Savaitės rinkų apžvalga
Pelnai palaikė JAV akcijas, bet palūkanų rizika liko
Brangesnė energija ir aukštos palūkanos spaudė rinkas, tačiau technologijų bendrovių rezultatai bei tvirtesnė JAV ekonomika neleido įsivyrauti pesimizmui. Investuotojui svarbiausias klausimas: ar pelnai ir toliau atsvers didėjančias išlaidas?
Savaitės vaizdas vienu žvilgsniu
Kas pajudino rinkas prieš išsamų paaiškinimą
Brangesnė energija ir aukštos palūkanos spaudė rinkas, tačiau technologijų bendrovių rezultatai bei JAV darbo vietų augimas teikė atramą. Kas palaikė akcijas ir kam didėja išlaidos?
- JAV didžiosios bendrovės · S&P 500Padidėjo 0,09 %Rugsėjo 4 d. uždarymas: 7 718,60 punkto. Pokytis nuo rugpjūčio 28 d. uždarymo.
- JAV bendrovių indeksas · Nasdaq CompositePadidėjo 0,40 %Rugsėjo 4 d. uždarymas: 26 506,99 punkto. Pokytis nuo rugpjūčio 28 d. uždarymo.
- JAV 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas4,78 %Rugpjūčio 28–rugsėjo 4 d. padidėjo nuo 4,73 %. Oficialūs JAV iždo dienos įverčiai.
- Euras JAV dolerio atžvilgiuSumažėjo 0,18 %Už eurą: 1,1622 JAV dolerio. Rugpjūčio 28–rugsėjo 4 d. Europos Centrinio Banko orientacinių kursų pokytis.
Visa savaitė vienoje vietoje: rinkos svyravo tarp gerų rezultatų ir brangių pinigų
Rugpjūčio 31–rugsėjo 4 d. savaitė baigėsi ramiau, negu atrodė jai prasidedant. JAV didžiųjų bendrovių akcijų indeksas „S&P 500“ liko beveik ten pat, kur ankstesnį penktadienį, o technologijoms jautrus „Nasdaq Composite“ šiek tiek pakilo. Tačiau savaitės viduje investuotojų nuotaikos keitėsi kelis kartus. Stiprūs bendrovių rezultatai traukė pirkti akcijas, o energijos brangimas vertė nerimauti dėl infliacijos ir palūkanų.
Pirmadienį ir antradienį dėmesio centre buvo saugus naftos gabenimas. Nauji laivų incidentai prie Hormūzo sąsiaurio ir JAV paskelbti smūgiai Irane priminė, kad geopolitika gali greitai pasiekti degalines ir įmonių sąskaitas. Tiekimo rizika skirtingoms bendrovėms reiškia nevienodą grėsmę: brangesnė nafta energijos gamintojams gali didinti pajamas, o vežėjams ir gamykloms branginti veiklą. Importuojamą energiją naudojančios Europos įmonės ypač priklauso nuo to, ar tiekimas išlieka patikimas.
Trečiadienį technologijų bendrovių rezultatai parodė kitą paveikslo pusę. Lustų ir programinės įrangos tiekėjos „Broadcom“ pajamos per metus išaugo 86 %. Tai suteikė konkretų pagrindą kalbėti apie dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausą: didelės investicijos jau virsta tiekėjų pardavimais. Ketvirtadienį papildomą palūkanų signalą pateikė JAV centrinio banko valdytojas Christopheris Walleris. Jei infliacija toliau lėtės, jis būtų linkęs palūkanų nekeisti. Tai buvo sąlyginė vieno pareigūno pozicija, ne priimtas sprendimas.
Penktadienį geri ekonomikos duomenys vėl tapo sudėtinga žinia akcijoms. JAV rugpjūtį darbo vietų padaugėjo 162 tūkst., gerokai daugiau negu ankstesnių dvylikos mėnesių 31 tūkst. mėnesio vidurkis. Vartojimui tai palanku, bet centriniam bankui lieka mažiau priežasčių skubiai lengvinti skolinimąsi. JAV dešimties metų valstybės obligacijų pajamingumas savaitę baigė aukščiau, o euras JAV dolerio atžvilgiu truputį susilpnėjo. Todėl eurais investuojančio žmogaus rezultatas priklausė ne tik nuo pasirinktų akcijų, bet ir nuo valiutos.
