ECB pakėlė palūkanas, o JAV kainų spaudimas stiprėja

Šiandien

Kas įvyko

ECB pasirinko brangesnes paskolas, nes infliacijos rizika sustiprėjo

Europos Centrinis Bankas rugsėjo 10 d. visas tris pagrindines palūkanų normas pakėlė 25 baziniais punktais. Nuo rugsėjo 16 d. bankų indėliams centriniame banke taikoma palūkanų norma bus 2,50 proc., pagrindinių refinansavimo operacijų norma – 2,65 proc., o ribinio skolinimosi norma – 2,90 proc. Tai jau priimtas sprendimas, ne rinkos prognozė.

Bankas aiškiai susiejo sprendimą su Artimųjų Rytų konfliktu ir energijos kainomis. Naujoje pagrindinėje prognozėje bendra euro zonos infliacija turėtų vidutiniškai siekti 3,0 proc. 2026 m., 2,5 proc. 2027 m. ir 2,1 proc. 2028 m. Ekonomikos augimas prognozuojamas atitinkamai 0,9, 1,4 ir 1,5 proc. Šie skaičiai yra prognozės, todėl gali keistis kartu su energijos tiekimu ir paklausa.

Investuotojui svarbus ne vien 0,25 procentinio punkto žingsnis. Bankas parodė, kad kainų stabilumas šiuo metu svarbiau už greitą finansavimo atpigimą. Dėl to kintamų palūkanų paskolų ir naujo verslo finansavimo kaina gali mažėti lėčiau. Bankų palūkanų maržoms tai gali padėti, tačiau nekilnojamojo turto, statybų ir daug skolų turinčioms įmonėms didesnės įmokos lieka našta.

JAV gamintojų kainos parodė, kad spaudimas kyla ne vien Europoje

JAV Darbo statistikos biuras rugsėjo 10 d. paskelbė, kad galutinės paklausos gamintojų kainos rugpjūtį padidėjo 0,4 proc. nuo liepos ir 5,4 proc. nuo 2025 m. rugpjūčio. Prekių kainos per mėnesį padidėjo 1,1 proc., o paslaugų – 0,1 proc. Vadinasi, bendrą skaičių labiausiai stūmė prekės, kurioms energija ir transportas daro tiesioginį poveikį.

Atmetus maistą, energiją ir prekybos tarpininkų maržas, kainos per mėnesį padidėjo 0,3 proc., o per metus – 4,7 proc. Tai neleidžia viso pokyčio paaiškinti tik viena naftos diena. Kartu šis rodiklis nepasako, kad vartotojų kainos tiek pat kils. Įmonė gali dalį išlaidų prisiimti pati, sumažinti maržą arba pakeisti tiekėją.

Obligacijų rinka sureagavo greitai, o akcijų kilimas neišsiplėtė

Po naujos kainų informacijos rugsėjo 10 d. JAV valstybės obligacijų pajamingumai pakilo visoje kreivėje. Dvejų metų pajamingumas padidėjo nuo 4,43 iki 4,56 proc., penkerių metų – nuo 4,61 iki 4,75 proc., dešimties metų – nuo 4,83 iki 4,95 proc., o trisdešimties metų – nuo 5,28 iki 5,37 proc. Pokytis reiškia, kad investuotojai už skolinimą valstybei pareikalavo didesnės grąžos.

Tą pačią dieną JAV didžiųjų bendrovių S&P 500 bendrosios grąžos indeksas sumažėjo 0,48 proc., o S&P Europe 350 indeksas eurais – 1,43 proc. Platus S&P GSCI žaliavų indeksas padidėjo 1,53 proc. Tai viena sesija, todėl iš jos negalima spręsti apie ilgalaikę kryptį. Tačiau judėjimų derinys logiškas: brangesnės žaliavos stiprina infliacijos baimę, didesni pajamingumai mažina ilgalaikių pinigų srautų dabartinę vertę, o akcijoms paliekama mažiau erdvės brangti vien dėl lūkesčių.

Energijos tiekimas lieka priežastis, o ne tik dar vienas skaičius

JAV Energetikos informacijos administracija rugsėjo mėnesio prognozėje apskaičiavo, kad Brent naftos vidutinė kaina rugpjūtį siekė 91 JAV dolerį už barelį, septyniais doleriais daugiau nei liepą. Antrojo 2026 m. pusmečio vidurkis dabar prognozuojamas apie 90 dolerių. Institucija taip pat vertina, kad pasaulinės naftos atsargos nuo metų pradžios sumažėjo apie 400 mln. barelių.

