II pakopa po dviejų pasitraukimo bangų: iš fondų jau išėjo apie 5,4 mlrd. Eur

1. Pirmoji banga: sprendimas, kurio šimtai tūkstančių laukė iš anksto

Pirmasis etapas apėmė 2026 m. sausį–kovą pateiktus prašymus. Bendrąja tvarka kaupimą nutraukė 515 tūkst. žmonių, arba 35,6 proc. metų pradžioje buvusių dalyvių. Tai nebuvo įprastas ketvirčio svyravimas. Vos atsivėrus galimybei pasitraukti, vienu metu buvo realizuotas metų metus kauptas nepasitenkinimas, nepasitikėjimas sistema ir noras pinigus valdyti pačiam.

Buvo ir kitų pasirinkimų. Apie 31 tūkst. dalyvių pasiėmė 25 proc. sukauptos sumos, bet kaupimo nenutraukė. Beveik 25 tūkst. baigė kaupti likus ne daugiau kaip penkeriems metams iki pensijos, dar beveik 10 tūkst. – dėl sunkios sveikatos būklės ar kitų įstatyme numatytų priežasčių.

Vien bendrąja tvarka pasitraukusiems žmonėms buvo išmokėta apie 2,9 mlrd. Eur. Dar apie 1,3 mlrd. Eur valstybės ir ankstesnių „Sodros“ įmokų dalis sugrįžo į „Sodrą“. Taigi oficialiai paskelbtas pagrindinės pirmosios bangos srautas siekė apie 4,2 mlrd. Eur. Daliniai ir specialių kategorijų išmokėjimai tikrąją sumą padidino, tačiau jų konsoliduotas tikslus dydis vienoje oficialioje ataskaitoje nepaskelbtas.

Kas pasitraukė dažniausiai? „Sodros“ duomenys parodė, kad aktyviausiai traukėsi jaunesni, 25–35 metų žmonės ir vidutines pajamas gaunantys dalyviai. Kuo žmogus buvo vyresnis ir kuo didesnės jo pajamos, tuo pasitraukimų dalis buvo mažesnė. Tai svarbu prognozuojant ateitį: didžiausią norą išeiti turėjusi grupė sprendimą greičiausiai jau priėmė.

2. Antroji banga: gerokai mažesnė, bet vis tiek beveik milijardas eurų

Balandį–birželį bendrąja tvarka pasitraukti nusprendė dar 104,5 tūkst. dalyvių. Papildomai 1,7 tūkst. kaupimą baigė dėl sunkios ligos, 9,5 tūkst. – artėjant pensijai, o 5,7 tūkst. pasiėmė ketvirtadalį sukauptų lėšų ir toliau liko sistemoje.

Žmonėms per antrąjį etapą išmokėta 672,4 mln. Eur, o „Sodrai“ pervesta 272 mln. Eur. Iš fondų išėjo 944,4 mln. Eur. Tai sudaro apie 22,5 proc. oficialiai paskelbto pagrindinės pirmosios bangos srauto, tačiau vieno ketvirčio mastu suma vis dar milžiniška.

Vidutinis pasitraukęs dalyvis buvo sukaupęs kiek daugiau nei 9 tūkst. Eur. Maždaug trečdalis nukeliavo į „Sodrą“, o žmogų pasiekė apie 6,4 tūkst. Eur. Įdomi detalė: iš šios sumos 2,7 tūkst. Eur sudarė paties žmogaus įmokos, o net 3,7 tūkst. Eur – fondų uždirbta investicinė grąža.

3. Kodėl pinigų srautai ir GAV pokytis nesutampa?

Čia atsiranda dažniausiai painiojami du skaičiai. 2025 m. pabaigoje fondų grynųjų aktyvų vertė siekė 10,609 mlrd. Eur. 2026 m. liepos 14 d. pagal visų šešių bendrovių skelbiamus fondų duomenis – apie 5,787 mlrd. Eur. Tiesioginis sumažėjimas yra 4,822 mlrd. Eur, arba 45,5 proc.

