Šį klausimą girdžiu dažnai.
Techniškai – taip. Paspausti mygtuką „Pirkti“ gali kiekvienas. Tačiau profesionalus fondo ar portfelio valdymas nėra vien ETF pavadinimo žinojimas.
Net naudojant tą pačią strategiją ir perkant panašias priemones, galutinis rezultatas gali skirtis dėl strategijos taisyklių, kaštų, pasirinkto ETF, biržos, spreado ir pavedimų vykdymo.
1. Pirmiausia reikia turėti strategiją, o ne tiesiog pirkti tai, kas šiuo metu madinga
Dabar dažnai matome portfelius, kuriuose apie 70 % sudaro JAV bendrovės, o didžioji rizikos dalis sutelkta keliuose technologijų sektoriaus varduose.
Problema ne ta, kad technologijų bendrovės yra bloga investicija. Problema ta, kad dažnai jos perkamos ne pagal iš anksto aprašytą strategiją, o todėl, kad pastaraisiais metais daugiausia kilo.
Tikra strategija turi aiškiai atsakyti:
- iš kokių priemonių galima rinktis;
- pagal ką jos atrenkamos;
- kada jos perkamos ir parduodamos;
- kaip dažnai portfelis peržiūrimas;
- kokia gali būti vienos pozicijos, sektoriaus ar regiono dalis;
- kas daroma pasikeitus rinkos lyderiams;
- kaip valdoma rizika per didesnius kritimus.
Net dvi inertiškumo strategijos gali būti visiškai skirtingos. Viena gali vertinti paskutinių 12 mėnesių rezultatą, kita – 3, 6 ir 12 mėnesių vidurkį, trečia rezultatą dar koreguoja pagal svyravimą.
Pavadinimas tas pats, tačiau struktūra, rizika ir rezultatas – skirtingi.
2. Fondą reikia lyginti su tinkamu indeksu
Jeigu portfelyje beveik viskas investuota į technologijų bendroves, nėra sąžininga rezultatą lyginti tik su plačiu pasaulio akcijų indeksu.
Technologijoms stipriai kylant toks portfelis atrodys puikiai. Tačiau palyginus jį su atitinkamu technologijų ar panašios rizikos indeksu gali paaiškėti, kad jokio papildomo rezultato nebuvo.
Paprasta taisyklė:
- plačiai pasaulyje investuojamas akcijų portfelis turėtų būti lyginamas su pasaulio akcijų indeksu;
- technologijų portfelis – su atitinkamu technologijų indeksu;
- kelių turto klasių strategija – su jos akcijų, obligacijų ir kitų turto klasių struktūrą atitinkančiu lyginamuoju indeksu.
Lyginamasis indeksas turi būti pasirinktas prieš pamatant rezultatą, o ne po to.
Kitaip galima susikurti labai gražų palyginimą, kuris nieko nepasako apie tikrąją valdytojo sukurtą vertę.
3. Paprastas metinių rezultatų vidurkis nėra CAGR
Dar viena dažna klaida – sudėti kelių metų rezultatus ir išvesti paprastą jų vidurkį.
Vertinant kelių metų rezultatą turėtų būti naudojama CAGR – metinė sudėtinė grąža. Ji parodo, kokiu metiniu tempu realiai augo investuotas kapitalas, įvertinus sudėtinių palūkanų poveikį.
Paprastas pavyzdys:
- pirmais metais portfelis uždirbo 50 %;
- antrais metais prarado 50 %.
Paprastas vidurkis būtų 0 %.
Tačiau 100 Eur pirmiausia taptų 150 Eur, o po 50 % kritimo liktų tik 75 Eur. Tikroji metinė sudėtinė grąža būtų apie –13,4 % per metus.
Todėl 12 mėnesių grąžos, paprasto metinių rezultatų vidurkio ir trejų ar penkerių metų CAGR negalima maišyti tarpusavyje.
4. Tas pats ETF dar nereiškia tų pačių sandorio kaštų
Mažmeninis investuotojas už ETF pirkimą ar pardavimą, priklausomai nuo brokerio, gali mokėti maždaug 0,1–0,30 % sandorio sumos.
Instituciniai ar didelę apyvartą turintys dalyviai dažnai gali prekiauti už maždaug 0,05 %, kas daugeliu atvejų būna daugiau nei perpus pigiau.
