Savaitės rinkų apžvalga
Dirbtinio intelekto pelnai augo, palūkanos liko aukštos
Didžiųjų technologijų pelnai ir pigesnė nafta neleido akcijoms prarasti krypties, tačiau JAV infliacija bei centrinių bankų komunikacija priminė, kad pinigų kaina greitai nemažės. Investuotojui tai buvo siauro akcijų kilimo ir išliekančio spaudimo skolai savaitė.
Savaitės vaizdas vienu žvilgsniu
Kas pajudino rinkas prieš išsamų paaiškinimą
Dirbtinio intelekto investicijos ir pelnai palaikė akcijas, tačiau JAV bei Europos infliacija neleido centriniams bankams atsitraukti nuo griežtos politikos.
- JAV didžiųjų bendrovių S&P 500 indeksasPadidėjo 0,49 %Užsidarė ties 7 711,76 punkto; pokytis nuo rugpjūčio 21 d. uždarymo.
- JAV technologijų bendrovių Nasdaq Composite indeksasPadidėjo 0,85 %Užsidarė ties 26 402,42 punkto; pokytis nuo rugpjūčio 21 d. uždarymo.
- JAV mažųjų bendrovių Russell 2000 indeksasSumažėjo 1,39 %Užsidarė ties 2 975,89 punkto; pokytis nuo rugpjūčio 21 d. uždarymo.
- JAV dvejų metų valstybės obligacijų pajamingumas4,34 %Per savaitę padidėjo nuo 4,24 %: 0,10 procentinio punkto.
- Vokietijos DAX bendrovių indeksasPadidėjo 1,66 %Užsidarė ties 26 569,99 punkto; pokytis nuo rugpjūčio 21 d. uždarymo.
- Baltijos OMX Baltic Benchmark bendrosios grąžos indeksasSumažėjo 0,14 %Užsidarė ties 1 830,86 punkto; pokytis nuo rugpjūčio 21 d. uždarymo.
JAV infliacija liko 3,7 %, todėl trumpalaikės palūkanos užtemdė augimo optimizmą
JAV centrinis bankas nepaliko pagrindo tikėtis greito palūkanų mažinimo. Liepą vartojimo išlaidų kainos buvo 3,7 % didesnės nei prieš metus, o kainos be maisto ir energijos augo 3,3 %. Federalinio rezervo vadovas Kevinas Warshas pakartojo, kad 2 % infliacijos tikslas nesikeičia, ir pabrėžė, kad kainų augimui nemažėjant bankas dar turės darbo.
Rinka sureagavo stipriau į artimiausių metų palūkanų riziką nei į ilgalaikio augimo baimę. JAV dvejų metų valstybės obligacijų pajamingumas per savaitę pakilo nuo 4,24 % iki 4,34 %, o dešimties metų pajamingumas beveik nepasikeitė ir savaitę baigė ties 4,73 %. Toks kreivės suplokštėjimas reiškia, kad investuotojai labiau perskaičiavo artimiausius centrinio banko sprendimus.
Portfelyje šis signalas palankesnis trumpoms aukštos kokybės obligacijoms ir grynųjų pinigų priemonėms, kurios gali išlaikyti aukštesnes pajamas. Spaudimas didėja mažoms bei vidutinėms bendrovėms, būsto sektoriui ir įmonėms, kurioms artimiausiu metu reikia refinansuoti skolą. Ilgos trukmės obligacijos šią savaitę atsilaikė, tačiau jos išliks jautrios kiekvienam naujam infliacijos netikėtumui.
Galimybė atsirastų, jei infliacijos duomenys pradėtų nuosekliai lėtėti, nes tuomet palūkanų mažėjimo naudą pajustų daugiau sektorių. Pagrindinė rizika yra dar vienas spartesnių kainų arba atlyginimų signalas, kuris aukštas palūkanas pratęstų. Artimiausią išvadą tikrins JAV darbo rinkos ir vartotojų kainų duomenys.
Lustų kūrėjos „NVIDIA“ pajamų šuolis palaikė technologijas, bet rinkos kilimas išliko siauras
Dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausa dar kartą pateisino didžiausių technologijų bendrovių optimizmą. Lustų kūrėjos „NVIDIA“ ketvirčio pajamos siekė 96,2 mlrd. JAV dolerių ir per metus padidėjo 106 %, o duomenų centrų pajamos augo 117 % iki 89,0 mlrd. dolerių. Bendrovė kitam ketvirčiui prognozuoja apie 108 mlrd. dolerių pajamų, neįtraukdama Kinijos duomenų centrų skaičiavimo verslo.