Oficialiai paskelbta apie 4,2 mlrd. Eur pagrindinės pirmosios bangos srauto ir 944,4 mln. Eur antrosios bangos srauto – kartu daugiau kaip 5,1 mlrd. Eur. Įtraukus dalinius ir specialius išmokėjimus, tikroji suma buvo didesnė ir galėjo siekti apie 5,4 mlrd. Eur. Tačiau šio apytikslio skaičiaus nereikėtų centų tikslumu atimti iš GAV, nes pirmosios bangos suma suapvalinta, o ataskaitų datos ir įtrauktos išmokų kategorijos skiriasi.

Po silpnesnės metų pradžios vien antrąjį ketvirtį fondai uždirbo apie 906 mln. Eur investicinės grąžos ir gavo apie 160 mln. Eur įmokų. Dėl to matomas GAV kritimas yra mažesnis už išmokėtų pinigų srautą. Tiksliam kasdieniam sutikrinimui dar prisideda rinkos pokyčiai tarp ketvirčio ataskaitos ir bendrovių naujausių NAV reikšmių.

GAV nėra išmokų ataskaita. Tai likutis po trijų vienu metu vykstančių procesų: išmokėjimų, naujų įmokų ir rinkų grąžos.

4. Kiek sumažėjo kiekvienos pensijų kaupimo bendrovės turtas?

Susumavau visų kiekvienos bendrovės II pakopos fondų NAV, arba lietuviškoje atskaitomybėje naudojamą GAV. Palyginau 2025 m. gruodžio 31 d. Lietuvos banko bazę su 2026 m. liepos 14 d. pačių bendrovių paskelbtais duomenimis.

Didžiausias sumažėjimas teko „Swedbank“ – beveik 2 mlrd. Eur, arba daugiau nei pusė jo metų pradžioje valdyto turto. Vien ši bendrovė sudarė apie 41 proc. viso matomo rinkos GAV sumažėjimo. Mažiausias santykinis pokytis buvo „Goindex“ ir „Artea“.

Tačiau iš šios lentelės negalima tiesiogiai spręsti, kuri bendrovė investavo geriau. GAV pokyčiui įtaką daro klientų amžius ir sudėtis, jų sprendimai pasitraukti, daliniai išsiėmimai, įmokos bei skirtingų gyvenimo ciklo fondų rinkos grąža. Tai pirmiausia parodo bendrovės valdomo turto masto pokytį, o ne vien investavimo kokybę.

5. Kur nukeliavo žmonių atsiimti pinigai?

Lietuvos banko pirmosios bangos analizė pateikė gal net svarbesnį atsakymą nei pats pasitraukusiųjų skaičius. Balandžio duomenimis, 72 proc. atsiimtų lėšų tebebuvo bankų ir kredito įstaigų sąskaitose. Maždaug 16 proc., arba apie 450 mln. Eur, buvo išgryninta.

Šie skaičiai paneigė lūkestį, kad visi pinigai iš karto virs vartojimu. Didžioji dalis liko sąskaitose. Tačiau tai dar nėra investavimo strategija – tai tik atidėtas sprendimas. Einamojoje sąskaitoje gulintys pinigai nebesvyruoja kaip akcijos, bet jų perkamąją galią tyliai mažina infliacija.

Skolų grąžinimas kai kuriems gali būti racionalus sprendimas, ypač jei paskolos palūkanos aukštos. Kitiems svarbiau turėti rezervą. Dar kiti turi ilgą investavimo horizontą ir gali dalį lėšų nukreipti į plačiai diversifikuotą portfelį. Vieno teisingo produkto visiems nėra, tačiau teisinga sprendimų seka yra.

6. Ko galima tikėtis toliau?

Pasitraukimo galimybė galios iki 2027 m. pabaigos, taigi po antrosios bangos lieka dar šeši pilni ketvirčiai. Tikslaus galutinio skaičiaus šiandien nežino niekas. Vis dėlto antroji banga jau parodė kryptį: bendrąja tvarka pasitraukusių skaičius sumažėjo nuo 515 tūkst. iki 104,5 tūkst., arba beveik 80 proc.

