Savaitės rinkų apžvalga · Rugsėjo 7–11 d.
Nafta brangina ne tik degalus. Kodėl kyla palūkanos?
Šią savaitę investuotojams brango du dalykai: energija ir skolinti pinigai. Tačiau technologijų paklausa ir JAV darbo vietų augimas priminė, kad ekonomika dar turi atramos. Penki grafikai padeda suprasti, kur didėja išlaidos, o kur vis dar atsiranda galimybių.
Savaitės vaizdas vienu žvilgsniu
Kas pajudino rinkas prieš išsamų paaiškinimą
Nafta ir paskolos brangsta, tačiau technologijų paklausa laikosi. Penki grafikai paaiškina, kas didina įmonių išlaidas, kur išlieka augimas ir ką stebėti toliau.
- JAV 2 metų obligacijų pajamingumas4,63 %Rugsėjo 4–11 d. padidėjo nuo 4,37 %: 0,26 procentinio punkto. Tai pajamingumas, ne savaitės grąža.
- JAV 10 metų obligacijų pajamingumas4,96 %Rugsėjo 4–11 d. padidėjo nuo 4,78 %: 0,18 procentinio punkto. JAV iždo dienos įverčiai.
- JAV 30 metų obligacijų pajamingumas5,35 %Rugsėjo 4–11 d. padidėjo nuo 5,24 %: 0,11 procentinio punkto. JAV iždo dienos įverčiai.
- Euras JAV dolerio atžvilgiuSumažėjo 0,26 %Rugsėjo 4–11 d.: nuo 1,1622 iki 1,1592 JAV dolerio už eurą. Centrinio banko orientaciniai kursai.
Savaitės istorija: ekonomika laikosi, bet jos augimas kainuoja daugiau
Blogos naujienos šią savaitę buvo apie išlaidas, o geros – apie paklausą. Naftos transportavimo sutrikimai didino energijos kainos riziką. Europoje centrinis bankas jau nusprendė kelti palūkanas, JAV jų spaudimas sustiprėjo obligacijų rinkoje. Tačiau debesijos paslaugų bendrovės „Oracle“ rezultatai rodė, kad technologijų užsakymų netrūksta. Šis skirtumas padeda suprasti, kodėl verta žiūrėti ne tik į pardavimų augimą, bet ir į tai, kiek pinigų jam reikia.
Savaitės eiga šias dvi jėgas vis labiau priartino vieną prie kitos. Pirmadienį JAV biržos dėl Darbo dienos šventės nedirbo. Trečiadienį JAV energetikos prognozė priminė, kad naftos tiekimas gali išlikti ribotas iki metų pabaigos. Ketvirtadienį Europos Centrinis Bankas padidino palūkanų normas. Tą pačią dieną „Oracle“ paskelbė sparčiai augančias pajamas ir dar didesnę investicijų sąskaitą. Penktadienį Saudo Arabija patvirtino svarbaus naftotiekio sustabdymą, o JAV paskelbė rugpjūčio vartotojų kainų duomenis.
Rinkose daugiau svėrė nerimas dėl išlaidų. Plačios JAV ir Europos akcijų rinkos savaitę baigė silpniau, JAV obligacijų pajamingumai pakilo, o doleris šiek tiek sustiprėjo euro atžvilgiu. Tai nėra įrodymas, kad visus šiuos pokyčius sukėlė vien nafta: kainas veikė ir ekonominiai duomenys, ir artėjančio JAV centrinio banko sprendimo laukimas.
Vis dėlto vien niūrus pasakojimas irgi būtų netikslus. JAV metinė infliacija be maisto ir energijos sulėtėjo, o anksčiau paskelbti darbo vietų duomenys rodė stipresnį rugpjūtį. Vartojimui tai atrama. Obligacijoms ir akcijoms svarbus kitas klausimas: ar energijos brangimas persikels į daugelį kainų ir privers palūkanas išlaikyti aukštas ilgiau?
Toliau apžvalgoje ši įtampa išskleista penkiais grafikais. Juos jungia paprasta mintis: auganti paklausa yra gera žinia, bet investuotojui dar svarbu, kas apmokės kurą, paskolas ir plėtrą. Kitą savaitę vertinimą labiausiai galėtų pakeisti realus naftos tiekimo atkūrimas ir JAV centrinio banko sprendimas.
Nafta brango dar iki naujo tiekimo smūgio
Rugsėjo sutrikimai užklupo rinką, kurioje nafta jau buvo pabrangusi. JAV Energetikos informacijos administracijos rugsėjo 9 d. duomenimis, „Brent“ naftos mėnesio vidurkis nuo liepos iki rugpjūčio padidėjo 8,3 %. Tad transporto ir pramonės bendrovėms nauja rizika prisidėjo prie jau didesnių kuro išlaidų.
