Rugsėjo 5–11 d.: energija pastūmėjo Europą kelti palūkanas

Savaitė

Kas įvyko

Rugsėjo 10 d.: energijos rizika virto ECB palūkanų didinimu

Europos Centrinis Bankas visas tris pagrindines palūkanų normas pakėlė 25 baziniais punktais. Nuo rugsėjo 16 d. indėlių galimybės palūkanų norma bus 2,50 proc. Bankas paaiškino, kad Artimųjų Rytų konfliktas ir energijos kainos laiko infliaciją gerokai virš 2 proc. tikslo. Naujoje prognozėje bendra infliacija turėtų vidutiniškai siekti 3,0 proc. 2026 m., 2,5 proc. 2027 m. ir 2,1 proc. 2028 m.

Tai svarbus istorijos posūkis. Birželį Europa palūkanas didino po ankstesnio stabilumo, o dabar rugsėjį patvirtino, kad aukštesnė energijos kaina nėra tik laikina rinkos antraštė. Paskolų turėtojams ir skolintam verslui finansavimas gali atpigti lėčiau. Bankams didesnės palūkanų pajamos yra galimybė, bet silpnesni skolininkai ilgainiui didina kredito nuostolių riziką.

Rugsėjo 10 d.: JAV kainos pakėlė obligacijų pajamingumus

JAV galutinės paklausos gamintojų kainos rugpjūtį padidėjo 0,4 proc. per mėnesį ir 5,4 proc. per metus. Prekių kainos augo 1,1 proc., paslaugų – 0,1 proc. Tą pačią dieną 10 metų JAV valstybės obligacijų pajamingumas pakilo nuo 4,83 iki 4,95 proc. Tai 12 bazinių punktų pokytis per vieną sesiją.

Obligacijų reakcija parodė, kad rinkai svarbi ne vien dabartinė infliacija, bet ir rizika, jog centriniai bankai ilgiau laikys aukštas palūkanas. JAV didžiųjų bendrovių S&P 500 bendrosios grąžos indeksas sumažėjo 0,48 proc., o S&P Europe 350 indeksas eurais – 1,43 proc. Platus žaliavų indeksas S&P GSCI padidėjo 1,53 proc. Vienos dienos pokyčiai nėra prognozė, bet jie atskleidžia, kur tuo metu persikėlė rizika.

Ankstesnis fonas: rugsėjo 3 d. technologijų rezultatai

Šiame leidime savaitė apima rugsėjo 4–10 d. Toliau minimi rugsėjo 3 d. pranešimai yra prieš šį langą paskelbtas palyginimo pagrindas, ne naujos savaitės rezultatai.

Tinklų įrangos gamintoja „Ciena“ paskelbė 1,671 mlrd. dolerių ketvirčio pajamas, 37 % daugiau nei prieš metus. Ketvirtis baigėsi rugpjūčio 1 d., todėl tai nėra rugsėjo pardavimų įvertis. Pranešimas svarbus kaip vienas įrodymas, kad duomenų perdavimo pajėgumų plėtra nėra vien didelių klientų pažadas.

Daugiau skaičiavimo įrangos reikia sujungti, o didesnius duomenų srautus perduoti. Todėl dalis investicijų pasiekia ne tik lustų gamintojus, bet ir tinklų įrangos tiekėjus. Vienos bendrovės rezultatas neįrodo viso sektoriaus ar akcijų indekso krypties, tačiau praplečia klausimą, kam atitenka technologijų išlaidos.

Rugsėjo 3 d. fonas: paslaugų apklausa ir kainų klausimas

Rugsėjo 3 d. paskelbta ISM verslo apklausa papildė darbo rinkos istoriją. JAV rugpjūčio paslaugų veiklos indeksas pakilo nuo 54,1 iki 55,4 punkto. Kainų indeksas tuo pat metu padidėjo nuo 70,3 iki 72,6 punkto. Įmonės pranešė apie platesnę veiklos plėtrą, bet kartu dažniau susidūrė su brangimu.

Šis derinys svarbus prieš palūkanų sprendimą: paklausa suteikia pajamų, tačiau nepašalina išlaidų. Apklausos rodiklis nėra statistikos tarnybos išmatuotas kainų procentas. Jo paskirtis – apibendrinti įmonių vertinimą, o ne apskaičiuoti tikslią viso ūkio grąžą.

Rugsėjo 4 d.: JAV darbo rinka davė stipresnį signalą

JAV ne žemės ūkio darbo vietų skaičius rugpjūtį padidėjo 162 tūkst., o nedarbas liko 4,1 %. Ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinis prieaugis buvo 31 tūkst. per mėnesį. Taigi rugpjūtis buvo gerokai stipresnis už tą vidurkį, bet vienas geras mėnuo dar neištrina silpnesnio ankstesnio laikotarpio.