Šis tiekimo fonas paaiškina, kodėl ECB ryžosi kelti palūkanas net tada, kai dalis ekonomikos auga lėtai. Brangesnis kuras didina vežėjų, oro linijų, chemijos ir daug energijos naudojančių gamintojų išlaidas. Naftos gavybos bendrovėms aukštesnė kaina gali padėti tik tuomet, jei jos gali išgauti ir pristatyti produkciją. Todėl energetikos sektorius nėra automatinė apsauga nuo kiekvieno geopolitinio smūgio.

Šiandien

Kas svarbu dabar

Portfelyje svarbiausia atskirti palūkanų, energijos ir pelno riziką

Ilgalaikės fiksuotų palūkanų obligacijos šiuo metu jautriausios tam, kad infliacija ir bazinės palūkanos išliks aukštos. Trumpesnės trukmės obligacijos paprastai svyruoja mažiau, nes jų pinigai grįžta greičiau. Kintamų palūkanų paskolų turėtojams ECB sprendimo poveikis priklausys nuo pasirinkto indekso ir banko maržos; įmoka nepasikeičia vien tą pačią sprendimo minutę.

Akcijose skirtumas eina per gebėjimą apsaugoti pelną. Bendrovė, kuri gali didesnes energijos ar medžiagų sąnaudas perkelti klientui neprarasdama pardavimų, turi daugiau atsparumo. Vežėjams, pramonei ir mažos maržos vartojimo verslams rizika didesnė. Bankams aukštesnės palūkanos gali palaikyti pajamas, bet ilgesnis spaudimas skolininkams vėliau didina blogų paskolų riziką.

Maža analizė: kodėl 12 bazinių punktų gali būti svarbiau už 0,48 proc. akcijų kritimą

Vienos dienos akcijų pokytis dažnai atrodo ryškesnis, tačiau obligacijų pajamingumas veikia platesnę ekonomiką. Dešimties metų JAV pajamingumas naudojamas kaip atskaitos taškas būsto paskoloms, verslo skolai ir įmonių vertinimui. Pakilimas nuo 4,83 iki 4,95 proc. savaime nenustato visų paskolų kainos, bet rodo, kad rinkos reikalaujama ilgalaikė grąža padidėjo.

Kuo daugiau įmonės vertės priklauso nuo pelno po daugelio metų, tuo labiau jai kenkia aukštesnė diskonto palūkanų norma. Tai ypač svarbu brangiai vertinamoms augimo bendrovėms. Atsveriantis veiksnys yra realus pelno augimas: jei pajamos ir pinigų srautai didėja greičiau nei finansavimo išlaidos, bendrovė gali atlaikyti aukštesnes palūkanas. Todėl sprendimas nėra „atsisakyti technologijų“, o tikrinti, ar kainoje jau nėra per daug optimizmo.

Šiandien

Ko laukiame

Šiandien pirmiausia laukiamas JAV vartotojų kainų atsakymas

• Rugsėjo 11 d. 15:30 Lietuvos laiku: JAV rugpjūčio vartotojų kainos. Šios apžvalgos informacijos riboje rezultato dar nėra. Mažesnis už lūkesčius kainų augimas galėtų raminti obligacijų rinką. Didesnis augimas sustiprintų spaudimą ilgalaikėms obligacijoms ir brangiai vertinamoms akcijoms.
• Rugsėjo 15–16 d.: JAV centrinio banko posėdis. Svarbus bus ne tik palūkanų sprendimas, bet ir naujos ekonomikos prognozės. Rinka tikrins, ar gamintojų ir vartotojų kainos keičia banko požiūrį į infliaciją.
• Artimiausios savaitės: naftos srautai ir įmonių prognozės. Didesni realūs pristatymo kiekiai silpnintų energijos kainų spaudimą. Užsitęsę trikdžiai arba įmonių pranešimai apie mažesnes maržas patvirtintų, kad problema persikelia iš žaliavų rinkos į pelnus.

Dabartinė išvada gali pasikeisti dviem kryptimis. Jeigu energijos tiekimas normalizuosis, o vartotojų kainos nurims, obligacijų pajamingumai gali mažėti ir finansavimo našta lengvėti. Jeigu prekių kainų šuolis persikels į vartotojų kainas bei atlyginimus, centriniai bankai turės ilgiau laikyti aukštas palūkanas. Todėl šiandien verta stebėti ne vien indekso spalvą, o grandinę: energija, kainos, palūkanos, įmonių pelnas.