Stiprus pelnas padėjo technologijų akcijoms atlaikyti aukštesnių trumpalaikių palūkanų spaudimą, tačiau nepakėlė visos rinkos vienodai. JAV technologijų bendrovių „Nasdaq Composite“ indeksas per savaitę paaugo 0,85 %, didžiųjų bendrovių „S&P 500“ indeksas 0,49 %, o mažųjų bendrovių „Russell 2000“ indeksas sumažėjo 1,39 %. Tai rodo, kad pelnų augimas sutelktas nedidelėje didelių bendrovių grupėje.
Portfelyje teigiamą poveikį gali jausti puslaidininkių, debesijos, duomenų centrų elektros ir aušinimo įrangos tiekėjai. Didesnė rizika tenka plačiam JAV indeksui, kuriame didžiausios technologijų bendrovės sudaro didelę svorio dalį, ir mažesnėms skolintoms įmonėms, kurios tokio pelnų augimo neturi. Euro investuotojui galutinę grąžą taip pat keis euro ir JAV dolerio kursas.
Galimybė išliks, jei klientų investicijos į dirbtinį intelektą virs didesnėmis jų pačių pajamomis ir pelnais. Rizika yra ta, kad labai aukšti lūkesčiai nepalieka daug vietos silpnesnei paklausai, Kinijos ribojimams ar maržos kritimui. Artimiausias katalizatorius bus didžiųjų debesijos bendrovių investicijų planai ir „NVIDIA“ prognozės įvykdymas.
Nafta atpigo, tačiau produktų atsargų kritimas neleido pamiršti tiekimo rizikos
Mažesnė tiekimo sutrikimo baimė tapo svarbiausiu infliaciją atsveriančiu savaitės veiksniu. Savaitės viduryje Šiaurės jūros „Brent“ rūšies nafta buvo atpigusi žemiau 90 JAV dolerių už barelį, o JAV Vakarų Teksaso tarpinės rūšies nafta žemiau 81 dolerio. Visos savaitės procento nenaudojame, nes vienodu penktadienio uždarymo laiku patikrintų abiejų rūšių duomenų rinkinys dar nebuvo galutinis.
Fizinė JAV rinka nerodė aiškaus naftos pertekliaus, todėl kainų atokvėpis lieka trapus. Komercinės žalios naftos atsargos savaitę iki rugpjūčio 21 d. beveik nepasikeitė ir siekė 428,9 mln. barelių, tačiau benzino atsargos sumažėjo 1,2 %, o distiliatų 2,1 %. Europos centrinis bankas taip pat pažymėjo, kad ribotas eismas per Hormūzo sąsiaurį ir pažeisti perdirbimo pajėgumai išlaiko naftos produktų kainų riziką.
Portfelyje pigesnė žaliavinė nafta palanki transportui, oro linijoms, vartojimui ir daug energijos naudojančioms pramonės bendrovėms, nes mažėja jų sąnaudos. Ji gali padėti obligacijoms, jei slopins bendrą infliaciją, tačiau mažina energijos gamintojų pajamas. Perdirbimo bendrovės gali išlaikyti geresnes maržas, jeigu benzino ir dyzelino pasiūla išliks ribota.
Galimybė būtų tvaresnis naftos pigimas be pasaulio paklausos nuosmukio, nes tai kartu palaikytų vartotojus ir mažintų palūkanų spaudimą. Rizika yra naujas tiekimo sutrikimas Hormūzo sąsiauryje arba dar spartesnis produktų atsargų mažėjimas. Artimiausias katalizatorius bus nauja JAV energetikos atsargų ataskaita ir laivybos srautų normalizavimasis.
Europos centrinis bankas paliko palūkanas, bet kreditų augimas ir energija išlaikė didinimo riziką
Europos centrinio banko pauzė dar nereiškia, kad euro zonos palūkanų viršūnė galutinai pasiekta. Bankas liepą paliko 2,25 % indėlių, 2,40 % pagrindinių refinansavimo operacijų ir 2,65 % ribinio skolinimosi palūkanų normas. Šią savaitę paskelbtas posėdžio protokolas parodė, kad dauguma sprendimų priėmėjų dar vieną didinimą laikė tikėtinu, jei infliacijos perspektyva aiškiai nepagerės.
Kreditų duomenys sustiprino argumentą neskubėti švelninti politikos. Liepą paskolos euro zonos įmonėms per metus padidėjo 4,4 %, palyginti su 4,0 % birželį, o namų ūkiams 3,1 %, palyginti su 3,0 %. Didesnis skolinimas palaiko investicijas ir vartojimą, bet kartu gali išlaikyti kainų spaudimą, ypač jei energijos tiekimo rizika vėl sustiprėtų.