„Brent“ naftos vidutinė kaina liepą buvo 84, rugpjūtį 91 JAV doleris už barelį. Vienodas mėnesio vidurkio palyginimas; ne savaitės grąža. JAV Energetikos informacijos administracijos duomenys.
Naujas išpuolis svarbus ne vien kaip antraštė. Rugsėjo 11 d. Saudo Arabija patvirtino, kad po ankstesnės dienos atakų atsargumo sumetimais sustabdytas Rytų–Vakarų naftotiekis. Patvirtintos darbo atkūrimo datos pranešime nebuvo. Penktadienio rytą „Brent“ lapkričio pristatymo sutartis biržoje kainavo apie 105 dolerius. Šios momentinės kainos grafike nelyginame su mėnesio vidurkiu: tai skirtingi matavimai.
Investuotojui verta atskirti naftos pardavėją nuo jos pirkėjo. Nesutrikus tiekimui, gamintojas už produkciją gali gauti daugiau. Vežėjui ar oro linijoms kuras pabrangsta iš karto, o bilietų ar paslaugų kainas pakelti ne visada pavyksta. Įmonei su mažesniu energijos poreikiu tai gali tapti konkurenciniu pranašumu.
Tačiau ir energijos akcija nėra automatinė apsauga. Atkūrus transportavimą nafta gali atpigti, o pats gamintojas gali patirti veiklos sutrikimų. Todėl artimiausias reikšmingas signalas yra ne pažadas, o veikiantis naftotiekis ir realūs eksporto srautai.
Brangesnė energija pasiekė ir paskolų kainą
Europoje palūkanų rizika jau virto sprendimu. Rugsėjo 10 d. Europos Centrinis Bankas pakėlė pagrindines palūkanų normas 0,25 procentinio punkto. Indėlių galimybės palūkanų norma nuo rugsėjo 16 d. bus 2,50 %. Bankas susiejo sprendimą su Artimųjų Rytų konflikto keliamu kainų spaudimu. Kitų metų euro zonos infliacijos prognozė siekia 2,5 %, viršydama 2 % tikslą. Tai dar ne būsimas faktinis rezultatas.
JAV obligacijų rinka nelaukė savo centrinio banko posėdžio. Oficialus dešimties metų obligacijų pajamingumo įvertis per savaitę pakilo nuo 4,78 % iki 4,96 %. Pajamingumas (angl. bond yield) parodo, kokią metinę grąžą pagal dabartinę kainą ir sutartinius mokėjimus siūlo obligacija. Tai ne investuotojo per savaitę uždirbtas procentas.
JAV iždo departamento rugsėjo 4 ir 11 d. įverčių skirtumas. Didžiausias padidėjimas buvo dvejų metų obligacijų: nuo 4,37 % iki 4,63 %. Visų juostų pradžia yra nulis, vienetai – procentiniai punktai.
Grafike labiausiai išsiskiria trumpesnio termino obligacijos. Jų pajamingumas paprastai jautriau reaguoja į artimiausių palūkanų sprendimų lūkesčius. Bet vien šis pokytis neįrodo, ką nuspręs centrinis bankas: obligacijų kainoms svarbi ir jų pasiūla bei paklausa.
Lietuvoje kintamų palūkanų paskolos įmoka pasikeičia pagal sutarties perskaičiavimo datą, ne sprendimo paskelbimo minutę. Įmonei, kuriai reikia naujos paskolos ar senos skolos refinansavimo, didesnės rinkos palūkanos gali sumažinti pelną. Jau turimos fiksuotų palūkanų obligacijos tuo metu paprastai pinga, nors naujai investuojami pinigai gali uždirbti daugiau palūkanų.
Čia slypi ir galimybė, ir rizika. Trumpesnės obligacijos gali suteikti patrauklesnes einamąsias pajamas, bet ilgesnių kainos būtų jautresnės tolesniam pajamingumų kilimui. Vertinimą pakeistų aiškus infliacijos lėtėjimas. Rugsėjo 15–16 d. JAV centrinio banko posėdis šios apžvalgos laikotarpiu dar buvo ateityje.
Kas yra procentinis punktas ir kodėl obligacijos pinga?
Procentinis punktas (angl. percentage point) yra skirtumas tarp procentinių reikšmių. Nuo 2,25 % iki 2,50 % yra 0,25 procentinio punkto, ne 25 procentų padidėjimas. Kai naujos obligacijos siūlo didesnes palūkanas, senoji su mažesniais fiksuotais mokėjimais tampa mažiau patraukli. Jos rinkos kaina paprastai sumažėja. Poveikis priklauso ir nuo termino, ir nuo emitento rizikos.
Profesionalus portfelio valdymas
Rinkos keičiasi kas savaitę. Portfelio strategija neturėtų keistis su kiekviena antrašte.
