Dienos rinkų apžvalga
Spartesnis JAV augimas ir brangi nafta išlaiko palūkanų spaudimą
Penktadienio duomenys parodė stipresnį JAV, euro zonos ir Japonijos augimą, tačiau obligacijų pajamingumai bei naftos tiekimo rizika neleidžia tikėtis lengvo palūkanų mažėjimo. Investuotojui svarbiausia atskirti įmones, kurioms augimas didina pajamas, nuo tų, kurioms aukštesnės finansavimo ir energijos sąnaudos mažina pelną.
Savaitės pagrindinė linija
Ar spartesnis augimas gali išlaikyti aukštas palūkanas ilgiau?
Savaitės pradžios tezė. JAV verslo aktyvumas paspartėjo, o dešimties metų obligacijų pajamingumas penktadienį pakilo iki 4,74 %. Tai palanku įmonių pajamoms, bet kartu mažina centrinio banko poreikį greitai švelninti politiką. Tezę silpnintų toliau lėtėjančios pardavimo kainos ir aiškus naftos tiekimo rizikos mažėjimas.
Silpnina: euro zonos ir JAV įmonių pardavimo kainų spaudimas lėtėjo
Artimiausias atsakymas: JAV infliacija, „Nvidia“ rezultatai ir centrinių bankų komunikacija
Rinkų termometras
Penktadienio uždarymo ir ankstyvo pirmadienio momentinė nuotrauka. Dienos eigoje reikšmės gali keistis.
Platusis JAV akcijų indeksas „S&P 500“
7 674,37 punkto
Penktadienį indeksas pakilo 0,43 %, tačiau per visą savaitę sumažėjo apie 1,4 %.
JAV dešimties metų valstybės obligacijų pajamingumas
4,74 %
Penktadienį pajamingumas padidėjo 5 baziniais punktais nuo ketvirtadienio 4,69 %.
„Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai
apie 93,45 JAV dolerio
Ankstyvą pirmadienį kaina buvo maždaug 1 % mažesnė nei penktadienio pabaigoje.
Euro zonos bendrasis verslo aktyvumo rodiklis
52,1 punkto
Reikšmė virš 50 rodo plėtrą, tačiau augimas tarp didžiųjų šalių išliko nevienodas.
Europos Centrinio Banko euro kursas penktadienį
1 euras = 1,1699 JAV dolerio
Per savaitę euras sustiprėjo apie 1,14 %, todėl mažino neapdraustų JAV investicijų grąžą eurais.
01 JAV ekonomika ir palūkanos
JAV verslo aktyvumas paspartėjo, bet 4,74 % obligacijų pajamingumas riboja akcijų atokvėpį
Faktai
Penktadienį paskelbtas JAV bendrasis pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Purchasing Managers’ Index, PMI) rugpjūtį pakilo nuo 54,5 iki 56,0 punkto. Rodiklis matuoja privačių įmonių veiklos pokyčius: reikšmė virš 50 paprastai rodo plėtrą, o žemiau 50 – traukimąsi. „S&P Global“ istorinį ryšį su ekonomika įvertino kaip beveik 3,0 % metinį trečiojo ketvirčio augimo tempą, palyginti su 1,5 % antrąjį ketvirtį. Užimtumas apklaustose įmonėse augo sparčiausiai nuo 2025 m. sausio. Tą pačią dieną JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas pakilo nuo 4,69 % iki 4,74 %, o trisdešimties metų siekė 5,27 %. Platusis „S&P 500“ akcijų indeksas penktadienį pakilo 0,43 %, tačiau per savaitę vis tiek sumažėjo apie 1,4 %.
Kodėl tai svarbu
Stipresnis aktyvumas gerina įmonių pajamų ir pelno aplinką, tačiau kartu mažina Federalinio rezervo poreikį greitai mažinti bazinę palūkanų normą. Liepos posėdžio protokolas šią įtampą sustiprino: palūkanų intervalas paliktas 3,50–3,75 %, o trys iš dvylikos balsavusių narių pageidavo jį padidinti 0,25 procentinio punkto. Aukštesnis ilgalaikis pajamingumas reiškia brangesnes būsto paskolas, įmonių obligacijas ir projektų finansavimą, todėl vien stipresnio augimo neužtenka visoms akcijoms kilti.
