Dienos rinkų apžvalga
Nafta pasiekė 95,18 USD, o 4,79 % pajamingumas spaudžia akcijas
Vakarykštė JAV smūgių banga Irano kariniams taikiniams pavertė Hormūzo riziką konkrečiu naftos, infliacijos ir skolinimosi kainos šoku. Gamyba ir dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausa tebėra stiprios, tačiau jos kol kas nepašalina spaudimo obligacijoms ir brangiai vertinamoms akcijoms.
Savaitės pagrindinė linija
Ar stiprūs pelnai ir gerėjanti gamyba gali atsverti infliaciją, kuri neleidžia mažinti palūkanų?
Kas pasikeitė nuo vakar? Augimo pusę sustiprino 60,9 mlrd. USD vertės „Dell“ dirbtinio intelekto serverių užsakymai ir plėtrą rodanti JAV bei euro zonos gamyba. Tačiau „Brent“ nafta pasiekė 95,18 USD, JAV 10 metų pajamingumas 4,79 %, o euro zonos infliacija 3,3 %. Dėl to savaitės klausimas lieka neišspręstas.
Silpnina augimą: „Brent“ nafta pasiekė 95,18 USD, JAV 10 metų pajamingumas 4,79 %, o euro zonos infliacija 3,3 %
Artimiausias atsakymas: Federalinio rezervo regioninė apžvalga rugsėjo 2 d., JAV paslaugų indeksas rugsėjo 3 d. ir darbo rinkos ataskaita rugsėjo 4 d.
1 Geopolitika ir energija
JAV smūgiai Iranui pakėlė naftą ir pajamingumus, todėl akcijų rinkai vienu metu brangsta energija bei skolinimasis
Faktai
JAV centrinė vadavietė pranešė, kad rugsėjo 1 d. smogė Irano oro gynybos, radarų, jūriniams, minų klojimo ir ryšių taikiniams po bandymų atakuoti prekybinę laivybą Hormūzo sąsiauryje. ICE duomenimis, lapkričio „Brent“ nafta pasiekė 95,18 USD už barelį: 4,69 USD, arba apie 5,2 %, daugiau už ankstesnį atskaitos tašką. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo nuo 4,75 % iki 4,79 %, o S&P 500 antradienį užsidarė ties 7631,47 punkto ir prarado 0,71 %.
Kodėl tai svarbu
Faktas yra naujas karinių veiksmų etapas ir aiški energijos bei obligacijų rinkų reakcija. Redakcinė išvada: brangesnė nafta didina degalų, transporto ir gamybos sąnaudas, todėl infliacija gali mažėti lėčiau. Tokiu atveju centriniai bankai turi mažiau erdvės mažinti palūkanas, o valstybei, įmonėms ir būsto pirkėjams skolinimasis išlieka brangus. Tai nėra pažadas, kad palūkanos būtinai bus didinamos.
Poveikis portfeliui
Naftos gamintojams ir daliai energijos infrastruktūros bendrovių aukštesnė kaina gali didinti pajamas. Oro linijoms, vežėjams, chemijos pramonei ir daug energijos naudojantiems gamintojams kyla pelno maržų spaudimas. Aukštesnis pajamingumas mažina jau išleistų ilgalaikių obligacijų kainas ir ypač spaudžia brangiai vertinamas augimo akcijas, nekilnojamojo turto bendroves bei daug skolų turinčius emitentus. Trumpalaikės JAV dolerio priemonės gali išlikti patrauklesnės.
Galimybė ir rizika
Galimybė atsirastų, jei laivyba Hormūzo sąsiauryje liktų nenutrūkusi ir naftos kainos greitai atiduotų rizikos priedą: tada obligacijos ir palūkanoms jautrios akcijos galėtų atsigauti. Pagrindinė rizika yra realus tiekimo ar transportavimo sutrikimas, kuris perkeltų šoką į vartotojų kainas. Artimiausi katalizatoriai yra oficialūs laivybos pranešimai, energijos atsargų duomenys ir Federalinio rezervo regioninė ekonomikos apžvalga.
