30 dienų · Rinkų apžvalga
Per 30 dienų energija pakeitė palūkanų istoriją
Per paskutines 30 dienų rinkos gavo ir gerų, ir brangiai kainuojančių naujienų. Technologijų bendrovės parodė realų pelno augimą, paslaugų pajamos išliko atsparios, tačiau energijos tiekimo trikdžiai ir kainos pakeitė palūkanų kryptį Europoje bei pakėlė JAV obligacijų pajamingumus.
Apžvelgiamas laikotarpis: 2026-08-13 – 2026-09-11Informacija iki 8 min. skaitymo
Rugsėjo 10 d. ECB sprendimas pavertė ankstesnę palūkanų riziką faktu. Tą pačią dieną JAV gamintojų kainos ir obligacijų rinka parodė, kad spaudimas nėra tik Europos problema.
Realus pelnas išlieka atsvara aukštesnėms palūkanoms, tačiau vien pajamų augimo nepakanka: reikia tikrinti energijos, darbo, skolos ir investicijų išlaidas.
30 dienų
Kas įvyko
Rugsėjo 10 d.: energijos rizika virto ECB palūkanų didinimu
Europos Centrinis Bankas visas tris pagrindines palūkanų normas pakėlė 25 baziniais punktais. Nuo rugsėjo 16 d. indėlių galimybės palūkanų norma bus 2,50 proc. Bankas paaiškino, kad Artimųjų Rytų konfliktas ir energijos kainos laiko infliaciją gerokai virš 2 proc. tikslo. Naujoje prognozėje bendra infliacija turėtų vidutiniškai siekti 3,0 proc. 2026 m., 2,5 proc. 2027 m. ir 2,1 proc. 2028 m.
Tai svarbus istorijos posūkis. Birželį Europa palūkanas didino po ankstesnio stabilumo, o dabar rugsėjį patvirtino, kad aukštesnė energijos kaina nėra tik laikina rinkos antraštė. Paskolų turėtojams ir skolintam verslui finansavimas gali atpigti lėčiau. Bankams didesnės palūkanų pajamos yra galimybė, bet silpnesni skolininkai ilgainiui didina kredito nuostolių riziką.
Rugsėjo 10 d.: JAV kainos pakėlė obligacijų pajamingumus
JAV galutinės paklausos gamintojų kainos rugpjūtį padidėjo 0,4 proc. per mėnesį ir 5,4 proc. per metus. Prekių kainos augo 1,1 proc., paslaugų – 0,1 proc. Tą pačią dieną 10 metų JAV valstybės obligacijų pajamingumas pakilo nuo 4,83 iki 4,95 proc. Tai 12 bazinių punktų pokytis per vieną sesiją.
Obligacijų reakcija parodė, kad rinkai svarbi ne vien dabartinė infliacija, bet ir rizika, jog centriniai bankai ilgiau laikys aukštas palūkanas. JAV didžiųjų bendrovių S&P 500 bendrosios grąžos indeksas sumažėjo 0,48 proc., o S&P Europe 350 indeksas eurais – 1,43 proc. Platus žaliavų indeksas S&P GSCI padidėjo 1,53 proc. Vienos dienos pokyčiai nėra prognozė, bet jie atskleidžia, kur tuo metu persikėlė rizika.
Rugpjūčio pradžioje infliacija neleido nusiraminti
Rugpjūčio 12 d. JAV paskelbta, kad liepos vartotojų kainų indeksas per metus padidėjo 3,4 %. Rugpjūčio 26 d. kitas vartojimo kainų matas, asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas, rodė 3,7 % metinį padidėjimą. Abu aprašo liepą. Tai nėra to paties indekso pagreitėjimas nuo 3,4 iki 3,7 %: skiriasi jų aprėptis ir skaičiavimo metodika.
Pastarąjį rodiklį JAV Federalinis rezervas naudoja vertindamas savo 2 % infliacijos tikslą. Liepą realios vartojimo išlaidos, pašalinus kainų poveikį, per mėnesį padidėjo mažiau nei 0,1 %. Žmonės gali išleisti daugiau dolerių, tačiau už juos nepirkti reikšmingai daugiau prekių ir paslaugų. Dėl to vien pinigais išreikšti pardavimai dar neparodo stiprios paklausos.
Rugpjūčio 26 d.: JAV augimas lėtesnis, bet ne visos jo dalys silpnos
Antras JAV antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto įvertis parodė 1,5 % augimą metiniu tempu. Tai atitinka maždaug 0,4 % augimą per ketvirtį; šių skaičių negalima pateikti kaip dviejų skirtingų rezultatų. Pirmąjį ketvirtį metiniu tempu perskaičiuotas augimas siekė 2,1 %.