Savaitės išvada nėra „viskas gerai“ arba „reikia ruoštis kritimui“. Ekonomika ir pelnai teikia atramą, tačiau už ją tenka mokėti didesnėmis energijos bei finansavimo išlaidomis. Artimiausią kryptį padės išgryninti rugsėjo 10 d. Europos Centrinio Banko sprendimas ir rugsėjo 11 d. JAV infliacijos duomenys. Žemiau išsamiau paaiškinta, kaip šios trys savaitės jėgos veikia skirtingas investicijas.
Naftos tiekimo rizika svarbi ne tik energijos bendrovėms
Nerimas dėl laivybos turėjo konkretų pagrindą. Tarptautinė jūrų organizacija patvirtino, kad rugpjūčio 31 d. netoli Omano buvo apgadinti du laivai; viename žuvo du jūrininkai. Kitą dieną JAV kariuomenės Centrinė vadovybė paskelbė apie smūgius Irano karinei infrastruktūrai. Organizacija laivų incidentų kaltininko nenurodė, o JAV pranešimas atspindi vienos konflikto šalies poziciją. Investuotojui svarbiausia ne spėlioti apie kitą antraštę, o stebėti, ar saugiai gabenama nafta ir degalai.
Degalų atsargos nepalieka daug erdvės ilgesniems sutrikimams. Rugsėjo 2 d. JAV energetikos informacijos administracija paskelbė, kad savaitę iki rugpjūčio 28 d. benzino atsargos buvo 6 %, o distiliatų, įskaitant dyzeliną, 14 % mažesnės už tam metų laikui būdingą penkerių metų vidurkį. Tai nėra šios savaitės pabaigos atsargos. Tačiau jos paaiškina, kodėl naujos tiekimo problemos gali greitai branginti transportą ir prekių pristatymą.
Galimybė ir rizika čia tenka skirtingoms portfelio dalims. Naftos gavybos bendrovėms aukštesnės pardavimo kainos gali būti palankios, jei jų pačių veikla nesutrinka. Oro linijoms, logistikos ir chemijos bendrovėms brangesni degalai didintų išlaidas. Perkėlus šias išlaidas pirkėjams, infliaciją suvaldyti būtų sunkiau, o ilgalaikių obligacijų kainos galėtų patirti spaudimą. Priešinga kryptis irgi galima: saugesnė laivyba bei atsigaunančios atsargos sumažintų dalį į naftos kainą įskaičiuoto nerimo. Todėl svarbūs faktiniai tiekimo ir atsargų duomenys, ne vien politiniai pažadai.
Profesionalus portfelio valdymas
Rinkos keičiasi kas savaitę. Portfelio strategija neturėtų keistis su kiekviena antrašte.
Portfelio valdymas rinkos informaciją paverčia nuosekliu procesu: stebime riziką ir koncentraciją, o sprendimus priimame pagal sutartą strategiją, ne pagal naujausią rinkos judėjimą.
Darbo vietų JAV daugėjo, bet Europoje kainas vėl kėlė energija
Euro zonos infliacijos pagreitėjimas nebuvo vienodas visose prekių ir paslaugų grupėse. Rugsėjo 1 d. Eurostatas paskelbė preliminarų rugpjūčio įvertį: metinis kainų augimas padidėjo nuo 2,9 % iki 3,3 %. Išsiskyrė energija, pabrangusi 14,3 % per metus. Tuo pat metu paslaugų kainų augimas lėtėjo, o infliacija be energijos, maisto, alkoholio ir tabako sumažėjo nuo 2,5 % iki 2,4 %. Tai svarbi atsvara: vien brangesnė energija dar nereiškia, kad visos kainos vėl pradėjo augti sparčiau.
Lietuvos skaitytojui ši įtampa dar artimesnė: preliminari metinė infliacija siekė 5,8 %, palyginti su 5,4 % liepą. Brangstant būtinoms išlaidoms, lieka mažiau pinigų kitoms prekėms ir paslaugoms. Tai gali riboti mažmeninės prekybos bendrovių pardavimus. Europos Centrinio Banko rugsėjo 10 d. sprendimas bus svarbus ir būsto paskolas turintiems žmonėms, ir eurais išleistų obligacijų savininkams.
JAV darbo rinkos ataskaita suteikė pagrindo ekonomikos atsparumui, bet ne garantiją dėl palūkanų. Rugpjūtį nedarbas liko 4,1 %, o vidutinis valandinis atlygis per metus padidėjo 3,1 %. Daugiau darbo vietų padeda vartojimui ir įmonių pajamoms; atlyginimų augimą reikia vertinti kartu su darbuotojų našumu ir kainomis. Ketvirtadienį Christopheris Walleris aiškiai susiejo savo būsimą balsą su infliacija: jos lėtėjimas leistų palūkanų nekeisti, naujas pagreitėjimas galėtų paskatinti jas didinti.