Vienas sandoris atrodo nereikšmingas. Tačiau aktyviau rebalansuojant portfelį reikia skaičiuoti ne tik pirkimą, bet ir pardavimą, pakartotinį pirkimą bei visų pozicijų apyvartą.
Todėl net vykdant tą pačią strategiją vien komisinių skirtumas per metus gali sudaryti kelias dešimtąsias procentinio punkto.
5. Profesionalus valdytojas gali turėti platesnį priemonių pasirinkimą
Priklausomai nuo fondo teisinės struktūros ir mandato, profesionaliam ar instituciniam investuotojui gali būti prieinamos:
- mažmeniniam investuotojui neprieinamos fondų klasės;
- JAV kotiruojami ETF;
- didesniems investuotojams skirtos institucinės klasės;
- mažesnius valdymo mokesčius turinčios priemonės.
Tai nereiškia, kad JAV fondas visada bus pigesnis. Kai kurie Europos UCITS ETF jau turi labai mažus valdymo mokesčius.
Esmė kita: institucinis dalyvis gali rinktis iš platesnės rinkos ir kiekvienu atveju vertinti, kuri priemonė suteikia geriausią rezultatą po visų kaštų.
6. Reikia ieškoti pagal ISIN kodą, o ne prisirišti prie vieno tickerio
Dažnas investuotojas platformoje įveda vieną tickerį – biržos simbolį – ir nuo tada tą ETF perka tik vienoje biržoje.
Tačiau ta pati ETF klasė pagal tą patį ISIN kodą gali būti kotiruojama keliose biržose, turėti skirtingus tickerius, prekybos valiutas, apyvartą ir spreadą.
Vienoje biržoje tuo metu gali būti:
- didesnė apyvarta;
- siauresnis spreadas;
- geresnė pirkimo kaina;
- daugiau pavedimų rinkoje.
Kitoje – priešingai.
Todėl profesionaliai vykdant sandorį reikia vertinti ne vien tickerį, o konkretų ISIN, visas prieinamas prekybos vietas ir bendrą sandorio kainą.
Kai brokeris tai leidžia, gali būti naudojamas automatinis nukreipimas į geriausią prekybos vietą.
7. „Market order“ ir „limit order“ nėra tas pats
Market order, arba rinkos pavedimas, siekia sandorį įvykdyti iš karto. Tačiau jis negarantuoja konkrečios kainos.
Jeigu tuo metu rinkoje mažai pavedimų arba spreadas didelis, dalis sandorio gali būti įvykdyta blogesne kaina, negu investuotojas matė ekrane.
Limit order, arba ribinis pavedimas, leidžia nustatyti:
- didžiausią kainą, kurią sutinkate mokėti pirkdami;
- mažiausią kainą, kurią sutinkate gauti parduodami.
Toks pavedimas padeda kontroliuoti kainą, tačiau nėra garantijos, kad jis bus įvykdytas.
Ypač didesniems ETF sandoriams svarbu įvertinti pavedimo tipą, tuo metu esančią apyvartą ir tai, ar jau atidaryta pagrindinė rinka, į kurią investuoja ETF.
Aklai pateiktas rinkos pavedimas netinkamu metu gali kainuoti daugiau negu visas metinis ETF valdymo mokestis.
8. Spreadas taip pat yra realus mokestis
Spreadas – tai skirtumas tarp geriausios pirkimo ir pardavimo kainos.
Jeigu ETF galite iš karto nusipirkti už 100,20 Eur, bet parduoti tik už 100 Eur, vien spreadas sudaro apie 0,20 %.
Šio mokesčio brokerio ataskaitoje galite nepamatyti, tačiau jis jau įskaičiuotas į gautą sandorio kainą.
Spreadas nėra pastovus. Jis gali keistis pagal:
- prekybos laiką;
- ETF ir jo turimų vertybinių popierių likvidumą;
- rinkos svyravimą;
- konkrečią biržą;
- sandorio dydį.
Fondų valdytojas gali stebėti skirtingas prekybos vietas, naudoti ribinius pavedimus ir didesniems sandoriams gauti kelių rinkos dalyvių kainas.
9. Vieną kartą pasirinktas ETF nebūtinai liks geriausias visam gyvenimui
Vien S&P 500 indeksą seka dešimtys skirtingų ETF.