Portfelio valdymas rinkos informaciją paverčia nuosekliu procesu: stebime riziką ir koncentraciją, o sprendimus priimame pagal sutartą strategiją, ne pagal naujausią rinkos judėjimą.
Ne visos kainos kyla vienodai. Tai svarbi atsvara nerimui
Bendras infliacijos skaičius nepasako visos istorijos. Rugsėjo 11 d. paskelbtas JAV vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index) parodė 3,4 % metinį rugpjūčio kainų augimą, tokį pat kaip liepą. Be maisto ir energijos jis sulėtėjo nuo 2,5 % iki 2,4 %. Vadinasi, energijos brangimas dar nėra vienodai apėmęs viso vartotojo krepšelio.
Grafike rodomas pokytis per mėnesį, pakoreguotas dėl sezoniškumo. Rugpjūtį visas krepšelis pabrango 0,4 %, be maisto ir energijos – 0,3 %. JAV darbo statistikos biuro duomenys. Metinės infliacijos reikšmės pateiktos tekste atskirai.
Grafiko skirtumas svarbesnis už vieno mėnesio šuolį. Visas kainų krepšelis svyruoja gerokai stipriau. Rugpjūtį benzinas pabrango 3,9 % ir paaiškino daugiau nei trečdalį bendro mėnesio kainų padidėjimo. Kainos be maisto ir energijos irgi kilo, tačiau pats rodiklių išsiskyrimas neleidžia teigti, kad visur vyksta tas pats.
Jei energijos šokas liktų siauresnis, vartojimo bendrovėms ir obligacijoms būtų lengviau atsigauti. Jei brangesnis transportas ir kuras persikeltų į daugelio paslaugų kainas, palūkanų mažinimo laukti būtų sunkiau. Svarbi riba: rugpjūčio statistika dar neapima rugsėjo tiekimo sutrikimų. Todėl kitas kainų matavimas ir centrinio banko prognozės gali pakeisti šiandieninį vertinimą.
Kaip sudaromas vartotojų kainų indeksas?
Stebimas reprezentatyvus prekių ir paslaugų krepšelis. Jo dalių svoriai priklauso nuo gyventojų išlaidų. Metinis pokytis lygina su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, mėnesinis – su ankstesniu. Lėtesnė infliacija paprastai reiškia lėtesnį brangimą, ne kainų grįžimą atgal. Rodiklis be maisto ir energijos padeda atskirti dalį nepastovių kainų, bet tų išlaidų iš žmogaus biudžeto neištrina.
Technologijų paklausa stipri. Bet kas apmokės plėtrą?
Debesijos ir verslo programinės įrangos bendrovė „Oracle“ parodė abi technologijų augimo puses. Rugsėjo 10 d. paskelbta, kad per tris mėnesius iki rugpjūčio pabaigos jos pajamos per metus išaugo 30 %. Debesijos infrastruktūros pajamos, skaičiuojant JAV doleriais, išaugo 121 %. Tačiau augantys pardavimai dar nereiškia, kad po investicijų lieka laisvų pinigų.
„Oracle“ veiklos pinigų srautas buvo 23,103 mlrd., kapitalo investicijos 28,499 mlrd. JAV dolerių. Investicijoms išleista maždaug 23 % daugiau nei gauta iš veiklos. Bendrovės ketvirčio ataskaitos duomenys.
Grafike matoma investicijų sąskaita, ne apskaitinis nuostolis. Laisvasis pinigų srautas buvo neigiamas: 5,4 mlrd. dolerių. Be to, į veiklos pinigus įskaičiuota 11,4 mlrd. klientų avansų su reikšmingu finansavimo elementu, beveik pusė veiklos pinigų srauto. Tai nėra vien už jau suteiktas paslaugas gautos pajamos. Bendrovė taip pat pritraukė lėšų išleisdama naujų akcijų.
Štai kodėl palūkanos svarbios net klestinčiai technologijų rinkai. Įrangos, elektros ir statybų tiekėjams plėtra kuria užsakymų. Pačiam duomenų centrų savininkui reikia finansuoti statybas dar prieš joms atsiperkant. Akcininkui rizika kyla ir dėl finansavimo kainos, ir dėl naujų akcijų leidimo mažinamos jo nuosavybės dalies.
Galimybė atsirastų, jei pastatyti pajėgumai taptų tvariomis pajamomis ir liktų daugiau pinigų po investicijų. Rizika – plėtra kainuos daugiau, nei numatyta. Kitame rezultatų pristatyme verta stebėti ne vien užsakymus, bet ir klientų avansus, investicijų išlaidas bei jų padengimą veiklos pinigais.
Kuo pinigų srautas skiriasi nuo pelno?
