Technologijų pelnai kilo, bet palūkanų spaudimas liko

Savaitės eiga: nuo pigesnės naftos iki technologijų pelnų ir vėl prie palūkanų

Savaitės pradžioje rinkoms padėjo pigesnė energija. Antradienį Šiaurės jūros „Brent“ nafta kainavo mažiau nei 90 JAV dolerių, o JAV nafta mažiau nei 81 dolerį už barelį. Pigesni degalai mažina transporto, oro linijų ir daug energijos naudojančių gamintojų sąnaudas. Jie taip pat gali pristabdyti infliaciją.

Tačiau naftos tiekimo rizika niekur nedingo. Laivyba per Hormūzo sąsiaurį tebebuvo gerokai mažesnė nei įprastai. JAV benzino atsargos per savaitę sumažėjo 1,2 %, o dyzelinui artimų produktų atsargos 2,1 %. Todėl žaliavinės naftos atpigimas dar negarantuoja tokio pat degalų kainų kritimo vartotojams. Naujas tiekimo sutrikimas būtų palankus naftos bendrovėms, bet padidintų transporto ir pramonės išlaidas.

Savaitės viduryje rinką pakėlė technologijų bendrovių pelnai. „NVIDIA“ rezultatai patvirtino, kad duomenų centrų statyba vis dar sparčiai plečiasi. Kartu kilo lustų, elektros įrangos, aušinimo sistemų ir debesijos infrastruktūros bendrovės. Vis dėlto mažųjų JAV bendrovių indeksas krito. Tai parodė, kad optimizmas neapėmė įmonių, kurioms augti labiau reikia pigesnių paskolų.

Penktadienį į pirmą vietą grįžo infliacija ir palūkanos. JAV centrinio banko stebimas kainų rodiklis per metus pakilo 3,7 %, o atmetus maistą ir energiją 3,3 %. Federalinio rezervo pirmininkas Kevinas Warshas pakartojo 2 % infliacijos tikslą ir pasakė, kad dabartinės skolinimosi sąlygos ekonomikos dar pakankamai nestabdo. Tai sustiprino lūkestį, kad palūkanos išliks aukštos. Daug skolų turinčių bendrovių akcijoms tai nepalanku, o didžiųjų technologijų bendrovių pelnai pagrindinius indeksus vis tiek išlaikė aukščiau.

Ekonomika: JAV infliacija liko aukšta, o kitų regionų rezultatai skyrėsi

JAV vartotojai daugiau išleido tik dėl aukštesnių kainų. Liepą jų išlaidos padidėjo 0,2 %, tačiau atmetus kainų kilimą neaugo. Metinė infliacija siekė 3,7 % ir liko gerokai aukščiau Federalinio rezervo 2 % tikslo. Tai reiškia, kad centrinis bankas turi mažiau priežasčių skubėti mažinti palūkanas. Aukštos palūkanos palankesnės trumpoms obligacijoms ir indėliams, bet apsunkina būsto pirkimą bei daug skolų turinčių įmonių finansavimą.

Europoje Vokietija stiprėjo, tačiau Prancūzija ir Ispanija priminė apie infliacijos riziką. Vokietijos ekonomika per ketvirtį paaugo 0,3 %, o ifo verslo klimato indeksas pakilo iki 88,8 punkto. Tai įmonių apklausa apie dabartinę padėtį ir artimiausių šešių mėnesių lūkesčius; aukštesnis skaičius rodo gerėjančią nuotaiką. Prancūzijos ekonomika neaugo, o infliacija paspartėjo iki 2,4 %. Ispanijoje ji siekė 4,3 %. Toks skirtumas apsunkina Europos centrinio banko sprendimą, nes vienoms šalims reikia pigesnių paskolų, o kitose kainos vis dar kyla per greitai.

Euro zonos paskolų augimas parodė, kad ekonomika dar laikosi. Paskolos įmonėms per metus padidėjo 4,4 %, o namų ūkiams 3,1 %. Europos centrinis bankas nurodė, kad infliacijai aiškiai nemažėjant gali prireikti dar vieno palūkanų didinimo, tačiau sprendimas dar nepriimtas. Bankams didesnis skolinimas gali reikšti daugiau palūkanų pajamų. Nekilnojamojo turto bendrovėms ir ilgalaikėms obligacijoms užsitęsusios aukštos palūkanos būtų nepalankios.

Azijoje Japonija ruošėsi aukštesnėms palūkanoms, o Kinijos augimas liko labai netolygus. Japonijos paslaugų įmonių kainos per metus padidėjo 3,6 %, todėl Japonijos bankas turi daugiau pagrindo palūkanas kelti palaipsniui. Kinijos didžiųjų pramonės įmonių pelnas per septynis mėnesius išaugo 17,6 %. Elektronikos pelnas daugiau nei padvigubėjo, tačiau automobilių ir statybinių medžiagų bendrovėms sekėsi gerokai prasčiau. Tai palanku technologijų gamintojams, bet dar nerodo vienodai stiprios visos Kinijos paklausos.

Lietuvoje greitai augo ir paskolos, ir gyventojų santaupos. Paskolos namų ūkiams per metus padidėjo 14,5 %, įmonėms 17,3 %, o gyventojų indėliai 16,3 % iki 30,8 mlrd. eurų. Tai palanku bankų paskolų ir palūkanų pajamoms bei palaiko vartojimą. Tačiau vartojimo paskolų augimas buvo dar spartesnis, todėl svarbu stebėti, ar gyventojų pajamos ir paskolų grąžinimas neatsilieka.

Įmonių rezultatai: „NVIDIA“ sustiprino technologijų sektorių, bet padidino priklausomybę nuo kelių lyderių

„NVIDIA“ rezultatai buvo svarbūs ne vien jos akcininkams. Bendrovės ketvirčio pajamos pasiekė 96,2 mlrd. JAV dolerių ir per metus padidėjo 106 %. Didžiąją jų dalį sudarė duomenų centrams parduodami lustai ir sistemos. Tai patvirtino, kad didžiosios technologijų bendrovės vis dar daug investuoja į dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Kadangi „NVIDIA“ turi didelį svorį pagrindiniuose akcijų indeksuose, jos rezultatai pakėlė ir platesnį technologijų sektorių.

Bendrovė ne tik pardavė daugiau, bet ir išlaikė labai didelį pelningumą. Atėmus tiesiogines produktų gamybos sąnaudas jai liko 75 % pajamų. Kol paklausa ir pelningumas tokie aukšti, naudos gali gauti lustų, elektros įrangos, tinklų bei duomenų centrų aušinimo tiekėjai.

Didžiausia aiški rizika išlieka Kinijos rinka. Kitam ketvirčiui „NVIDIA“ prognozuoja apie 108 mlrd. JAV dolerių pajamų, tačiau į šią sumą neįtraukia Kinijos duomenų centrų verslo. Tai rodo, kad eksporto ribojimai jau daro įtaką bendrovės planams, o ne yra vien teorinė grėsmė.

Dabar svarbiausias klausimas yra, ar „NVIDIA“ klientai iš savo investicijų taip pat pradės uždirbti daugiau. Jei debesijos bendrovės parodys didesnes pajamas, našumą ir pelną, dabartinis dirbtinio intelekto infrastruktūros augimas turės tvirtesnį pagrindą. Jei jų išlaidos augs greičiau už gaunamą naudą, aukštus technologijų akcijų vertinimus bus sunkiau pateisinti. Todėl toliau verta stebėti didžiųjų debesijos bendrovių investicijų planus, „NVIDIA“ pelningumą ir jos pajamų prognozės įgyvendinimą.