Metai, per kuriuos palūkanų, prekybos ir energijos kryptys išsiskyrė

Metai

Kas įvyko

2025 m. ruduo: JAV palūkanos mažėjo, Europa sustojo

Laikotarpio pradžioje, 2025 m. rugsėjo 10 d., JAV federalinių fondų palūkanų tikslinis intervalas, kuriuo centrinis bankas siekia valdyti vienos nakties pinigų kainą, buvo 4,25–4,50 %. Federalinis rezervas rugsėjo 17 d., spalio 29 d. ir gruodžio 10 d. jį sumažino po 0,25 procentinio punkto. Po trečio sprendimo intervalas pasiekė 3,50–3,75 %. Pakeitimai įsigaliojo kitą dieną po paskelbimo.

Mažinimas nebuvo vien dovana akcijų rinkai. Centrinis bankas vertino pasikeitusias darbo rinkos ir infliacijos rizikas. Pigiau skolintis naudinga namų ūkiams bei daliai įmonių, tačiau jei palūkanos mažinamos dėl silpnesnės paklausos, naudą gali atsverti prastesni pardavimai. Todėl palūkanų sprendimo priežastis svarbi tiek pat, kiek pats jo dydis.

Europos Centrinis Bankas rudenį laikė palūkanas už bankų vienos nakties indėlius ties 2,00 %. Rugsėjo, spalio ir gruodžio posėdžiuose jos nekeitė. JAV ir Europos palūkanos nėra tas pats instrumentas: JAV pateikiamas tikslinis intervalas, Europoje čia stebima viena konkreti centrinio banko palūkanų norma, ne Euribor, tarpbankinio skolinimo eurais orientyras.

Palūkanų pakeitimai ir paskutiniai liepos sprendimai

Lentelėje pateikti visi palūkanų normų pakeitimai nuo 2025 m. rugsėjo 10 d. ir paskutiniai iki rugsėjo 9 d. liepos sprendimai jų nekeisti. Tai nėra visų posėdžių sąrašas.

JAV rodiklis – federalinių fondų palūkanų tikslinis intervalas. Euro zonos rodiklis – Europos Centrinio Banko indėlių galimybės palūkanų norma. Tai ne komercinio banko paskolos pasiūlymas ir ne Euribor, tarpbankinio skolinimo eurais orientyras.

2025 m. lapkritis: prekyboje atsirado atokvėpis, ne visų kliūčių pabaiga

Lapkričio 1 d. JAV paskelbė susitarimo su Kinija sąlygas: nuo lapkričio 10 d. numatytas dalies muitų sumažinimas ir Kinijos retųjų žemių eksporto apribojimų sustabdymas. Tai suteikė daugiau planavimo galimybių bendrovėms, priklausančioms nuo tarpvalstybinių komponentų ir medžiagų srautų.

Verslui tokie sprendimai svarbūs praktiškai. Neaiškus komponento gavimo terminas skatina laikyti daugiau atsargų, ieškoti brangesnio tiekėjo arba atidėti gamybą. Laikinas palengvinimas gali mažinti šias išlaidas, tačiau nepanaikina politinės priklausomybės. Lapkritį paskelbtų tarifų čia nelaikome automatiškai patvirtintais rugsėjo tarifais: vėlesni teisės aktai turi būti vertinami atskirai.

2026 m. žiema: Europa įtvirtino energijos tiekėjų pakeitimo terminus

Sausio 26 d. Europos Sąjungos Taryba galutinai patvirtino laipsnišką rusiškų dujų importo atsisakymą. Suskystintoms gamtinėms dujoms numatytas visiškas draudimas nuo 2027 m. pradžios, vamzdynų dujoms — nuo 2027 m. rudens. Buvo numatyti pereinamieji laikotarpiai; tai nereiškia, kad sausio dieną sustojo visas importas.

Politinis diversifikavimo tikslas tapo konkrečiu sutarčių ir infrastruktūros klausimu. Reikia pakankamo kiekio iš alternatyvių tiekėjų, transporto, terminalų ir atsargų. Ilgesniam laikotarpiui tai gali didinti atsparumą vienam tiekėjui. Pereinamuoju laikotarpiu reikšminga kaina, konkurencija dėl krovinių ir pasirengimas žiemai.

Tuo pat metu JAV centrinis bankas neskubėjo tęsti mažinimų. Sausio, kovo ir balandžio posėdžiais jis paliko 3,50–3,75 % intervalą. Europa vasarį, kovą ir balandį taip pat išlaikė 2,00 %. Metų istorijoje šios pauzės svarbios: trys ankstesni mažinimai nebuvo pažadas mažinti palūkanas per kiekvieną vėlesnį posėdį.

Vasario 20 d.: pasikeitė muitų teisinis pagrindas, ne išnyko visi muitai

JAV Aukščiausiasis Teismas vasario 20 d. nusprendė, kad Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymas nesuteikia prezidentui įgaliojimo nustatyti muitus. Sprendimas apribojo konkretaus įstatymo naudojimą. Jo negalima apibendrinti kaip visų JAV importo muitų panaikinimo, nes dalis priemonių remiasi kitais teisės aktais.