Veiklos pinigų srautas (angl. operating cash flow) rodo iš pagrindinės veiklos gautų ir išleistų pinigų skirtumą. Laisvasis pinigų srautas (angl. free cash flow) šiame palyginime yra veiklos pinigai atėmus kapitalo investicijas. Pelnas apskaičiuojamas kitaip: pavyzdžiui, naujo pastato kaina paprastai paskirstoma per naudojimo metus. Todėl bendrovė gali rodyti pelną, nors plėtrai tuo metu išleidžia daugiau pinigų nei gauna iš veiklos.
Darbo vietų augimas neleidžia visko nurašyti nuosmukiui
Ekonomikoje išliko ir atsparumo ženklų. Rugsėjo 4 d., dar ankstesnę savaitę, paskelbta, kad JAV rugpjūtį darbo vietų ne žemės ūkio sektoriuje padaugėjo 162 tūkstančiais. Tai maždaug penkis kartus daugiau už ankstesnių dvylikos mėnesių vidutinį 31 tūkstančio prieaugį. Šie duomenys nėra nauja šios savaitės žinia, bet jie tebebuvo svarbūs laukiant sprendimo dėl palūkanų.
JAV darbo statistikos biuro rugsėjo 4 d. paskelbti mėnesio įverčiai, pakoreguoti dėl sezoniškumo. Birželį 31 tūkst., liepą 21 tūkst., rugpjūtį 162 tūkst. Naujai paskelbti ir ankstesnių mėnesių skaičiai dar gali būti tikslinami.
Vienas stipresnis mėnuo dar nereiškia, kad visoms įmonėms sekasi gerai. Rugpjūtį daug darbo vietų pridėjo maitinimo paslaugos ir vietos valdžios švietimo įstaigos, o informacijos sektorius jų neteko. Bendras nedarbo lygis liko 4,1 %. Todėl verta žiūrėti ne tik į stulpelio aukštį, bet ir į jo sudėtį bei vėlesnius patikslinimus.
Daugiau dirbančiųjų padeda palaikyti vartojimą ir įmonių pajamas. Tai atsvara energijos brangimui, naudinga daliai mažmenininkų ir paslaugų teikėjų. Tačiau atsparesnė paklausa gali sumažinti būtinybę skubiai mažinti palūkanas. Todėl ta pati žinia gali būti palanki verslo pardavimams, bet nepalanki brangiai finansuojamai plėtrai.
Galimybė būtų tolygesnis augimas, kai darbo vietų daugėja, o kainų spaudimas slopsta. Rizika – rugpjūčio šuolis pasirodys laikinas. Rugsėjo darbo vietų ataskaita numatyta spalio 2 d.; iki tol svarbu nepadaryti metinės išvados iš vieno mėnesio.
Savaitės portfelio kompasas
Geras verslas auga. Tvaresnis verslas dar ir išgali tą augimą apmokėti.
Penki grafikai rodo ne vieną blogą ar gerą rinką, o skirtingai pasiskirstančias išlaidas. Naftos pirkėjui brangsta kuras, skolininkui – finansavimas, o technologijų bendrovei reikia pinigų dar iki naujų pajėgumų atsipirkimo. Atsvara yra išliekanti paklausa, darbo vietų augimas ir lėtesnė metinė JAV infliacija be maisto bei energijos. Portfelyje todėl verta suprasti ne tik akcijų ir obligacijų proporciją, bet ir įmonių skolas, energijos poreikį bei naujų akcijų leidimo riziką. Jei tiekimas atsikurs ir kainų spaudimas liks siauresnis, dabartinis nerimas gali sumažėti. Jei ne, mažiau skolintis turintys verslai galės lengviau išlaukti.
Investicijos valiuta taip pat keičia rezultatą. Pagal Europos Centrinio Banko orientacinius kursus euras rugsėjo 4–11 d. dolerio atžvilgiu susilpnėjo apie 0,26 %. Tai gali sušvelninti neapdrausto JAV turto nuostolį eurais, tačiau valiutai apsisukus poveikis būtų priešingas. Stipresnis doleris nepanaikina pačios investicijos rizikos.
Trys dalykai, kuriuos verta stebėti toliau
- JAV centrinio banko rugsėjo 15–16 d. posėdis. Ar energijos brangimas pakeis palūkanų ir ekonomikos prognozes, nepaisant ramesnių kitų kainų?
- Naftos transportavimo atkūrimas. Veikiantis naftotiekis ir realus eksportas būtų svarbesni už vien pažadus apie tiekimo pagerėjimą.
- Augimo finansavimas. Tolesniuose bendrovių rezultatuose svarbu, ar pajamos virsta pinigais, likusiais po investicijų, ir ar nereikia vis naujo finansavimo.
Svarbu žinoti. Tai bendro pobūdžio rinkų apžvalga, ne individuali investavimo rekomendacija. Investicijų vertė gali kilti ir kristi. Ankstesni rezultatai negarantuoja būsimų, o prognozės gali nepasitvirtinti.