Poveikis portfeliui
Ciklinėms pramonės, vartojimo ir finansų bendrovėms spartesnė ekonomika gali padidinti pardavimus bei paskolų paklausą. Kita pusė yra ilgos trukmės JAV obligacijos, nekilnojamojo turto bendrovės ir brangiai vertinamos technologijų akcijos, kurių būsimas pelnas tampa mažiau vertingas, kai pajamingumas kyla. Stipresni JAV duomenys gali palaikyti JAV dolerį, tačiau penktadienį euras buvo sustiprėjęs iki 1,1699 JAV dolerio. Lietuvos investuotojui valiutos pokytis gali sustiprinti arba sumažinti JAV turto grąžą eurais.
Galimybė ir rizika
Galimybė yra augimas be naujo kainų šuolio, nes apklausoje įmonių pardavimo kainų tempas lėtėjo. Toks derinys ilgainiui galėtų padėti ir pelnams, ir obligacijoms. Pagrindinė rizika yra tai, kad atspari paklausa bei brangi energija vėl paspartins infliaciją ir paskatins dar vieną palūkanų didinimą. Artimiausi patikrinimai bus rugpjūčio 26 d. JAV vartojimo kainų, pajamų ir išlaidų duomenys bei rugpjūčio 27–29 d. Jackson Hole centrinių bankų simpoziumo komunikacija.
02 Energija ir geopolitika
Nafta pirmadienį atpigo, tačiau Hormūzo tiekimo trūkumas vis dar palaiko infliacijos riziką
Faktai
Ankstyvoje pirmadienio prekyboje „Brent“ naftos ateities sandorių kaina buvo apie 93,45 JAV dolerio už barelį, maždaug 1 % mažesnė nei penktadienio pabaigoje. Tai momentinė, o ne dienos uždarymo reikšmė. Tarptautinė energetikos agentūra rugpjūčio ataskaitoje prognozavo, kad pasaulio naftos rinkos deficitas trečiąjį ketvirtį sieks 1,8 mln. barelių per dieną. Ankstesnėje ataskaitoje buvo vertinta apie 0,8 mln., taigi deficito prognozė padidėjo daugiau nei dvigubai. Liepą stebimos pasaulio atsargos sumažėjo 69 mln. barelių, arba vidutiniškai 2,2 mln. barelių per dieną. JAV energetikos informacijos administracijos vertinimu, per Hormūzo sąsiaurį antrąjį ketvirtį tekėjo 4,9 mln. barelių per dieną, palyginti su 21,6 mln. ketvirtąjį 2025 m. ketvirtį. Tai 16,7 mln. barelių, arba apie 77 %, sumažėjimas.
Kodėl tai svarbu
Mažesnė pirmadienio kaina rodo pelnų fiksavimą ir viltį, kad politiniai sprendimai galėtų padidinti tiekimą. Vis dėlto fizinių srautų ir atsargų duomenys rodo, kad rinkos apsauga nuo naujo sutrikimo yra sumažėjusi. Brangesnė nafta didina degalų, transporto, chemijos ir dalies maisto gamybos sąnaudas. Jei bendrovės šias išlaidas perkelia pirkėjams, infliacija lėtėja sunkiau, o centriniai bankai turi mažiau erdvės mažinti palūkanas.
Poveikis portfeliui
Aukštesnė naftos kaina gali padėti energijos gamintojų pajamoms ir pinigų srautui, bet spausti oro linijų, vežėjų, chemijos bei energijai imlios pramonės maržas. Ji taip pat nepalanki ilgos trukmės obligacijoms ir aukštai vertinamoms augimo akcijoms, jei investuotojai tikisi ilgiau išliksiančių palūkanų. Nafta kainuojama JAV doleriais, todėl stipresnis euras dalį kainos šuolio gali sušvelninti euro zonos pirkėjams, o silpnesnis euras jį sustiprintų.