Tą pačią dieną administracija kitu teisiniu pagrindu, Prekybos įstatymo 122 skirsniu, paskelbė laikiną 10 % importo priemoką su plačiomis išimtimis. Ji įsigaliojo vasario 24 d.; nustatytas 150 dienų galiojimo laikotarpis baigėsi liepos 24 d. Šio laikino režimo negalima toliau pateikti kaip rugsėjo 9 d. visiems importuojamiems produktams galiojančio muito.

Verslui teisinio pagrindo kaita nėra vien dokumentų klausimas. Importuotojas turi iš naujo įvertinti prekės kodą, kilmę, pristatymo datą ir išimtis. Nežinant galutinės sąskaitos sunkiau nustatyti pardavimo kainą bei suplanuoti atsargas. Todėl lapkričio prekybos atokvėpis ir vasario teismo sprendimas nepanaikino poreikio sekti vėlesnes taisykles.

Vasario 25 d.: technologijų augimas buvo matomas ir visų finansinių metų rezultatuose

„NVIDIA“ paskelbė 2026 finansinių metų, pasibaigusių sausio 25 d., rezultatus. Metinės pajamos siekė 215,938 mlrd. JAV dolerių, o grynasis pelnas pagal JAV apskaitos standartus – 120,067 mlrd. dolerių. Abu rodikliai buvo 65 % didesni nei ankstesniais bendrovės finansiniais metais. Tai visas pasibaigęs bendrovės finansinis laikotarpis, ne kalendorinių 2026 metų prognozė.

Šis rezultatas suteikė konkretaus pagrindo technologijų paklausos istorijai dar prieš vasaros ketvirčio pranešimus. Vis dėlto tiekėjo pajamos ir kliento investicijų atsipirkimas yra skirtingi klausimai. Pirkėjas iš pradžių sumoka už įrangą, o tik vėliau paaiškėja, kiek naujos paslaugos uždirba ir kiek kainuoja jų palaikymas.

Pavasaris: geopolitinė rizika virto fizinio tiekimo sutrikimu

Vasario 28 d. prasidėjęs karas Artimuosiuose Rytuose sutrikdė naftos gabenimą per Hormūzo sąsiaurį. Tarptautinės energetikos agentūros kovo 11 d. sprendimas parodė šio tiekimo sutrikimo mastą. Agentūros šalys sutarė rinkai pateikti 400 mln. barelių avarinių naftos atsargų, didžiausią bendrą tokį kiekį agentūros istorijoje. Tai įsipareigojimas pateikti atsargas, ne teiginys, kad visas kiekis buvo išleistas tą pačią dieną.

Šis istorinis palyginimas svarbesnis už atskirą didelį skaičių. Atsargos skirtos laikinai kompensuoti sutrikimą, bet nepakeičia neribotam laikui neveikiančio komercinio tiekimo. Jei nafta nepasiekia perdirbėjų ir galutinių klientų, problema pereina į degalus, transportą, chemijos pramonę ir gyventojų perkamąją galią.

Brangstanti energija gali vienu metu didinti infliaciją ir silpninti augimą. Tai nepatogi padėtis centriniam bankui: palūkanų didinimas papildomos naftos nesukuria, bet gali padėti neleisti laikinam šokui įsitvirtinti platesniuose kainų ir atlyginimų lūkesčiuose. Palūkanų mažinimas remtų paklausą, tačiau galėtų apsunkinti infliacijos suvaldymą.

Gegužė: dalis prekybos ryšių tuo metu plėtėsi

Gegužės 1 d. pradėtas laikinai taikyti Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos „Mercosur“ valstybių prekybos susitarimas. Dalies prekių muitai sumažinti arba panaikinti. Tai perėjimas nuo derybų prie taikomų lengvatų, tačiau dar ne visas galutinai ratifikuotas partnerystės susitarimas.

Šis įvykis primena, kad pasaulio prekybos istorija nėra vien užsidarymas. Europos eksportuotojams atsiranda naujų galimybių, o pirkėjams — tiekėjų pasirinkimas. Nauda nėra vienoda: didesnė konkurencija gali spausti jautrius sektorius, todėl svarbios susitarime numatytos apsaugos ir faktinis lengvatų naudojimas, o ne vien jų paskelbimas.

Birželis ir liepa: Europos palūkanų kryptis apsivertė

Birželio 11 d. Europos Centrinis Bankas padidino palūkanas 0,25 procentinio punkto. Indėlių galimybės palūkanų norma nuo birželio 17 d. tapo 2,25 %. Bankas tuo metu padidino infliacijos ir sumažino augimo prognozes. Liepos 23 d. palūkanos liko nepakeistos. JAV birželio ir liepos posėdžiais taip pat tęsė pauzę.

Taigi viso mūsų metų lango pokytis skirtingas: JAV palūkanų intervalas sumažėjo 0,75 procentinio punkto, o Europos stebima palūkanų norma padidėjo 0,25 procentinio punkto. Šio skirtumo negalima tiesiog paversti valiutos kurso prognoze. Tačiau jis keičia indėlių, trumpalaikio finansavimo ir investicijų palyginimo sąlygas.