Jie tarpusavyje konkuruoja:
- vienas sumažina valdymo mokestį;
- kitas tampa didesnis ir likvidesnis;
- trečio spreadas tampa mažesnis;
- ketvirtas tiksliau seka indeksą;
- penktas efektyviau uždirba iš vertybinių popierių skolinimo.
Todėl nepakanka vieną kartą išsirinkti ETF ir manyti, kad jis automatiškai bus geriausias dar po 10 ar 20 metų.
Reikia reguliariai stebėti:
- valdymo mokestį;
- realų atsilikimą nuo indekso;
- fondo dydį;
- apyvartą;
- spreadą;
- vertybinių popierių skolinimo politiką;
- fondo uždarymo ar sujungimo riziką.
Stebėti galima kas mėnesį. Tai nereiškia, kad ETF reikia kas mėnesį keisti – keitimas turi būti atliekamas tik tada, kai būsima nauda viršija pardavimo, pirkimo, mokesčių ir kitus kaštus.
Kiek visa tai gali kainuoti?
Reguliariai rebalansuojamoje strategijoje apytikslis skirtumas gali susidaryti iš:
- komisinių – apie 0,10–0,30 procentinio punkto;
- ETF valdymo mokesčio ir indekso sekimo skirtumo – apie 0,05–0,25 procentinio punkto;
- spreado, pavedimo tipo, prekybos laiko ir biržos pasirinkimo – apie 0,10–0,40 procentinio punkto;
- valiutos keitimo ir kitų vykdymo kaštų – priklausomai nuo brokerio ir strategijos.
Bendrai tai gali sudaryti maždaug 1 % per metus, o dažnai prekiaujant, naudojant rinkos pavedimus ir nevertinant spreado, skirtumas gali būti dar didesnis.
Pasyviai laikant vieną labai likvidų ETF ir naudojant pigų brokerį skirtumas bus gerokai mažesnis. Todėl negalima teigti, kad kiekvienas savarankiškas investuotojas automatiškai praranda 1 %, bet taip pat negalime teigti, kad visi neprofesionalaus investuotojo įkainiai yra tokie patys.
Vis dėlto didžiausias skirtumas dažnai atsiranda ne dėl komisinių
Didžiausias skirtumas dažnai atsiranda dėl to, kad žmogus neturi iš anksto aprašytos strategijos.
Jis perka tai, kas pastaruoju metu daugiausia kilo, keičia sprendimus pagal naujienas, per ilgai laiko nesėkmingas pozicijas arba parduoda per kritimą.
Šiuo metu tai dažnai reiškia didelę JAV ir technologijų bendrovių koncentraciją.
Toks portfelis gali dar ilgai rodyti puikų rezultatą. Tačiau pasikeitus rinkos lyderiams ar prasidėjus didesniam kritimui paaiškėja, kad buvo investuojama ne pagal diversifikuotą strategiją, o atliktas didelis statymas už vieną rinkos kryptį.
Profesionalus valdymas negarantuoja, kad portfelis niekada nekris. Jo tikslas – iš anksto aprašyti procesą, valdyti riziką ir sprendimų nekeisti vien dėl emocijų.
Konkretus mūsų fondo pavyzdys
2026 m. rugpjūčio 20 d. duomenimis, „Synergy Global Momentum Fund“:
- per paskutinius 12 mėnesių uždirbo 21,82 %;
- nuo 2026 m. pradžios – 11,15 %.
Fondas naudoja aiškią, taisyklėmis paremtą momentum strategiją.
Tačiau ir šie rezultatai neturėtų būti vertinami atskirai. Reikia žiūrėti pasirinktą laikotarpį, tinkamą lyginamąjį indeksą, prisiimtą riziką, didžiausią kritimą ir ilgalaikį CAGR.
Todėl kviečiu pasidalinti ne tik tuo, kiek procentų uždirbote, bet ir:
- per kokį laikotarpį;
- su kokiu indeksu save lyginate;
- koks jūsų CAGR;
- koks buvo didžiausias portfelio kritimas;
- ar rezultatas jau po visų kaštų.
Tik tada palyginimas bus prasmingas.
O jeigu visa tai reguliariai atliekate patys – iš esmės jau dirbate fondo valdytojo darbą.
Praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ateityje. Investicijų vertė gali tiek kilti, tiek kristi, todėl galima atgauti mažiau, negu buvo investuota. Prieš priimant sprendimą būtina susipažinti su fondo prospektu ir pagrindinės informacijos dokumentu.
