Investavimas rinkos rekorde: kiek buvo uždirbta po 1, 5 ar 10 metų?

„Rinka pasiekė rekordą. Gal dabar jau per vėlu investuoti?“

Norint atsakyti į šį klausimą, pirmiausia verta atskirti du dalykus: kiek vidutiniškai buvo uždirbta ir kaip dažnai investicija baigėsi nuostoliu. Teigiamas vidurkis dar nereiškia, kad uždirbo kiekvienas.

Panagrinėkime istorinį JAV akcijų palyginimą. Ne tai, ką rinka padarė pastarąjį mėnesį, o kas nutikdavo per metus ar ilgesnį laiką po skirtingų pirkimo dienų.

Kas šiame tyrime lyginama?

Pirkimo dienos padalytos į dvi grupes: dienas, kai indeksas pasiekė naują istorinį rekordą, ir visas kitas dienas. Tada žiūrima, kaip indekso vertė pasikeitė per kitus 1, 3, 5, 10 ir 20 metų nuo kiekvienos pirkimo dienos.

„Kitos dienos“ nėra specialiai atrinkti geri momentai pirkti. Tai tiesiog dienos be naujo rekordo — tiek šiek tiek žemiau rekordo, tiek po didelio kritimo.

Paprastai tariant, užduodamas toks klausimas: jeigu būčiau investavęs tą konkrečią dieną ir laikęs pasirinktą laiką, kiek būčiau uždirbęs arba praradęs?

Skaičiuojamas tik pirmas rekordas ar visi iš eilės?

Pagal paskelbtą metodiką — kiekviena naują rekordą pasiekusi diena, ne tik pirmoji po rinkos kritimo.

Rekordas čia nereiškia paskutinės viršūnės prieš būsimą krizę. Pakanka, kad tos dienos indekso vertė būtų aukštesnė už ankstesnius jo rekordus.

Įsivaizduokime keturias prekybos dienas. Pirmadienį pasiekiamas rekordas. Antradienį rinka pakyla dar aukščiau — dar vienas rekordas. Trečiadienį ji šiek tiek nukrinta. Ketvirtadienį pasiekiamas naujas aukščiausias lygis.

Pirmadienis, antradienis ir ketvirtadienis patektų į rekordinių dienų grupę. Trečiadienis — į kitų dienų grupę. Tai tik metodikos paaiškinimo pavyzdys, ne konkreti istorinė savaitė.

Nuo kiekvienos iš tų dienų rezultatas skaičiuojamas atskirai. Pavyzdžiui, pirmadienio pirkimas laikomas vienus metus nuo pirmadienio, antradienio — vienus metus nuo antradienio.

Tai nėra vienas žmogus, kasdien papildomai investuojantis. Tai daug atskirų įsivaizduojamų pirkimų, kurių rezultatai vėliau palyginami.

Tai svarbu, nes rekordai gali kartotis ilgą laiką. Tokios dienos patenka į tą pačią grupę, o nuo jų skaičiuojami laikotarpiai persidengia. Trys iš eilės pasiekti rekordai nereiškia trijų nepriklausomų rinkos ciklų — dauguma vėlesnių dienų šiems pirkimams bus tos pačios.

Kaip apskaičiuojamas rezultatas po metų?

Įsivaizduokite, kad vienu kartu investuojate 10 000 JAV dolerių. Po metų patikrinate vertę.

Jeigu ji padidėjo iki 11 000, uždirbote 10 %. Jeigu sumažėjo iki 9 000, praradote 10 %. Šiame paprastame pavyzdyje nieko papildomai neįnešate ir pinigų neišimate.

Tyrimo rezultatus galima suprasti taip pat: kiekvienai pirkimo dienai apskaičiuojamas atskiras pokytis. Tada visų tos grupės rezultatų procentai sudedami ir padalijami iš atvejų skaičiaus. Į vidurkį patenka ir pelningi, ir nuostolingi atvejai.

Atskirai suskaičiuojama, kokia dalis pirkimų po metų būtų buvę nuostolingi. Tai jau kitas rodiklis — jis parodo ne uždirbtą sumą, o nuostolingų atvejų dažnį.

Kiek vidutiniškai buvo uždirbta?

Šaltinis ir skaičiavimo ribos – straipsnio pabaigoje.

Čia pateiktas vidutinis bendras kainos prieaugis per visą nurodytą laiką, o ne kasmetinė grąža. Dividendai neįtraukti.

Vienų metų +9,5 % reiškia vidurkį per metus po rekordinių pirkimo dienų. Penkerių metų +55,8 % reiškia vidurkį per visus penkerius metus — ne po 55,8 % kasmet.