2 Gamyba ir kainos
JAV ir euro zonos gamyba plėtėsi, bet 71,1 punkto JAV žaliavų kainų rodiklis neleidžia ignoruoti infliacijos
Faktai
JAV tiekimo vadybos instituto gamybos pirkimo vadybininkų indeksas rugpjūtį siekė 54,6 punkto, liepą buvo 55,6. Reikšmė virš 50 paprastai rodo sektoriaus plėtrą, žemiau 50 – traukimąsi. Naujų užsakymų indeksas sumažėjo iki 53,7, gamybos apimties buvo 58,3, o mokamų kainų indeksas liko 71,1 punkto. Euro zonos gamybos pirkimo vadybininkų indeksas pakilo nuo 51,9 iki 52,7, Vokietijos – nuo 52,2 iki 54,3 punkto.
Kodėl tai svarbu
Duomenys nerodo pasaulinės pramonės nuosmukio: užsakymai ir gamyba abiejose Atlanto pusėse tebėra augimo zonoje. Tačiau JAV mokamų kainų indeksas 23-ią mėnesį iš eilės rodė brangstančias žaliavas. Įvykis → stipri paklausa palaiko pajamas ir darbo vietas → brangūs metalai, energija bei transportas riboja maržas → palūkanos gali likti aukštesnės ilgiau. Europos gynybos ir duomenų centrų užsakymai yra svarbi augimo atsvara.
Poveikis portfeliui
Pramonės įrangos, automatizavimo, gynybos, statybinių medžiagų ir duomenų centrų tiekėjams plėtra gali palaikyti užsakymus. Didžiausia nauda tenka bendrovėms, kurios gali perkelti didesnes sąnaudas klientams neprarasdamos paklausos. Silpnesnė grandis yra mažos maržos gamintojai ir transporto bendrovės. Augimo faktas palankesnis akcijoms nei nuosmukis, bet 71,1 punkto kainų signalas nepalankus ilgalaikėms obligacijoms ir palūkanoms jautrioms akcijoms.
Galimybė ir rizika
Galimybė yra platesnis pramonės atsigavimas, jei nauji užsakymai toliau augs, o tiekimo terminai nesutriks. Rizika yra tokia, kad įmonės sukaups atsargas pačiu metu, kai energija ir žaliavos brangsta, todėl pelnas augs lėčiau nei pajamos. Artimiausias katalizatorius – rugsėjo 3 d. JAV paslaugų pirkimo vadybininkų indeksas: jis parodys, ar kainų spaudimas apima ir didesnę ekonomikos dalį.
3 Europa ir Lietuva
Euro zonos infliacija pakilo iki 3,3 %, tačiau lėtėjančios paslaugų kainos rodo, kad šoką daugiausia neša energija
Faktai
Eurostat išankstiniu vertinimu, euro zonos metinė infliacija rugpjūtį padidėjo nuo 2,9 % iki 3,3 %, o per mėnesį kainos pakilo 0,4 %. Energija per metus pabrango 14,3 %, liepą augimas buvo 10,3 %. Be energijos infliacija liko 2,2 %, o be energijos, maisto, alkoholio ir tabako sulėtėjo nuo 2,5 % iki 2,4 %. Paslaugų kainų augimas sumažėjo nuo 3,3 % iki 3,0 %. Lietuvoje metinė infliacija siekė 5,8 %, didžiausią tarp 21 euro zonos valstybės.
Kodėl tai svarbu
Faktas: bendras kainų rodiklis pablogėjo, bet vidaus kainų spaudimo dalis nepaspartėjo. Redakcinė interpretacija yra ta, kad naujas energijos šokas gali trumpam pakelti infliaciją, nors paslaugos ir bazinis rodiklis lėtėja. Europos Centriniam Bankui tai sukuria dilemą: skubiai mažinant palūkanas būtų rizikuojama sustiprinti energijos poveikį, o laikant jas aukštas ilgiau būtų silpninamas kreditas, būstas ir investicijos.
