Geopolitika sugrįžo į rinkas: nafta kyla, akcijos svyruoja.
Praėjusi savaitė finansų rinkose buvo nepastovi – investuotojų dėmesys vienu metu krypo į geopolitinę įtampą Artimuosiuose Rytuose, energijos kainų šuolį ir nevienareikšmius ekonominius duomenis. Po JAV ir Izraelio karinių smūgių Iranui naftos kainos šoktelėjo, o rinkos pradėjo vertinti galimą konflikto poveikį pasaulinei ekonomikai ir infliacijai. Dėl to obligacijų rinkoje kilo didesnis aktyvumas, o JAV 10 metų pajamingumas pakilo investuotojams perskaičiuojant palūkanų normų scenarijus.
Akcijų rinkose savaitė baigėsi neigiamai – labiausiai smuko cikliškesni segmentai, tokie kaip Dow Jones ir mažos kapitalizacijos bendrovės, tuo tarpu technologijų sektorius laikėsi santykinai geriau. Tuo pačiu ekonominiai rodikliai pasiuntė mišrius signalus: verslo aktyvumas išlieka teigiamas, tačiau darbo rinkos duomenys pradeda rodyti pirmuosius lėtėjimo ženklus.
Trumpai – rinkose vienu metu susiduria trys temos: geopolitika, infliacijos rizika ir ekonomikos lėtėjimas. Būtent šių signalų kombinacija formavo investuotojų sprendimus per praėjusią savaitę.
Nafta ir geopolitika
Didžiausias rinkų dėmesys praėjusią savaitę buvo nukreiptas į Artimuosius Rytus. Po JAV ir Izraelio smūgių Iranui investuotojai pradėjo vertinti galimą konflikto eskalaciją ir jos poveikį pasaulinei energijos rinkai.
Naftos kainos per savaitę šoktelėjo itin stipriai – WTI kaina pakilo nuo maždaug 65 USD iki beveik 90 USD už barelį, tai vienas didžiausių savaitinių šuolių per pastaruosius dešimtmečius.
Didžiausia rizika rinkoms siejama su Hormūzo sąsiauriu – vienu svarbiausių pasaulio naftos transportavimo maršrutų. Per šį sąsiaurį kasdien transportuojama apie penktadalis pasaulio naftos, todėl bet kokie tiekimo sutrikimai galėtų turėti didelį poveikį energijos kainoms ir infliacijai.
