiškos parodys, ar sąnaudų bei darbo rinkos spaudimas iš tiesų mažėja.
3 Technologijos, tinklai ir investicijų grąža
Cisco DI užsakymai pasiekė 9,3 mlrd. JAV dolerių, bet bendroji marža sumažėjo 2,1 procentinio punkto
Faktai
Tinklų įrangos bendrovės Cisco ketvirtojo ketvirčio pajamos padidėjo 18 % iki 17,252 mlrd. JAV dolerių. Produktų pajamos augo 24 %, o tinklų įrangos 28 %. Didžiųjų debesijos paslaugų bendrovių dirbtinio intelekto infrastruktūros užsakymai per finansinius metus pasiekė 9,3 mlrd. JAV dolerių, iš jų 4 mlrd. teko ketvirtajam ketvirčiui. Cisco nurodė, kad 2026 finansinių metų DI pajamos buvo apie 4 mlrd. JAV dolerių, o 2027 m. tikisi 7,5 mlrd. JAV dolerių.
Kodėl tai svarbu
Užsakymai rodo, kad duomenų centrų investicijos jau virsta tinklų įrangos pajamomis, o ne lieka vien pažadu. Tačiau pakoreguota bendroji marža sumažėjo nuo 68,4 % iki 66,3 %. Atsargos padidėjo 80 % iki 5,694 mlrd. JAV dolerių, o visų metų veiklos pinigų srautas beveik neaugo. Investuotojui svarbu atskirti paklausos augimą nuo augimo kokybės: didesnės pajamos ne visada reiškia didesnę maržą ar laisvus pinigus.
Poveikis portfeliui
Rezultatai palankūs tinklų įrangos, optinių jungčių, duomenų centrų elektros ir aušinimo grandinei, nes patvirtina plačią infrastruktūros paklausą. Spaudimą gali jausti tiekėjai, kurių kainodaros galia menka arba atsargos auga greičiau nei galutiniai pardavimai. Technologijų indeksams tai teigiamas pajamų signalas, bet aukšti vertinimai lieka jautrūs obligacijų pajamingumui. Cisco akcijų skaičius sumažėjo tik 0,2 %, todėl pelno vienai akcijai augimo negalima aiškinti vien supirkimu.
Galimybė ir rizika
Galimybė yra tai, kad DI tinklų paklausa iš didžiųjų debesijos bendrovių persikelia į platesnį įmonių atnaujinimo ciklą ir leidžia išlaikyti užsakymų tempą. Pagrindinė rizika yra maržų spaudimas, per didelės atsargos arba atidėti klientų projektai. Artimiausi katalizatoriai bus 2027 finansinių metų užsakymų konversija į pajamas, bendrosios maržos kryptis ir veiklos pinigų srautas, o ne vien nauja užsakymų antraštė.
Portfelis nėra indeksas
Kur šios dienos rizikos susikerta būtent tavo portfelyje?
Per individualią konsultaciją įvertinsime koncentraciją, palūkanų bei valiutos jautrumą ir aiškius tolesnius veiksmus – nekeičiant strategijos dėl kiekvienos antraštės.
4 Japonija, valiuta ir palūkanos
Japonijos gamintojų kainos pakilo 7,2 %, o silpna jena sustiprino importuojamą infliaciją
Faktai
Japonijos gamintojų kainų indeksas liepą padidėjo 0,1 % per mėnesį ir 7,2 % per metus. Šis indeksas matuoja kainas, kurias įmonės gauna už šalies viduje parduodamas prekes, todėl parodo sąnaudų spaudimą prieš jam pasiekiant vartotoją. Importo kainos jenomis per metus pakilo 29,1 %, o sutarties valiuta 17,7 %. Skirtumas rodo valiutos poveikį. Rugpjūčio 12 d. orientacinis euro ir jenos kursas buvo 183,67, o apskaičiuotas JAV dolerio ir jenos kursas apie 159,1.
Kodėl tai svarbu
Silpna jena Japonijos bendrovėms pabrangina importuojamą energiją ir žaliavas. Jei įmonės sąnaudas perkelia vartotojams, vidaus infliacija gali išlikti aukštesnė ir Japonijos bankui tektų svarstyti griežtesnę politiką. Jei perkelti nepavyksta, mažėja importuotojų maržos. Todėl tas pats valiutos judėjimas vienu metu gali būti palankus eksportuotojų pajamoms jenomis ir nepalankus šalies vartotojui bei nuo importo priklausantiems sektoriams.