Penkerių metų rezultatas pinigais

Kad procentai būtų suprantamesni, pritaikykime lentelės vidurkius 10 000 JAV dolerių sumai.

Esant +55,8 % rezultatui, po penkerių metų būtų 15 580 JAV dolerių. Esant +51,9 % rezultatui — 15 190 JAV dolerių.

Skirtumas — 390 JAV dolerių per visus penkerius metus. Tai lentelės vidurkių iliustracija, ne konkretaus sandorio rezultatas ir ne pažadas būsimam investuotojui.

O kaip dažnai po metų buvo nuostolis?

Vienų metų rezultatas buvo neigiamas maždaug 26 % atvejų abiejose grupėse.

Įsivaizduojant 100 istorinių pirkimo dienų, maždaug 26 atvejais po metų investicijos vertė būtų mažesnė nei pradžioje. Maždaug 74 atvejais rezultatas nebūtų neigiamas.

26 % čia nėra nuostolio dydis. Tai nuostolingų atvejų dalis. Kiek buvo prarasta kiekvienu atveju, galėjo labai skirtis.

Taigi perkant rekorde abu teiginiai galioja kartu: vidutinė vienų metų grąža buvo +9,5 %, bet maždaug kas ketvirtas pirkimas po metų vis tiek rodė nuostolį.

Pavyzdžiui, lentelėje perkant rekorde ir laikant vienus metus „Minimum“ yra –37,1 %. Tai blogiausias galutinis vienų metų rezultatas šioje grupėje. Iš 10 000 JAV dolerių tokiu atveju būtų likę 6 290 JAV dolerių. Tai ne vidutinis nuostolis ir ne didžiausias kritimas per tuos metus.

Šie procentai taip pat nereiškia, kad būtinai kas ketvirti kalendoriniai metai bus nuostolingi. Skaičiuojamos atskiros pirkimo dienos ir nuo jų prasidedantys, dažnai persidengiantys vienų metų laikotarpiai.

Ar teigiamas rezultatas reiškia, kad pakeliui nebuvo kritimo?

Ne. Galutinė grąža ir didžiausias kritimas per laikymo laiką nėra tas pats.

Paprastas pavyzdys: investuojate 10 000, vertė sumažėja iki 7 000, o po metų pasiekia 11 000. Galutinis rezultatas būtų +10 %, nors pakeliui būtumėte matę 30 % nuostolį.

Todėl skaitydami lentelę „po metų vidutiniškai +9,5 %“ neturėtume jos suprasti kaip tolygaus augimo ar apsaugos nuo laikino nuostolio. Lentelė palygina pradžią ir pabaigą, o ne visą kelią tarp jų.

Per nagrinėtus 20 metų laikotarpius abiejose grupėse nuostolingų galutinių rezultatų lentelėje nebuvo. Tai apibūdina šią istorinę imtį, o ne garantuoja, kad kiekviena būsima 20 metų investicija bus pelninga.

Ar iš to galima spręsti, kad rekordus visada geriau pirkti?

Ne. Po 1, 3 ir 5 metų vidurkis buvo šiek tiek didesnis perkant rekordinėmis dienomis. Po 10 ir 20 metų geresnis vidurkis buvo perkant kitomis dienomis.

Be to, ši analizė netikrina taisyklės „sulauksiu 10 % kritimo ir tuomet investuosiu“. Ji tik lygina dviejų grupių pirkimo dienas.

Norint patikrinti laukimo strategiją, reikėtų atskirai nuspręsti, nuo kada laukiama, nuo kokios kainos matuojamas kritimas ir kas daroma, jeigu jo ilgai nėra.

Taip pat reikėtų atskiro skaičiavimo norint sužinoti rezultatą perkant tik pirmą naują rekordą po ilgo kritimo. Šiame palyginime toks pirkimas neišskirtas iš kitų rekordinių dienų.

Kokia pagrindinė išvada?

Man šis palyginimas parodo ne „geriausią dieną pirkti“, o vieno paplitusio įsitikinimo ribotumą: rekordas savaime nereiškia, kad investavus būtinai laukia blogas rezultatas.

Tačiau jis nepašalina nuostolio rizikos. Net kai grupės vidurkis teigiamas, atskiro investuotojo rezultatas gali būti neigiamas.

Todėl rinkos rekordą vertinčiau kaip vieną informaciją apie kainą, o ne pakankamą priežastį skubiai pirkti ar viską parduoti.

Svarbiau turėti planą, kurio galėsite laikytis ir tada, kai po rekordo bus naujas rekordas, ir tada, kai prasidės kritimas.