Galimybė ir rizika
Galimybė yra tvarus laivybos atnaujinimas per Hormūzo sąsiaurį. Jis mažintų tiekimo premiją, transporto sąnaudas ir infliacijos spaudimą. Pagrindinė rizika yra naujas eksporto ar tanklaivių judėjimo sutrikimas, kai atsargos jau sumažėjusios. Pirmadienį rinka laukia oficialių JAV sankcijų Iranui detalių, tačiau iki pranešimo jų turinys yra tik scenarijus. Kitas svarbus signalas bus realūs sąsiaurio srautai, ne vien politinės antraštės.
03 Europa ir ekonomikos ciklas
Euro zonos aktyvumas augo, bet Vokietijos gamyba ir Prancūzijos silpnumas rodo nevienodą atsigavimą
Faktai
Penktadienį paskelbtas euro zonos bendrasis pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Purchasing Managers’ Index, PMI) rugpjūtį pakilo nuo 52,0 iki 52,1 punkto. Reikšmė virš 50 paprastai rodo plėtrą, o pokytis nuo ankstesnio mėnesio parodo, ar tempas stiprėja. „S&P Global“ apklausos ryšį su ekonomika įvertino kaip maždaug 0,3 % bendrojo vidaus produkto augimą trečiąjį ketvirtį. Gamybos augimas buvo stipriausias per ketverius su puse metų. Vokietijos gamyba plėtėsi sparčiausiai nuo 2022 m. sausio, tačiau jos paslaugos traukėsi penktą mėnesį, o Prancūzijos veikla mažėjo visus šiuos metus. Euro zonos įmonės darbuotojų skaičių padidino pirmą kartą šiemet. Liepos oficiali infliacija pakilo nuo 2,8 % iki 2,9 %, o Lietuvoje siekė 5,4 %, antrą aukščiausią paskelbtą Europos Sąjungos rodiklį po Rumunijos.
Kodėl tai svarbu
Plėtra mažina artimos recesijos riziką, tačiau ji nėra vienodai pasklidusi. Vokietijos gamybą palaikė įrangos, gynybos ir su dirbtiniu intelektu susijusių prekių paklausa, o Prancūzijos ir Vokietijos paslaugų silpnumas rodo atsargesnį vietos vartotoją. Įmonių pardavimo kainų spaudimas lėtėjo, bet 2,9 % infliacija vis dar viršija Europos Centrinio Banko tikslą. Todėl geresnis augimas mažina poreikį skubiai mažinti palūkanas, o infliacija neleidžia visiškai atmesti jų didinimo rizikos.
Poveikis portfeliui
Europos pramonės, gynybos įrangos, automatizavimo ir technologijų tiekėjams stipresni užsakymai gali padėti pajamoms. Paslaugų, nebūtino vartojimo ir Prancūzijos vidaus paklausai jautrios bendrovės lieka pažeidžiamesnės. Euro zonos obligacijoms žinutė mišri: lėtesnės įmonių kainos padeda, bet augimas ir 2,9 % infliacija riboja greito pajamingumų kritimo tikimybę. Lietuvos investuotojui 5,4 % vietinė infliacija reiškia, kad euro zonos vidurkis neparodo viso perkamosios galios spaudimo Lietuvoje.
Galimybė ir rizika
Galimybė yra platesnis Vokietijos gamybos atsigavimas, kuris pereitų į paslaugas ir kitas euro zonos šalis. Pagrindinė rizika yra tai, kad atsargų kaupimas dėl Artimųjų Rytų tiekimo trikdžių laikinai pagražino gamybos rodiklius, o vėliau užsakymai susilpnės. Artimiausias patikrinimas bus rugpjūčio 25 d. Vokietijos „ifo“ verslo klimato indeksas. Jis parodys, ar įmonių lūkesčiai patvirtina penktadienio gamybos signalą.
Ką tai gali reikšti tavo portfeliui
Ar šiandienos rinkų naujienos keičia tavo portfelį?