Tačiau privačios vidaus paklausos rodiklis augo 4,2 % metiniu tempu. Šis skirtumas svarbus: lėtesnis bendras ūkio augimas nebūtinai reiškia vienodai silpną vartotoją ar privataus sektoriaus investicijas. Vertinant galimą ekonomikos nuosmukį reikia žiūrėti, kuri bendro skaičiaus dalis jį pakeitė, o ne remtis tik antrašte.
Technologijų rezultatų sezonas pateikė apčiuopiamą atsvarą
Lustų kūrėja „NVIDIA“ rugpjūčio 26 d. paskelbė 96,221 mlrd. dolerių pajamas, 106 % daugiau nei prieš metus. Pagal JAV apskaitos standartus apskaičiuotas veiklos pelnas padidėjo 124 %, iki 63,734 mlrd. dolerių. Tai ketvirčio, pasibaigusio liepos 26 d., rezultatai. Bendrovė jį vadina 2027 finansinių metų antruoju ketvirčiu; tai nėra kalendorinis 2026 m. antrasis ketvirtis.
Svarbiausia ne vien didelis pardavimo augimas. Veiklos pelnas augo dar sparčiau, taigi pagrindinio verslo rezultatas stiprėjo. Vis dėlto vienos bendrovės sėkmė nėra viso dirbtinio intelekto sektoriaus pelningumo įrodymas. Jos klientai dalį išlaidų patiria šiandien, tikėdamiesi būsimos grąžos iš savo paslaugų.
Rugsėjo 2 d. puslaidininkių ir infrastruktūros programinės įrangos bendrovė „Broadcom“ paskelbė 29,6 mlrd. dolerių ketvirčio pajamas, 86 % daugiau nei prieš metus. Ketvirtis baigėsi rugpjūčio 2 d. Šie rezultatai papildo tiekėjų paklausos vaizdą, bet jų negalima sudėti su kitos įmonės ketvirčiu ir vadinti viso sektoriaus augimu.
Europoje augimą ir infliaciją reikėjo skaityti kartu
Rugsėjo 1 d. išankstinis įvertis rodė, kad euro zonos rugpjūčio metinė infliacija padidėjo iki 3,3 %, nuo 2,9 % liepą. Energijos kainos per metus kilo 14,3 %. Tuo pat metu paslaugų kainų augimas sulėtėjo nuo 3,3 iki 3,0 %. Taigi ne visi kainų komponentai judėjo vienodai.
Rugsėjo 7 d. antrojo ketvirčio euro zonos augimas patikslintas nuo 0,4 iki 0,6 % per ketvirtį. Tai geresnis įvertis, tačiau ne staiga rugsėjį įvykęs papildomas augimas. Be to, regiono viduje skirtumai dideli. Airijos ketvirtinis rezultatas ir Vokietijos liepos gamyba negali būti skaitomi kaip vienodas visų Europos bendrovių atsigavimas.
30 dienų lango pabaigoje ekonomika išlaikė atsparumą, o tiekimas pablogėjo
Rugsėjo 4 d. paskelbtas 162 tūkst. JAV darbo vietų prieaugis rugpjūtį buvo gerokai didesnis už ankstesnių dvylikos mėnesių vidurkį. Tai sustiprino argumentą, kad paklausa nėra vien nuosekliai silpstanti. Tačiau vėliau paskelbti smūgiai Irano tanklaiviams ir Kinijos gamybos kainos priminė apie išlaidų pusę.
Mėnesio istorija todėl nėra „geri duomenys pakeitė blogus“. Keitėsi skirtingos prielaidos: technologijų tiekėjų pajamos tapo labiau apčiuopiamos, darbo rinka parodė atsvarą silpnesniam augimui, o energija vėl apsunkino kelią link mažesnės infliacijos. Kiekvieną iš šių jėgų portfelyje reikia atpažinti atskirai.
Mėnesio pabaigos Kinijos statistika išskyrė kainas nuo paklausos
Rugsėjo 9 d. Kinijos statistikos tarnyba paskelbė rugpjūčio kainas. Vartotojų krepšelis per metus brango 0,8 %, gamintojų produkcija – 3,8 %, o jų perkami ištekliai – 5,8 %. Tai skirtingos ekonomikos grandinės dalys, ne vienas tris kartus patikslintas rodiklis.
Ši naujiena pratęsė mėnesio klausimą apie pelną. Jei ištekliai brangsta greičiau už parduodamą produkciją, bendrovei gali reikėti taupyti kitur, didinti darbo našumą arba susitaikyti su mažesniu uždarbiu. Tačiau statistinių krepšelių skirtumas nepasako, kiek sumažėjo konkrečios įmonės pelningumas.