Poveikis portfeliui
Japonijos eksportuotojai gali gauti nominalią naudą, kai užsienio pajamos perskaičiuojamos į silpnesnę jeną. Mažmenininkai, komunalinių paslaugų bendrovės ir kiti importuotojai patiria didesnį sąnaudų spaudimą. Japonijos valstybės obligacijos jautrios griežtesnės centrinio banko komunikacijos rizikai, o pasaulio obligacijų ir akcijų rinkas gali paveikti svyruojantys jenomis finansuojami sandoriai. Euro investuotojo rezultatą keičia ir euro bei jenos kursas.
Galimybė ir rizika
Galimybė yra tai, kad eksportuotojų pelnai auga greičiau už vietos sąnaudas ir kartu stiprėja vidaus atlyginimai. Pagrindinė rizika yra priešinga: importo infliacija mažina vartojimą ir verčia centrinį banką griežtinti politiką silpnėjant ekonomikai. Artimiausias katalizatorius bus Japonijos banko komunikacija apie kainų perdavimą, taip pat jenos kursas. Staigus jenos stiprėjimas galėtų greitai pakeisti eksportuotojų akcijų vertinimą.
5 Europa, augimas ir palūkanos
Jungtinės Karalystės ekonomika augo 0,4 %, tačiau paslaugų atsparumas riboja greitų palūkanų mažinimų erdvę
Faktai
Jungtinės Karalystės bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį padidėjo 0,4 %, po 0,6 % augimo pirmąjį ketvirtį, ir buvo 1,2 % didesnis nei prieš metus. Birželį ekonomika paaugo 0,3 %, o gegužės pokytis patikslintas nuo 0,1 % augimo iki nulio. Paslaugos per ketvirtį augo 0,5 %, statyba 0,3 %, o gamyba neaugo. Verslo investicijos padidėjo 1,7 %, namų ūkių vartojimas 0,3 %, o realus BVP vienam gyventojui 0,4 %.
Kodėl tai svarbu
Augimas yra atsparesnis, nei rodytų vien energijos šoko baimė, tačiau jis labai priklauso nuo paslaugų. Anglijos bankas liepos pabaigoje paliko 3,75 % bazinę palūkanų normą, o trys iš devynių komiteto narių norėjo ją padidinti 0,25 procentinio punkto. Jei paslaugų paklausa ir kainos išliks stiprios, centrinis bankas turės mažiau erdvės greitai mažinti palūkanas, net jeigu gamyba stovi vietoje.
Poveikis portfeliui
Atsparesnis augimas gali palaikyti svarą sterlingų, Jungtinės Karalystės vidaus paslaugų bendroves ir dalį bankų pajamų. Aukštesnių palūkanų rizika spaudžia ilgesnės trukmės Jungtinės Karalystės obligacijas, skolintus nekilnojamojo turto verslus ir būsto pirkėjų paklausą. Tarptautinių bendrovių akcijoms svaro stiprėjimas gali sumažinti užsienio pajamų vertę svarais. Euro investuotojui galutinę grąžą keičia euro ir svaro kursas.
Galimybė ir rizika
Galimybė yra platesnis augimas, kai verslo investicijos pereina į gamybą ir produktyvumą, o infliacija neatsinaujina. Rizika yra siauras paslaugų augimas kartu su aukštesnėmis energijos kainomis. Tokiu atveju palūkanos išliktų aukštos, o jautresni sektoriai silpnėtų. Artimiausi katalizatoriai yra Jungtinės Karalystės atlyginimų, paslaugų kainų ir mažmeninės prekybos duomenys bei Anglijos banko balsų pusiausvyra.