Konsultacijoje peržiūrėsime, kaip tavo turimos investicijos reaguotų į palūkanų, valiutų ir vieno sektoriaus pokyčius. Aiškiai atskirsime, ką verta pasitikrinti dabar, o dėl ko nereikia keisti ilgalaikio plano.
04 Japonija, jena ir palūkanos
Japonijos aktyvumas pakilo iki 53,4 punkto, o kainų spaudimas didina palūkanų kėlimo riziką
Faktai
Japonijos bendrasis pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Purchasing Managers’ Index, PMI) rugpjūtį pakilo iki 53,4 punkto. Reikšmė virš 50 rodo plėtrą. Tai aukščiausias lygis nuo vasario ir antras aukščiausias nuo 2023 m. gegužės. „S&P Global“ istorinį ryšį įvertino kaip maždaug 0,8 % trečiojo ketvirčio ekonomikos augimo tempą, apie du kartus spartesnį nei apklausa rodė antrąjį ketvirtį. Gamyba pastaruosius du mėnesius augo beveik sparčiausiai nuo 2014 m., o eksporto užsakymai padidėjo sparčiausiai nuo 2018 m. sausio. Liepos vartotojų kainos be šviežio maisto augo 1,8 % per metus, palyginti su 1,6 % birželį. Japonijos bankas liepos pabaigoje paliko 1,0 % vienos nakties palūkanų normos tikslą, o vienas narys siūlė 1,25 %.
Kodėl tai svarbu
Stipresnė gamyba ir vidaus paklausa mažina Japonijos banko baimę, kad palūkanų didinimas sustabdytų ekonomiką. Tuo pačiu įmonių pardavimo kainų tempas liko arti apklausos rekordo, todėl centrinis bankas gauna daugiau priežasčių svarstyti griežtesnę politiką. Silpna jena padėjo prekių eksportui, bet pabrangino importuojamą energiją ir medžiagas. Grandinė aiški: silpna valiuta didina eksportuotojų konkurencingumą ir importo kainas, o didesnė infliacija stiprina palūkanų kėlimo riziką.
Poveikis portfeliui
Japonijos bankams aukštesnės palūkanos gali pagerinti paskolų maržas, jei kartu nepadidėja blogų paskolų. Japonijos valstybės obligacijų kainoms didesnio palūkanų kėlimo tikimybė yra nepalanki. Eksportuotojams stipresnė jena mažintų užsienyje uždirbtų pajamų vertę perskaičiavus į jeną, tačiau importuotojams ir vartotojams ji sumažintų energijos kainą. Lietuvos investuotojo grąža iš Japonijos fondų eurais priklausys ir nuo akcijų, ir nuo jenos kurso.
Galimybė ir rizika
Galimybė yra tai, kad stipresni technologijų ir įrangos užsakymai didins gamintojų pajamas greičiau nei jų sąnaudas. Pagrindinė rizika yra priešinga: naftos ir silpnos jenos sukeltas importo kainų augimas gali mažinti namų ūkių perkamąją galią bei įmonių maržas. Artimiausi signalai bus jenos reakcija į pasaulio obligacijų pajamingumus, tolesni Japonijos kainų duomenys ir Japonijos banko komentarai apie 1,0 % bazinės palūkanų normos tvarumą.
05 Lietuva ir energetikos infrastruktūra
„EPSO-G“ pelnas ir investicijos augo, bet tinklų plėtra reikalaus daugiau ilgalaikio finansavimo
Faktai
Lietuvos elektros ir dujų perdavimo grupė „EPSO-G“ penktadienį paskelbė, kad pirmojo pusmečio koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją padidėjo beveik 9 %, nuo 40,5 mln. iki 44,1 mln. Eur. Koreguotas grynasis pelnas išaugo beveik 37 %, nuo 17,7 mln. iki 24,4 mln. Eur. Investicijos siekė 99,6 mln. Eur ir buvo beveik 20 % didesnės nei prieš metus. Tai maždaug 2,3 karto daugiau už pusmečio koreguotą veiklos pelną prieš nusidėvėjimą, todėl investicijų mastas gerokai viršijo per laikotarpį uždirbtą pinigų rodiklį. Prie perdavimo ir skirstymo tinklų prijungta atsinaujinančių energijos išteklių galia padidėjo nuo 4,6 iki 6,4 gigavato, arba apie 39 %. Vietinė gamyba patenkino 78 % elektros poreikio, o atsinaujinantys ištekliai sudarė 59 % poreikio.