Portfelyje aukštesnės euro palūkanos gali palaikyti bankų palūkanų pajamas ir trumpų euro obligacijų grąžą. Didesnį spaudimą jos kelia nekilnojamajam turtui, ilgoms obligacijoms ir įmonėms, kurių skola dažnai refinansuojama. Euro stiprėjimas galėtų sumažinti importuojamos energijos kainą, tačiau euro investuotojui kartu mažintų neapsidraudusios JAV turto dalies vertę.
Galimybė atsirastų, jei kreditų augimas tęstųsi be naujo infliacijos pagreitėjimo, nes tai reikštų atsparią ekonomiką ir mažesnę recesijos riziką. Rizika yra energijos šokas arba spartesnės paslaugų kainos, kurios priverstų banką kelti palūkanas. Artimiausias katalizatorius bus rugsėjo prognozės ir nauja euro zonos infliacijos ataskaita.
Individuali investavimo konsultacija
Ar šios savaitės rinkų naujienos keičia tavo investavimo planą?
Konsultacijoje peržiūrėsime, kaip tavo portfelį veiktų palūkanų, valiutų ir rinkų pokyčiai. Aiškiai atskirsime, ką verta peržiūrėti dabar, o dėl ko nereikia skubėti keisti plano.
Japonijos kainų spaudimas ir banko signalas pakėlė obligacijų pajamingumą
Japonijos pinigų politika toliau juda priešinga kryptimi nei ilgai įprasta šios šalies rinkoms. Japonijos banko vicepirmininkas Ryozo Himino teigė, kad 1,0 % bazinė palūkanų norma yra aukščiausia per 31 metus, tačiau realiosios palūkanos tebėra neigiamos ir finansinės sąlygos skatina ekonomiką. Liepą paslaugų gamintojų kainos per metus padidėjo 3,6 %, todėl įmonių sąnaudų spaudimas dar neišnyko.
Rinka įvertino didesnę tolesnio palūkanų didinimo tikimybę. Japonijos dešimties metų valstybės obligacijų pajamingumas per savaitę pakilo maždaug nuo 2,88 % iki 2,93 %, o platesnis Japonijos bendrovių TOPIX indeksas paaugo 1,95 %. Aukštesnės palūkanos gali gerinti bankų pajamas, todėl Japonijos akcijų reakcija nebūtinai sutampa su obligacijų kainų kritimu.
Portfelyje ši kryptis palankesnė Japonijos bankams ir, jei stiprėtų jena, euro investuotojo neapsidraudusiai Japonijos turto daliai. Ji nepalanki ilgoms Japonijos obligacijoms, daug skolos turinčioms bendrovėms ir brangiai vertinamoms augimo akcijoms. Stipresnė jena taip pat gali mažinti eksportuotojų pajamas, perskaičiuotas į vietos valiutą.
Galimybė būtų laipsniška normalizacija be ekonomikos nuosmukio, nes ji pagerintų bankų maržas ir sumažintų rinkos iškraipymus. Rizika yra per greitas pajamingumų kilimas arba valiutos šuolis, kuris pablogintų finansavimo sąlygas ir eksportuotojų pelnus. Artimiausias katalizatorius bus atlyginimų, vartotojų kainų ir Japonijos banko sprendimų seka.
Kinijos pramonės pelnai augo, bet sektorių skirtumai neleido kalbėti apie platų atsigavimą
Kinijos įmonių pelnų augimas sustiprėjo, tačiau naudą gavo ne visa ekonomika. Didžiųjų pramonės įmonių pelnas liepą buvo 11,2 % didesnis nei prieš metus, o per pirmus septynis metų mėnesius padidėjo 17,6 % iki 4,58 trln. juanių. Elektronikos gamybos pelnas šoktelėjo 110 %, tačiau automobilių sektoriaus pelnas sumažėjo 20,4 %, o statybinių mineralinių produktų 48,2 %.
Skirtumas rodo technologijų investicijų jėgą ir tebesitęsiantį tradicinių ciklinių sektorių silpnumą. Įmonių pajamos augo 6,5 %, sąnaudos 5,9 %, o pelno marža padidėjo iki 5,66 %. Vis dėlto gautinos sumos augo 8,5 %, o gatavos produkcijos atsargos 10,8 %, todėl dalis pelno dar nėra virtusi tokiu pat stipriu grynųjų pinigų srautu.
Portfelyje duomenys palankesni Kinijos elektronikos, lustų ir kitų technologijų tiekimo grandinių bendrovėms. Rizikingesnės lieka automobilių, statybinių medžiagų ir su nekilnojamuoju turtu susijusios įmonės. Žaliavų eksportuotojams svarbu, ar pelnų augimas išplis į investicijas, nes vien technologijų sektorius ne visada sukuria vienodą metalų ir energijos paklausą.