Poveikis portfeliui
Energetikos bendrovėms aukštesnės kainos gali būti palankios, tačiau euro zonos obligacijoms, nekilnojamojo turto bendrovėms ir daug skolų turintiems verslams kyla spaudimas. Lietuvos namų ūkiams 5,8 % infliacija mažina realią pajamų perkamąją galią; šiluma per metus pabrango 39,7 %, benzinas 27,5 %, dyzelinas 37,9 %. Stipresnis euro kursas galėtų sušvelninti doleriais įkainotos energijos importą, o silpnesnis – poveikį sustiprintų.
Galimybė ir rizika
Galimybė yra greitas energijos kainų normalizavimasis: tuomet lėtėjanti paslaugų ir bazinė infliacija vėl leistų rinkai svarstyti mažesnes palūkanas. Pagrindinė rizika – brangi energija persiduoda transportui, prekėms ir atlyginimų reikalavimams, todėl laikinas šokas tampa platesnis. Artimiausi signalai yra rugsėjo energijos kainos, euro kursas ir Europos Centrinio Banko komentarai apie tai, ar 3,3 % rodiklis keičia politikos vertinimą.
Ne dar viena naujiena, o sprendimų procesas
Rinkos keičiasi kasdien. Portfelio strategija neturėtų keistis su kiekviena antrašte.
Jei nenori nuolat pats vertinti palūkanų, valiutų, geopolitikos ir bendrovių rizikos, profesionalus portfelio valdymas gali suteikti aiškų procesą, nuolatinę priežiūrą ir drausmingus sprendimus.
- Nuolatinė rizikos ir koncentracijos stebėsena
- Sprendimai pagal strategiją, o ne emocijas
- Pirmas pokalbis – nemokamas
Pažiūrėti, kaip valdomas portfelis
Be įsipareigojimo po pirmo pokalbio.
4 Bendrovių rezultatai
„Dell“ gavo 60,9 mlrd. USD DI serverių užsakymų, bet pinigų srautas primena, kad spartus augimas nėra nemokamas
Faktai
„Dell Technologies“, gaminanti serverius, duomenų saugojimo ir kompiuterinę įrangą, paskelbė rekordines 47,0 mlrd. USD ketvirčio pajamas, 58 % didesnes nei prieš metus. Dirbtinio intelekto serverių užsakymų vertė pasiekė 60,9 mlrd. USD, šių serverių pajamos – 16,4 mlrd. USD, o neįvykdytų užsakymų vertė – 95 mlrd. USD. Bendrovė visų metų pajamų prognozę padidino nuo 167 mlrd. iki 192 mlrd. USD, tačiau veiklos pinigų srautas sumažėjo 13 % iki 2,225 mlrd. USD.
Kodėl tai svarbu
Rezultatai patvirtina, kad dirbtinio intelekto investicijos dar nėra vien akcijų rinkos pasakojimas: įmonės realiai užsako serverius, tinklus, saugyklas ir elektros infrastruktūrą. Įvykis → daugiau duomenų centrų įrangos užsakymų → didesnės tiekėjų pajamos → platesnė nauda puslaidininkių, aušinimo ir elektros grandinei. Vis dėlto mažesnis veiklos pinigų srautas rodo, kad spartus užsakymų augimas suriša kapitalą ir negali būti vertinamas vien pagal pajamas.