Kodėl tai svarbu
Didesnė prijungta atsinaujinančių išteklių galia mažina priklausomybę nuo elektros importo, tačiau naujiems parkams reikia perdavimo linijų, kaupimo ir sistemos balansavimo. Kai 99,6 mln. Eur investicijos daugiau nei du kartus viršija koreguotą veiklos pelną prieš nusidėvėjimą, skirtumą turi padengti sukaupti pinigai, skola ar kiti finansavimo šaltiniai. Todėl įmonės pelno augimas ir tinklų reguliavimo taisyklės tiesiogiai veikia, kiek brangiai grupė gali skolintis ir kiek investicijų galiausiai atsispindės perdavimo tarifuose.
Poveikis portfeliui
Tai pirmiausia Lietuvos infrastruktūros ir obligacijų, o ne plataus Baltijos akcijų indekso tema, nes „EPSO-G“ akcijomis biržoje neprekiaujama. Grupės obligacijų turėtojams svarbūs pinigų srautai, skolos augimas, palūkanos ir valstybės valdoma nuosavybė. Tinklų plėtra palanki atsinaujinančios energetikos projektų vystytojams, rangovams ir įrangos tiekėjams, jei prijungimo terminai trumpėja. Kita pusė yra didesnis finansavimo poreikis ir galimi balansavimo kaštai, kurie gali paveikti energetikos bendrovių bei vartotojų sąnaudas.
Galimybė ir rizika
Galimybė yra tai, kad didesnė vietinė gamyba ir stipresni tinklai ilgainiui mažins importo bei tiekimo sutrikimų riziką. Pagrindinė rizika yra per greitas investicijų ir skolos augimas, jei reguliuojamos pajamos ar projektų įgyvendinimas vėluotų. Artimiausias vietinis signalas bus rugpjūčio 24 d. Lietuvos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono pelningumas ir paklausa. 07:00 aukcionas dar nebuvo įvykęs, todėl rezultatas nėra pateikiamas kaip faktas ir bus tikrinamas per 12:00 patikrą.
Šios dienos portfelio kompasas
Augimas padeda pajamoms, tačiau palūkanos ir energija tikrina pelno kokybę
Pagrindinė savaitės pradžios jėga yra spartesnis JAV, euro zonos ir Japonijos verslo aktyvumas. Ji palaiko pramonės, bankų ir ciklinių bendrovių pajamų perspektyvą. Pagrindinė atsvara yra aukštas JAV obligacijų pajamingumas ir vis dar sutrikę naftos srautai per Hormūzo sąsiaurį. Šios dvi jėgos didina būsto, įmonių skolos, transporto ir gamybos išlaidas bei spaudžia ilgos trukmės obligacijas ir brangiai vertinamas technologijų akcijas. „EPSO-G“ rezultatai tą patį konfliktą parodo Lietuvoje: energetikos tinklų plėtra kuria ilgalaikę vertę, bet šiandien reikalauja investicijų, daugiau nei du kartus viršijančių pusmečio koreguotą veiklos pelną prieš nusidėvėjimą. Atsveriantis veiksnys yra lėtėjantis įmonių pardavimo kainų spaudimas JAV ir euro zonoje. Jei jis išliks, augimas nebūtinai reikš naują infliacijos šuolį. Portfelyje verta vertinti ne vien pardavimų augimą, bet ir skolų terminus, energijos sąnaudas, maržas bei valiutos poveikį grąžai eurais.
Svarbu žinoti. Tai bendro pobūdžio rinkų komentaras, ne individualus investavimo patarimas. Rinkų, valiutų ir bendrovių duomenys gali kisti, o investicijų vertė gali mažėti.