Galimybė atsirastų, jei technologijų pelnai pradėtų gerinti užsakymus ir vartojimą platesnėje ekonomikoje. Rizika yra didėjančios atsargos, vėluojantys atsiskaitymai arba tolesnis automobilių ir statybų pelnų kritimas. Artimiausias katalizatorius bus Kinijos verslo apklausos, kreditų duomenys ir kitas pramonės pelnų skelbimas.
Lietuvoje paskolos augo dviženkliu tempu, todėl ekonomikos atsparumą lydi skolinimosi rizika
Lietuvos kredito augimas išliko gerokai spartesnis už įprastą euro zonos tempą. Liepą paskolos gyventojams ir įmonėms per metus padidėjo 13,2 %, namų ūkiams 14,5 %, o įmonėms 17,3 %. Būsto paskolos augo 14,1 %, o vartojimo paskolos 27,4 %. Tuo pat metu gyventojų indėliai padidėjo 16,3 %, todėl didesnį skolinimą iš dalies atsveria augantis finansinis rezervas.
Duomenys rodo stipresnę vidaus paklausą, bet ne vien geresnę finansinę sveikatą. Naujos būsto paskolos vidutinė palūkanų norma buvo 4,09 %, vartojimo paskolų 8,36 %, o terminuotų gyventojų indėlių 2,22 %. Kai paskolų augimas ilgai viršija pajamų augimą, namų ūkiai ir įmonės tampa jautresni darbo rinkos, palūkanų ar turto kainų pablogėjimui.
Portfelyje stipresnis kreditas gali palaikyti Baltijos bankų, mažmeninės prekybos, statybų ir būsto rinkos aktyvumą. Rizika didėja skolintoms šeimoms, vartojimo kreditų segmentui ir vietos bendrovėms, kurių pajamos cikliškos. Didesni indėliai bankams suteikia finansavimo pagrindą, tačiau indėlininkui svarbu vertinti, ar siūloma palūkanų norma kompensuoja infliaciją.
Galimybė būtų, jei kreditų augimą lydėtų tokio pat masto atlyginimų, pelnų ir indėlių didėjimas. Rizika yra greitesnis vartojimo paskolų augimas be pajamų atsargos arba euro palūkanų pakilimas. Artimiausias katalizatorius bus nauji Lietuvos infliacijos, darbo užmokesčio, būsto sandorių ir paskolų kokybės duomenys.
Savaitės portfelio išvada
Pelnų augimas atsveria palūkanas, bet rizika pasiskirsčiusi nevienodai
Šią savaitę portfelį veikė dvi pagrindinės jėgos. „NVIDIA“ ir Kinijos elektronikos pelnų augimas palaikė technologijų akcijas, tačiau 3,7 % JAV infliacija, Europos centrinio banko atsargumas ir Japonijos banko normalizacija neleido sumažėti trumpalaikių palūkanų rizikai. Todėl JAV akcijų kilimas buvo siauras, o mažesnės bendrovės atsiliko. Svarbiausias atsveriantis veiksnys buvo pigesnė nafta, galinti sumažinti transporto sąnaudas ir infliaciją, nors mažėjančios produktų atsargos bei Hormūzo tiekimo rizika šio palengvėjimo dar nepadarė tvaraus.
Subalansuotam portfeliui svarbu ne vien tai, ar akcijų indeksas kilo, bet kas tą kilimą sukūrė. Didžiųjų technologijų pelnai gali ir toliau remti augimo akcijas, tačiau aukštos palūkanos palieka spaudimą mažoms bendrovėms, nekilnojamajam turtui ir refinansuojamai skolai. Trumpos aukštos kokybės obligacijos gali būti atsvara, o energijos, euro ir Japonijos jenos pozicijos išlieka jautrios geopolitikai bei centrinių bankų signalams. Lietuvoje spartus paskolų ir indėlių augimas rodo atsparumą, bet ragina stebėti, ar pajamos ir paskolų kokybė neatsilieka nuo kredito.
Ką stebėti toliau: JAV darbo rinkos ir infliacijos duomenis, euro zonos rugsėjo prognozes bei palūkanų sprendimą, Japonijos kainų ir atlyginimų rodiklius, naujas JAV naftos produktų atsargas ir tai, ar akcijų kilimas išplis už didžiųjų technologijų bendrovių ribų.
Svarbu žinoti. Ši apžvalga yra bendro pobūdžio informacija, o ne individuali investavimo rekomendacija. Turto kainos gali kilti ir kristi, valiutų kursai gali keisti galutinę grąžą, o praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų.