Rugsėjo 9 d.: paslaugų pajamos pratęsė atsparumo istoriją
JAV atrinktų paslaugų sektorių antrojo ketvirčio pajamos, pašalinus sezoniškumą, augo 3,0 % nuo pirmojo ketvirčio. „Census“ ankstesnį 3,1 % įvertį patikslino iki 3,0 %. Kainų poveikis iš pajamų nepašalintas, todėl šio pokyčio negalima tiesiog lyginti su realiu bendrojo vidaus produkto augimu. Tai rugsėjo 9 d. paskelbtas ankstesnio ketvirčio įvertis, ne rugsėjo paslaugų pardavimai.
Tą pačią dieną paskelbtas BLS birželio rodiklis priminė sąnaudų pusę: privataus sektoriaus darbdaviai už dirbtą valandą vidutiniškai mokėjo 46,89 JAV dolerio. Darbo užmokestis sudarė 32,82 dolerio, kitos išmokos ir naudos – 14,07 dolerio, arba 30,0 % visos sumos. Vien šis pjūvis neįrodo, kad kaštai naujai šoktelėjo. Jis paaiškina, kodėl paslaugų bendrovės pelną reikia vertinti atėmus visą darbuotojo kainą, ne vien atlyginimą.
Rugsėjo 9 d.: naftos vertinimas tapo atsargesnis
EIA antrojo 2026 m. pusmečio „Brent“ naftos kainos prognozę pakėlė 8 JAV doleriais, iki maždaug 90 dolerių už barelį. Tai antrojo pusmečio vidutinės kainos prognozė, ne vienos dienos rinkos grąža. Nors leidinys pasirodė rugsėjo 9 d., modelio įvestys baigtos rugsėjo 3 d. Vėlesni rugsėjo 5 ir 8 d. smūgių pranešimai konkrečiai į jį neįtraukti. Todėl prognozės pakeitimo negalima pateikti kaip išmatuoto tų smūgių poveikio.
Investavimo konsultacija
Ar tavo investicijos dera tarpusavyje?
Peržiūrėkime, kur investuota, kiek rizikos tenka vienai rinkai ir ar planas atitinka tavo tikslus. Išsineši aiškesnius tolesnius žingsnius.
Konsultacijos eiga ir sąlygos pateiktos registracijos puslapyje.
30 dienų
Kas svarbu dabar
Rugsėjo 11 d. vertinimas: svarbiausia ne viena rinka, o priežasties grandinė
Dabar portfelį veikia dvi stiprios jėgos. Realus technologijų ir paslaugų pelnas palaiko dalį akcijų, tačiau brangesnė energija ir aukštesni pajamingumai mažina erdvę brangti vien dėl lūkesčių. Ilgalaikės obligacijos jautrios infliacijai, skolintas augimas – finansavimo kainai, o vežėjai ir pramonė – kuro bei žaliavų išlaidoms. Atsveriantis veiksnys būtų greitesnis energijos tiekimo normalizavimas arba aiškiai silpnesnės vartotojų kainos.
Energijos brangimas nėra visų kainų istorija
Euro zonos duomenys parodo, kodėl vien bendros infliacijos nepakanka. Rugpjūtį energija brango sparčiau, bet paslaugų ir infliacijos be energijos, maisto, alkoholio bei tabako tempas buvo mažesnis nei liepą. Todėl svarbu, kiek energijos brangimas persiduoda kitoms kainoms.
Peržiūrėti tikslius grafiko duomenis
| Rodiklis | Birželis | Liepa | Rugpjūtis* |
|---|---|---|---|
| Bendra infliacija | 2,8 | 2,9 | 3,3 |
| Energija | 8,5 | 10,3 | 14,3 |
| Paslaugos | 3,2 | 3,3 | 3,0 |
| Be energijos, maisto, alkoholio ir tabako | 2,4 | 2,5 | 2,4 |
* Rugpjūtis: išankstinis įvertis. Tai skirtingų prekių ir paslaugų grupių kainų pokyčiai, o ne jų indėlis į bendrą infliaciją. Jų negalima sudėti.
Pelno augimas tapo aiškesnis, bet pigesni pinigai — ne garantuoti
Per 30 dienų sustiprėjo įrodymas, kad dalis technologijų investicijų jau kuria pajamas ir veiklos pelną tiekėjams. Susilpnėjo paprasta prielaida, kad visą augimą palaiko tik pasakojimas apie ateitį. Tačiau iš to neseka, kad bet kokia tokių akcijų kaina yra pagrįsta arba kad klientų investicijos atsipirks vienodai gerai.