Daugiau dirbančių žmonių padeda vartojimui ir mažina staigaus paklausos smukimo riziką. Kita medalio pusė: centriniam bankui mažiau skubu remti ekonomiką mažesnėmis palūkanomis, jeigu infliacija vis dar aukšta. Tai paaiškina, kodėl geresnė ekonomikos naujiena ne visada yra vienareikšmiškai palanki visoms akcijoms ir obligacijoms.

Tą pačią dieną išryškėjo degalų atsargų problema

JAV Energetikos informacijos administracija rugsėjo 4 d. nurodė, kad savaitę iki rugpjūčio 28 d. distiliatų – dyzelinui ir panašiems degalams naudojamų naftos produktų – atsargos buvo 14 %, benzino atsargos 6 % mažesnės už 2021–2025 m. atitinkamo laikotarpio vidurkį. Tai atsargų palyginimas su istorine baze, ne vienos savaitės sunaudojimas.

Mažesnės atsargos palieka mažiau vietos netikėtiems perdirbimo ar pristatymo sutrikimams. Dėl to geopolitinis įvykis svarbus ne tik žaliavinės naftos kainai. Jis gali pasiekti transporto degalus, tiekimo terminus ir įmonių apyvartinių lėšų poreikį. Didesnė degalų sąskaita gyventojui kartu reiškia mažiau pinigų kitoms prekėms.

Rugsėjo 5–8 d.: diplomatiniai pažadai nevirto saugia laivyba

JAV Centrinė karinė vadovybė rugsėjo 5 d. paskelbė apie smūgius trims Irano tanklaiviams, o rugsėjo 8 d. — apie atskirą smūgį penkiems. Tai dvi skirtingos datos ir konflikto šalies pateikta informacija. Laivų skaičiaus neverčiame prarastu naftos kiekiu: tam trūksta duomenų apie talpą, krovinius ir alternatyvius reisus.

Savaitės vertinimą pakeitė pats tiekimo patikimumo klausimas. Birželį buvo paskelbtas diplomatinis susitarimas, tačiau rugpjūčio Tarptautinės energetikos agentūros apžvalga jau aprašė paliaubų žlugimą. Todėl dabartinė eskalacija yra ilgesnės istorijos tęsinys, o ne izoliuota vienos dienos antraštė.

Rugsėjo 7–9 d.: Europa ir Kinija parodė skirtingas augimo puses

Euro zonos antrojo ketvirčio augimo įvertis padidintas nuo 0,4 % iki 0,6 % per ketvirtį. Tačiau Vokietijos liepos gamyba sumažėjo, o Kinijoje rugpjūčio gamybos ištekliai brango sparčiau nei vartotojų krepšelis. Pagerėjęs bendras augimas neatšaukia konkrečių gamintojų išlaidų problemos.

Rugsėjo 8 d. „Amazon“ ir „Qualcomm“ bendradarbiavimas tuo metu papildė technologijų paklausos temą. Svarbu išlaikyti skirtumą: „Ciena“ pateikė jau pasiekto ketvirčio pajamas, o naujas lustų susitarimas daugiausia aprašo būsimą veiklą. Abu faktai naudingi, bet jų patikimumas prognozuojant artimiausią pelną nevienodas.

Rugsėjo 9 d.: paslaugų pajamos augo, bet tai dar ne pelnas

JAV statistikos tarnyba „Census“ paskelbė, kad atrinktų paslaugų sektorių antrojo ketvirčio pajamos, pašalinus sezoniškumą, buvo 3,0 % didesnės nei pirmąjį ketvirtį. Ankstesnis 3,1 % augimo įvertis patikslintas nežymiai žemyn. Tai pajamos nepašalinus kainų kilimo poveikio, o ne realus visos JAV ekonomikos augimas. Jos papildo rugsėjo 4 d. darbo rinkos pranešimą, tačiau matuoja kitą laikotarpį ir kitą ekonomikos dalį.

Tą pačią rugsėjo 9 d. BLS paskelbė birželio privataus sektoriaus darbo kaštų pjūvį: darbdaviui viena dirbta valanda vidutiniškai kainavo 46,89 JAV dolerio, iš jų 14,07 dolerio, arba 30,0 %, teko išmokoms ir kitoms darbuotojo naudoms, ne darbo užmokesčiui. Tai birželio kaštų lygis, ne rugsėjį staiga pakilęs atlyginimas ar metinis augimo tempas. Paslaugų verslui svarbi visa darbuotojo kaina ir našumas, ne vien pardavimo suma.

Rugsėjo 9 d.: aukštesnė naftos kainos prognozė turi ankstesnę informacijos ribą

JAV Energetikos informacijos administracija EIA antrojo 2026 m. pusmečio „Brent“ naftos kainos prognozę pakėlė 8 JAV doleriais, iki maždaug 90 dolerių už barelį. Tai pusmečio vidutinės kainos prognozė, ne rugsėjo 9 d. biržos kainos šuolis. Modelio įvestys baigtos rugsėjo 3 d., todėl šio pakeitimo negalima aiškinti kaip reakcijos į rugsėjo 5 ar 8 d. karinius pranešimus. Prognozė ir vėlesni pranešimai yra du atskirai vertinami tiekimo rizikos signalai.