6 Euro zona, gamyba ir Lietuva
Euro zonos pramonė birželį neaugo, o kapitalo prekių gamyba sumažėjo 1,4 %
Faktai
Euro zonos pramonės gamyba birželį, palyginti su geguže, nepasikeitė ir buvo tik 0,1 % didesnė nei prieš metus. Visoje Europos Sąjungoje gamyba padidėjo 0,2 % per mėnesį ir 0,6 % per metus. Euro zonoje tarpinių prekių gamyba sumažėjo 0,8 %, kapitalo prekių 1,4 %, o energijos padidėjo 1,5 %. Lietuvoje pramonės gamyba padidėjo 2,1 % per mėnesį ir 7,7 % per metus. Metinis Lietuvos augimas buvo didžiausias tarp duomenis pateikusių valstybių.
Kodėl tai svarbu
Nulinis bendras pokytis slepia silpnesnę investicinę paklausą: kapitalo prekės apima įrangą ir techniką, kurią įmonės perka būsimai gamybai. Jų mažėjimas rodo atsargesnes investicijas. Energijos gamybos augimas neatsveria šios žinutės, ypač kai pati energija brangi. Lietuvos rezultatas yra stiprus, bet vienos mažesnės ekonomikos augimas nepakeičia visos euro zonos krypties ir negali būti automatiškai laikomas ilgalaikiu pranašumu.
Poveikis portfeliui
Silpna kapitalo prekių gamyba nepalanki euro zonos ciklinėms pramonės bendrovėms, įrangos gamintojams ir bankams, priklausantiems nuo verslo kreditavimo. Gynybinės paslaugos ir kokybiškos bendrovės su pasikartojančiomis pajamomis gali būti atsparesnės. Lietuvos ir Baltijos pramonės ekspozicijoms svarbu tikrinti, ar augimą lemia platus užsakymų stiprėjimas, ar keli projektai. Euro kursą gali spausti silpnas augimas, tačiau energijos infliacija riboja centrinio banko veiksmus.
Galimybė ir rizika
Galimybė yra tai, kad Lietuvos ir kitų sparčiau augančių šalių rezultatai išplinta, o mažesnės palūkanos vėliau atgaivina įrangos užsakymus. Pagrindinė rizika yra ilgiau trunkanti investicijų stagnacija kartu su brangia energija. Tuomet įmonių pardavimai silpnėtų, o sąnaudos išliktų aukštos. Artimiausi katalizatoriai yra nauji gamyklų užsakymai, bendrovių kapitalo išlaidų planai ir rytojaus euro zonos ekonomikos augimo įvertis.
Šios dienos portfelio kompasas
Augimo įrodymai išlieka, bet energijos ir palūkanų rizika verčia tikrinti portfelio atsparumą
Šiandien portfelį veikia dvi priešingos jėgos. Lėtesnė JAV bazinė infliacija ir Cisco 9,3 mlrd. JAV dolerių DI infrastruktūros užsakymai rodo, kad kainų spaudimas už energijos ribų mažėja, o dalis technologijų investicijų jau kuria pajamas. Kita jėga yra Hormūzo naftos tiekimo sutrikimas, Japonijos 7,2 % gamintojų kainų augimas ir aukšti ilgieji obligacijų pajamingumai. Jie gali lėtinti vartojimą ir neleisti centriniams bankams greitai mažinti palūkanų. Jungtinės Karalystės 0,4 % augimas yra atsveriantis signalas, tačiau euro zonos kapitalo prekių gamybos kritimas rodo atsargias įmonių investicijas. Todėl svarbiausia ne rinktis vieną antraštę, o patikrinti, kiek portfelis priklauso nuo pigesnių palūkanų, ar technologijų augimą lydi maržos ir pinigų srautas, bei kurios bendrovės gali perkelti energijos sąnaudas klientams.
Bazinė JAV infliacija lėtėja, bet energijos ir Japonijos gamintojų kainos dar neleidžia skelbti visiško palengvėjimo.
Cisco užsakymai patvirtina DI paklausą, tačiau mažesnė marža ir didesnės atsargos reikalauja tikrinti augimo kokybę.
Jungtinės Karalystės paslaugos išliko atsparios, o euro zonos kapitalo prekių gamyba rodė silpnesnes investicijas.
Svarbu žinoti. Ši apžvalga yra bendro pobūdžio informacija, o ne individuali investavimo rekomendacija. Investicijų vertė gali didėti arba mažėti, o praeities rezultatai negarantuoja ateities grąžos.