Poveikis portfeliui
Serverių, atminties, tinklo įrangos, elektros tiekimo, transformatorių ir aušinimo bendrovėms 95 mlrd. USD užsakymų likutis suteikia matomumo. Tai gali padėti technologijų ir pramonės sektoriams net lėtesnėje ekonomikoje. Rizikingesnė dalis yra aukštai įvertintos bendrovės, kurių kainos jau numato ilgą spartaus augimo laikotarpį. Jei 4,79 % pajamingumas išliks, būsimų pelnų dabartinė vertė mažės net ir gerėjant veiklos rezultatams.
Galimybė ir rizika
Galimybė – užsakymų likutis virsta pajamomis be didesnio maržų praradimo, o DI infrastruktūros paklausa pasklinda po daugiau tiekėjų. Pagrindinė rizika – komponentų, energijos ar finansavimo sąnaudos auga greičiau už kainas klientams, todėl pinigų srautas atsilieka nuo pelno. Artimiausias katalizatorius bus rezultatų aptarimas ir vėlesni ketvirčiai, parodysiantys, kiek 60,9 mlrd. USD užsakymų iš tiesų pristatyta bei apmokėta.
5 Azijos infliacija
Pietų Korėjos bazinės kainos augo 3,4 %, todėl technologijų eksporto stiprybė dar nesuteikia erdvės skubiai mažinti palūkanų
Faktai
Pietų Korėjos vartotojų kainos rugpjūtį padidėjo 0,2 % per mėnesį ir 3,1 % per metus. Kainos, neįskaitant maisto ir energijos, per metus pakilo 3,4 %, o kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų grupė pabrango 3,2 %. Tuo pat metu šviežias maistas atpigo 6,7 %. Šie duomenys paskelbti šiandien prieš 07:00 Lietuvos laiku, todėl jie yra naujas Azijos rinkų signalas, o ne vakarykštės sesijos pakartojimas.
Kodėl tai svarbu
Šviežio maisto atpigimas padeda vartotojams, bet centrinio banko sprendimams svarbesnis 3,4 % bazinių kainų augimas, nes jis rodo platesnį ir pastovesnį spaudimą. Įvykis → bazinė infliacija lieka aukšta → palūkanas mažinti sunkiau → vidaus kreditas bei vartojimas atsigauna lėčiau. Tai taip pat reiškia, kad stiprus puslaidininkių eksportas gali gerinti įmonių pajamas, tačiau ne iškart palengvinti finansavimo sąlygas visai ekonomikai.
Poveikis portfeliui
Korėjos bankams aukštesnės palūkanos gali palaikyti palūkanų pajamas, nors blogėjančių paskolų rizika didėja. Nekilnojamojo turto, vartojimo ir daug skolų turinčioms bendrovėms 3,4 % bazinė infliacija yra nepalanki. Technologijų eksportuotojams svarbesnė pasaulinė lustų paklausa ir valiutos kursas: silpnesnė vona didina užsienio pajamų vertę, bet kartu brangina importuojamą energiją, todėl poveikis nėra vienakryptis.
Galimybė ir rizika
Galimybė yra tokia, kad bazinė infliacija artimiausiais mėnesiais paseks žemyn atpigusį maistą, o eksporto augimas leis ekonomikai išvengti staigaus sulėtėjimo. Rizika – naftos šuolis pakelia importo kainas ir sustabdo šį lėtėjimą. Artimiausi katalizatoriai yra Korėjos centrinio banko komunikacija, rugsėjo energijos importo kainos ir nauji puslaidininkių eksporto duomenys, kurie parodys augimo bei infliacijos pusiausvyrą.
6 Azijos ir Ramiojo vandenyno regionas
Australijos BVP augo 0,4 %, tačiau atsargūs namų ūkiai ir mažesnės investicijos rodo nevienodą ekonomikos tempą
Faktai
Australijos bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį padidėjo 0,4 % ir buvo 2,1 % didesnis nei prieš metus. Namų ūkių vartojimas augo 0,4 %, privataus verslo investicijos sumažėjo 0,5 % per ketvirtį, nors išliko 10,4 % didesnės nei prieš metus. Eksportas padidėjo 0,8 %, grynoji prekyba prie ketvirčio augimo pridėjo 0,1 procentinio punkto. Darbuotojų atlygio suma pakilo 1,5 %, o taupymo norma – nuo 6,4 % iki 6,5 %.