Savaitė

Kas svarbu dabar

Rugsėjo 11 d. vertinimas: svarbiausia ne viena rinka, o priežasties grandinė

Dabar portfelį veikia dvi stiprios jėgos. Realus technologijų ir paslaugų pelnas palaiko dalį akcijų, tačiau brangesnė energija ir aukštesni pajamingumai mažina erdvę brangti vien dėl lūkesčių. Ilgalaikės obligacijos jautrios infliacijai, skolintas augimas – finansavimo kainai, o vežėjai ir pramonė – kuro bei žaliavų išlaidoms. Atsveriantis veiksnys būtų greitesnis energijos tiekimo normalizavimas arba aiškiai silpnesnės vartotojų kainos.

Svarbiausia savaitės išvada — ne viena kryptis, o skirtumai

Ekonomika parodė daugiau atsparumo, nei leistų manyti vien silpnos pramonės antraštės. Vis dėlto atsparumas nereiškia, kad skolinimasis netrukus būtinai atpigs. Rugsėjo 1 d. paskelbtas ankstesnis euro zonos rugpjūčio infliacijos įvertis siekė 3,3 %, o energijos kainos kilo gerokai sparčiau. Tai fonas rugsėjo 10 d. numatytam Europos Centrinio Banko sprendimui, ne naujas šios savaitės rodiklis. Šio leidimo informacijos riba – rugsėjo 10 d. 07:00 Lietuvos laiku; sprendimas tuo metu dar nepaskelbtas.

Portfelyje skiriasi įmonės, galinčios uždirbti iš technologijų plėtros, ir įmonės, kurių didesnius pardavimus suvalgo energija, transportas ar palūkanos. Tiekėjui naudinga tikra paklausa. Pirkėjui tos pačios investicijos iš pradžių gali reikšti didesnes išlaidas ir mažiau po investicijų liekančių pinigų.

Kas gali laimėti ir kur atsiranda rizika

Energetikos gamintojams galėtų padėti didesnės pardavimo kainos, tačiau ne kiekvienas tiekimo sutrikimas naudingas kiekvienai energetikos bendrovei. Jei įmonė pati negali eksportuoti arba jos infrastruktūra sustabdyta, aukštesnė pasaulinė kaina nekompensuoja prarastų kiekių. Transportui ir nuo importuojamos energijos priklausomai pramonei svarbus priešingas poveikis.

Ilgalaikėms obligacijoms didesnė infliacija kelia riziką, bet ryškesnis augimo silpnėjimas galėtų tapti atsvara. Todėl savaitės pabaigos scenarijus neturi virsti vienu kategorišku portfelio sprendimu. Verta iš anksto žinoti, kaip investicijas paveiktų abu atvejai: lėčiau slūgstanti infliacija ir silpnesnė paklausa.

Ką pridėjo paskutiniai pranešimai?

Paslaugų pajamų augimas yra atsvara vien silpnėjančios paklausos scenarijui. Tačiau bendras darbo valandos kaštas ir aukštesnė naftos kainos prognozė primena kitą pelno lygties pusę. Įmonei padeda ne tik daugiau klientų, bet ir gebėjimas jų aptarnauti nedidinant išlaidų dar sparčiau. Iš šių bendrų rodiklių neapskaičiuojame konkrečios įmonės maržos ar jos akcijų vertės.

Kas liko nepaneigta?

Technologijų paklausa remiasi ne vien antraštėmis: jau skelbiamos didesnės pajamos. Tačiau jos negalima sutapatinti su visos rinkos gerėjimu. Nauja energetikos įtampa ir didelis verslo finansavimo poreikis išlaiko skirtumus tarp įmonių ir sektorių.

Savaitė

Ko laukiame

Artimiausi signalai, kurie gali pakeisti šio laikotarpio išvadą

• Rugsėjo 11 d. JAV vartotojų kainos. Jos parodys, ar gamintojų kainų spaudimas jau persikelia į namų ūkių krepšelį. Šios apžvalgos informacijos riboje duomenų dar nėra.
• Rugsėjo 15–16 d. JAV centrinio banko posėdis. Naujos prognozės parodys, ar bankas mano, kad infliacija ir energija keičia palūkanų kelią.
• Naftos srautai ir įmonių maržos. Realiai atkurti pristatymai silpnintų spaudimą. Užsitęsę trikdžiai ir mažesnės pelno prognozės jį patvirtintų.

Ši išvada nėra nekintanti. Jeigu kainų spaudimas slops, ilgesnės trukmės obligacijos gali atgauti dalį vertės, o finansavimui jautrios akcijos – lengviau atsikvėpti. Jeigu energijos ir prekių kainos persikels į paslaugas bei atlyginimus, aukštesnių palūkanų laikotarpis užsitęs. Todėl kitame leidinyje bus tikrinama ta pati grandinė, o ne kuriama nauja istorija vien dėl naujos antraštės.