Kita prielaida liko trapi: greitas ir nesudėtingas palūkanų mažėjimas. Aukštesnė energijos infliacija ir atspari darbo rinka neleidžia šio scenarijaus laikyti vieninteliu. Bankai gali ilgiau laukti, o pasiskolinti turinčios įmonės tuo metu vis tiek patirs palūkanų išlaidas.
Kaip šias jėgas atpažinti savo investicijose
Technologijų fonde verta atskirti įrangos pardavėjus nuo didžiausių jos pirkėjų. Pramonės fonde svarbu, kiek bendrovių priklauso nuo energijos ir ar gali pakelti savo produkcijos kainas. Obligacijų dalyje būtina žinoti terminą: trumpų ir ilgų obligacijų kainos į tą patį palūkanų lūkesčio pokytį reaguoja nevienodai.
Euro investuotojui svarbus ir valiutos sluoksnis. Net teisingai įvertintas JAV įmonės pelnas nepasako viso rezultato eurais. Dolerio judėjimą veikia ne tik palūkanų skirtumas, bet ir augimo, prekybos, politinės rizikos bei kapitalo srautų pokyčiai. Vieno faktoriaus modelis čia būtų per paprastas.
Rugsėjo 9 d. papildymas nepanaikina abiejų lygties pusių
Paslaugų pajamų augimas papildo ankstesnius technologijų rezultatus: atsparumo yra daugiau nei viename verslo segmente. Tačiau aukštesnė naftos prognozė didina išlaidų planavimo neapibrėžtumą. Šis derinys labiausiai skiria bendroves, galinčias išlaikyti kainas ir našumą, nuo tų, kurios negali perkelti sąnaudų klientui. Be konkrečių įmonių rezultatų dar negalime pasakyti, kurį poveikį jų pelnui nusvers kitas.
Mėnesio verdiktas
Daugiau pagrindo kalbėti apie realius technologijų rezultatus. Mažiau pagrindo tikėtis, kad visiems verslams vienu metu lengvės. Svarbiausias skirtumas — ne „akcijos ar ne akcijos“, o kas gauna pajamas dabar, kas turi daug investuoti ir kas moka už energetikos bei finansavimo brangimą.
Kuo skiriasi CPI, PCE ir realus augimas?
CPI yra vartotojų kainų indeksas. PCE apima kitokį vartojimo išlaidų krepšelį ir naudojamas vertinant JAV centrinio banko infliacijos tikslą. Realus augimas reiškia pokytį pašalinus kainų kilimo poveikį. Todėl skirtingų indeksų procentai nėra to paties rodiklio kitimas, o didesnė dolerių suma dar nebūtinai reiškia daugiau nupirktų prekių.
30 dienų
Ko laukiame
Artimiausi signalai, kurie gali pakeisti šio laikotarpio išvadą
- Rugsėjo 11 d. JAV vartotojų kainos. Jos parodys, ar gamintojų kainų spaudimas jau persikelia į namų ūkių krepšelį. Šios apžvalgos informacijos riboje duomenų dar nėra.
- Rugsėjo 15–16 d. JAV centrinio banko posėdis. Naujos prognozės parodys, ar bankas mano, kad infliacija ir energija keičia palūkanų kelią.
- Naftos srautai ir įmonių maržos. Realiai atkurti pristatymai silpnintų spaudimą. Užsitęsę trikdžiai ir mažesnės pelno prognozės jį patvirtintų.
Ši išvada nėra nekintanti. Jeigu kainų spaudimas slops, ilgesnės trukmės obligacijos gali atgauti dalį vertės, o finansavimui jautrios akcijos – lengviau atsikvėpti. Jeigu energijos ir prekių kainos persikels į paslaugas bei atlyginimus, aukštesnių palūkanų laikotarpis užsitęs. Todėl kitame leidinyje bus tikrinama ta pati grandinė, o ne kuriama nauja istorija vien dėl naujos antraštės.
Svarbu žinoti. Tai bendro pobūdžio rinkų analizė, o ne individuali rekomendacija pirkti ar parduoti. Istoriniai duomenys ir bendrovių rezultatai negarantuoja būsimos grąžos. Prognozės ir sąlyginiai scenarijai gali nepasitvirtinti.
Kaip išsaugoma istorija ir kas atnaujinama?
Visi penki šios publikacijos laikotarpiai remiasi ta pačia duomenų data. Savaitė čia reiškia paskutines 7 dienas, ketvirtis – 90 dienų, metai – slenkančius 12 mėnesių. Naujos dienos leidimas papildys istoriją atskira nuoroda. Šis tekstas išliks su savo data: vėlesni įvykiai nebus tyliai įrašomi į seną vertinimą. Ilgesniuose laikotarpiuose nauji faktai vertinami kartu su ankstesne įvykių eiga, nekartojant visų naujienų.