Kodėl tai svarbu
Duomenys rodo augimą, bet ne perkaitimą. Vartotojai išlaidas didino atsargiai, o verslo investicijos po ankstesnio duomenų centrų šuolio sumažėjo. Įvykis → ekonomika auga, tačiau paklausa nėra vienodai stipri → centrinis bankas neturi aiškaus pagrindo agresyviai griežtinti politiką → spartesnis 1,5 % darbuotojų atlygio augimas vis tiek neleidžia ignoruoti paslaugų infliacijos. Tai subalansuotas, o ne vien teigiamas signalas.
Poveikis portfeliui
Australijos bankams ir vartojimo bendrovėms nuosaikus augimas yra palankesnis už nuosmukį, bet aukšta skolininkų našta ir atsargus vartojimas riboja pajamų tempą. Žaliavų eksportuotojams svarbi 0,8 % eksporto plėtra, tačiau pajamos priklauso ir nuo Kinijos paklausos bei žaliavų kainų. Australijos doleriui padeda augimas, o silpnesnės investicijos bei nevienoda vidaus paklausa šį poveikį atsveria.
Galimybė ir rizika
Galimybė – vartojimas ir investicijos palaipsniui stiprėja be naujo infliacijos šuolio, todėl ekonomika auga, o palūkanų spaudimas nedidėja. Rizika yra išorinis energijos ir prekybos šokas, kuris vienu metu brangintų importą bei silpnintų realias namų ūkių pajamas. Artimiausi katalizatoriai yra Australijos infliacijos ir darbo rinkos duomenys, taip pat Kinijos paklausos rodikliai, nuo kurių priklauso žaliavų eksportas.
Šios dienos portfelio kompasas
Augimas tebėra realus, bet energijos šokas ir aukštos palūkanos nustato kainą
Šiandienos faktai sudaro ne vieną kryptį, o aiškią įtampą. JAV ir euro zonos gamyba plečiasi, „Dell“ 60,9 mlrd. USD dirbtinio intelekto serverių užsakymai patvirtina realią investicijų paklausą, o Australijos ekonomika išvengė nuosmukio. Tai palaiko pramonės, technologijų infrastruktūros ir dalies žaliavų tiekėjų pajamas. Tačiau JAV ir Irano konflikto paūmėjimas pakėlė naftą iki 95,18 USD, JAV 10 metų pajamingumą iki 4,79 %, o euro zonos infliaciją energija iškėlė iki 3,3 %. Dvi pagrindinės rizikos yra brangesnis finansavimas ir sąnaudų persidavimas į vartotojų kainas. Atsveriantis veiksnys – lėtėjanti euro zonos paslaugų bei bazinė infliacija ir vis dar tvirti realūs įmonių užsakymai. Todėl portfelio klausimas dabar yra ne ar augimas egzistuoja, o ar įmonių pelnai augs greičiau už energijos bei palūkanų sąnaudas.
Gamybos plėtra ir DI infrastruktūros užsakymai palaiko pramonės, serverių, elektros ir aušinimo grandinę.
95,18 USD nafta ir 4,79 % pajamingumas didina sąnaudas obligacijoms, transportui, būstui ir brangiai vertinamoms akcijoms.
Euro zonos paslaugų infliacijos lėtėjimas iki 3,0 % mažina riziką, kad energijos šokas jau tapo plataus masto kainų banga.
Svarbu žinoti. Ši apžvalga yra bendro informacinio pobūdžio, nėra individuali investavimo rekomendacija ir nežada būsimos grąžos. Sprendimus vertinkite pagal savo tikslus, rizikos toleranciją, laikotarpį ir viso portfelio sudėtį.