Obligacijų rinka priminė, kad finansavimas kol kas neatpigo. Oficialus JAV dešimties metų valstybės obligacijų pajamingumas tarp abiejų penktadienių padidėjo nuo 4,73 % iki 4,78 %. Naujam pirkėjui didesnis pajamingumas gali būti patrauklus, tačiau anksčiau įsigytų ilgalaikių obligacijų kaina paprastai mažėja. Daug skolų turinčioms bendrovėms refinansavimas lieka brangus. Rugsėjo 11 d. JAV vartotojų kainų duomenys bus artimiausias svarbus signalas prieš rugsėjo 15–16 d. centrinio banko posėdį.
Technologijų paklausa virsta pajamomis, tačiau geras verslas dar nereiškia pigios akcijos
„Broadcom“ rezultatai parodė, kad investicijos į dirbtinį intelektą jau duoda apčiuopiamų pajamų jo infrastruktūros tiekėjams. Puslaidininkius ir infrastruktūros programinę įrangą tiekianti bendrovė rugsėjo 2 d. pranešė apie 29,6 mlrd. JAV dolerių pajamas per ketvirtį, pasibaigusį rugpjūčio 2 d. Tai 86 % daugiau nei prieš metus. Daugiau kaip pusė pardavimų buvo susijusi su dirbtiniam intelektui skirtais puslaidininkiais.
Pardavimus lydėjo ir stiprus pinigų srautas. Iš veiklos gautų pinigų atėmus investicijas į ilgalaikį turtą, likusi suma sudarė 46 % ketvirčio pajamų. Tai svarbiau negu vien įspūdingas užsakymų pažadas: tiekėjas gali finansuoti plėtrą iš savo veiklos. Galimybė apima ne tik lustus, bet ir duomenų centrų tinklus, elektros įrangą bei aušinimą. Vis dėlto vienos bendrovės rezultato negalima automatiškai priskirti kiekvienam šių sričių tiekėjui.
Didžiausia rizika yra skirtumas tarp gero verslo ir pernelyg didelių lūkesčių jo akcijai. Jei investuotojai jau tikisi itin spartaus augimo, net stiprių rezultatų gali neužtekti kainai kilti. Klientams sulėtinus duomenų centrų statybą, spaudimą pajustų lustų ir įrangos tiekėjai. Artimiausiose technologijų bendrovių ataskaitose todėl svarbu stebėti ne vien pardavimus, bet ir tai, kiek pinigų lieka po išlaidų bei investicijų. Plačiai investuojančiam žmogui tai ir priminimas, kad skirtingi fondai gali turėti daug tų pačių didžiųjų technologijų akcijų.
Portfelio išvada: ne vienas laimėtojas, o kelios skirtingos rizikos
Šią savaitę akcijas palaikė įmonių rezultatai ir tvirtesnė JAV darbo rinka. Jas ribojo energijos brangimas bei rizika, kad palūkanos išliks aukštos ar dar didės. Šios jėgos skirtingas investicijas veikia nevienodai: naftos gamintojas gali laimėti ten, kur vežėjas patiria didesnes išlaidas; naujam obligacijos pirkėjui aukštesnis pajamingumas naudingas, o esamo savininko vertybinio popieriaus kaina gali mažėti. Atsvarą nerimui teikia tai, kad ne visos kainos Europoje auga sparčiau, o technologijų paklausa remiasi jau uždirbamais pinigais.
Praktinis klausimas portfeliui: ar kelios turimos investicijos iš tiesų nėra priklausomos nuo to paties palankaus scenarijaus? Ypač verta suprasti bendrą technologijų dalį, paskolų ir obligacijų terminus bei JAV dolerio įtaką rezultatui eurais. Kitą savaitę svarbiausi trys orientyrai: laivybos bei energijos tiekimo naujienos, rugsėjo 10 d. Europos Centrinio Banko sprendimas ir rugsėjo 11 d. JAV infliacija. Jie padės atskirti trumpą rinkos reakciją nuo ilgiau veikiančio pokyčio.
Svarbu žinoti. Tai bendro pobūdžio rinkų apžvalga, o ne individuali investavimo rekomendacija. Investicijų vertė gali kilti ir mažėti. Sprendimai turi atitikti asmeninę finansinę padėtį, tikslus ir priimtiną riziką.