Yra ir priešinga srovė. Nuo metų pradžios sudaryta daugiau kaip 20 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių – dalis žmonių grįžta arba pradeda kaupti iš naujo. Todėl būsimas dalyvių skaičius priklausys ne tik nuo išeinančiųjų, bet ir nuo naujų sutarčių.

Mažo pasitraukimo scenarijuje kiekviena kita banga būtų perpus mažesnė. Per likusį laikotarpį pasitrauktų dar apie 103 tūkst. žmonių, o sistemoje liktų apie 678 tūkst.

Baziniame scenarijuje kiekviena nauja banga sumažėtų 30 proc. Tuomet papildomai pasitrauktų apie 215 tūkst. dalyvių, o 2027 m. pabaigoje liktų maždaug 566 tūkst.

Didelio pasitraukimo scenarijuje bangos mažėtų tik po 10 proc. Tokiu atveju išeitų dar apie 441 tūkst. žmonių ir liktų apie 340 tūkst.

Pagal dabartinį penkis kartus sulėtėjusį tempą labiausiai pagrįstas atrodo intervalas tarp mažo pasitraukimo ir bazinio scenarijaus – maždaug 0,55–0,68 mln. dalyvių 2027 m. pabaigoje. Jei nebus naujo politinio ar rinkos sukrėtimo, fondų GAV galėtų išlikti maždaug 4–5,5 mlrd. Eur ribose. Tai mano skaičiavimo intervalas, o ne oficiali prognozė: rinkų grąža, įmokos, naujos sutartys ir daliniai išsiėmimai galutinį rezultatą gali gerokai pakeisti.

Ką stebėti per kitus ketvirčius? Ne vien pasitraukusiųjų skaičių. Reikės žiūrėti į naujų sutarčių srautą, kiek atsiimtų pinigų iš sąskaitų pereina į vartojimą ar investicijas, kaip keičiasi bendrovių GAV ir ar politinė komunikacija nesukuria naujos sprendimų bangos.

7. Svarbiausias sprendimas prasideda jau po pasitraukimo

II pakopa per pusmetį neteko beveik pusės dalyvių ir turto, tačiau ji neišnyko. Pirmoji banga buvo milžiniška ir koncentruota, antroji – beveik penkis kartus mažesnė. Tai leidžia manyti, kad didžiausias vienkartinis šokas jau įvyko, nors galutinis sistemos dydis paaiškės tik 2027 m. pabaigoje.

Žmogui svarbiausias klausimas nėra vien „likti ar pasitraukti?“. Jei pinigai jau atsiimti, sprendimas dar nebaigtas. Jis tik persikėlė iš pensijų fondo į jūsų sąskaitą.

Didžiausią skirtumą po 5–10 metų sukurs ne pats pasitraukimo faktas, o tai, ką padarysite toliau: ar pinigai bus išleisti, skirti brangiai skolai sumažinti, palikti nuvertėti sąskaitoje, ar investuoti pagal aiškų, jūsų tikslams ir rizikai pritaikytą planą.

Duomenys ir šaltiniai

Lietuvos bankas: 2025 m. IV ketvirčio, 2026 m. I ir II ketvirčių II pakopos fondų GAV bei dalyvių duomenys – pensijų fondų veiklos rodikliai.

Pirmoji banga: „Sodros“, Lietuvos banko ir LIPFA Seimui pateikti skaičiai – LRT, 2026-04-15.

Antroji banga: 104,5 tūkst. bendrąja tvarka pasitraukusių dalyvių, 672,4 mln. Eur išmokų žmonėms, 272 mln. Eur „Sodrai“ ir 781 tūkst. likusių dalyvių – LRT, 2026-07-15.

Atsiimtų lėšų panaudojimas: Lietuvos banko analizė – LRT, 2026-06-10.

Investicinė grąža ir įmokos: II ketvirčio fondų rezultatai – LRT, 2026-07-09.

Naujausia GAV pagal bendroves, 2026-07-14: „Swedbank“, SEB, „Allianz“, „Artea“, „Luminor“ ir „Goindex“. Visų fondų reikšmės susumuotos pagal valdymo bendrovę.