Birželio 18 d. JAV ir Irano memorandumas suteikė diplomatinio tiekimo normalizavimo galimybę. Liepos 23 d. Europos Sąjunga tuo metu išplėtė Rusijai taikomas energetikos ir finansines sankcijas. Vadinasi, kainai ir tiekimui svarbūs sprendimai vyko ne vienoje vietoje ir ne visada ta pačia kryptimi.

Liepos 23 d.: nauja prekybos priemonė neleido grįžti prie senų prielaidų

JAV prekybos atstovo biuras paskelbė sprendimą dėl 60 ekonomikų, ištyręs su priverstiniu darbu susijusią prekybos praktiką. Priemonės grindžiamos kitu, 301-uoju, Prekybos įstatymo skirsniu. Nurodyti 10 % arba 12,5 % tarifai priklausė nuo ekonomikos, produkto ir taikomų sąlygų; buvo numatytos išimtys.

Tam tikroms Europos Sąjungos prekėms paskelbtos 10 % arba 12,5 % reikšmės taikomos atsižvelgiant į įprastą didžiausio palankumo režimo muitą. Todėl teiginys, kad visoms ES prekėms tiesiog pridėta 12,5 procentinio punkto, būtų netikslus. Tai atskira liepos priemonė, o ne vasario laikinos priemokos automatinis pratęsimas.

Metų pasakojime svarbi visa seka: lapkritį paskelbtas dalinis susitarimas, vasarį pakeistas teisinis pagrindas, liepą baigėsi laikinas terminas ir atsirado naujas sprendimas. Eksportuotojo sąlygas lemia konkreti prekė bei tuo metu galiojanti taisyklė, o ne viena iš šių antraščių pasirinkta visiems metams.

Vasara: technologijų plėtra buvo paremta rezultatais, bet koncentracija liko svarbi

Rugpjūčio 26 d. „NVIDIA“ paskelbtos ketvirčio iki liepos 26 d. 96,221 mlrd. JAV dolerių pajamos ir 63,734 mlrd. dolerių veiklos pelnas pagal JAV apskaitos standartus parodė realų tiekėjo augimą. Pajamos buvo 106 %, veiklos pelnas 124 % didesni nei prieš metus. Tai svarbi atsvara bendram pasakojimui, kad visa technologijų paklausa tėra ateities pažadas.

Tačiau tiekėjo pelnas neįrodo, kad kiekvienas jo klientas jau sėkmingai uždirba iš naujų investicijų. Duomenų centrų plėtrai reikia elektros, tinklų, pastatų ir finansavimo. Klientų pajamos gali atsirasti vėliau negu išlaidos. Todėl technologijų istorijoje verta stebėti abu sandorio galus, o ne tik vieną sėkmingą bendrovę.

Didelis vienos bendrovės pelnas nepakeičia portfelio sudėties klausimo. Jei keliuose fonduose kartojasi tie patys technologijų lyderiai, skirtingi fondų pavadinimai dar nereiškia nepriklausomų rizikos šaltinių. Bendrovių pelnas, jų svoris indekse ir investuotojo turimų pozicijų dalys turi būti vertinami atskirai.

Rugsėjo pradžia: ankstesnius lūkesčius reikėjo patikrinti iš naujo

Liepos 10 d. Tarptautinės energetikos agentūros apžvalga jau aprašė liepos 7–8 d. pažeistas birželio paliaubas. Rugpjūčio 12 d. leidimas papildė šią istoriją liepos tiekimo duomenimis. Rugsėjo 5 ir 8 d. JAV Centrinė karinė vadovybė pranešė apie naujus smūgius Irano tanklaiviams. Tai konflikto šalies pranešimai, bet jie neleidžia birželio susitarimo toliau pateikti kaip sėkmingai išspręstos tiekimo problemos.

Euro zonos rugpjūčio infliacijos išankstinis įvertis padidėjo iki 3,3 %. JAV rugpjūtį padaugėjo 162 tūkst. darbo vietų, gerokai daugiau už ankstesnių dvylikos mėnesių vidurkį. Naujausi faktai todėl neduoda vieno patogaus atsakymo: infliacija išlieka problema, tačiau ekonomika taip pat turi atsparumo. Būtent su šiuo deriniu pasitinkami rugsėjo centrinių bankų posėdžiai.

Metai

Kas svarbu dabar

Pirmas pokytis: mažesnės palūkanos nebėra vienodas pasaulio scenarijus

Nagrinėjamo laikotarpio pradžioje JAV ir Europos centrinių bankų kryptys jau skyrėsi, o energijos šokas šį skirtumą sustiprino. Todėl bendras sakinys „palūkanos mažėja“ nepaaiškina nei konkretaus regiono, nei konkrečios paskolos. Reikia žinoti banką, instrumentą ir datą.

Trumpalaikio finansavimo kaina paprastai glaudžiau susijusi su centrinių bankų sprendimais. Ilgo termino obligacijų pajamingumą veikia ir būsima infliacija, valstybės skolinimosi poreikis bei investuotojų reikalaujamas atlygis už ilgą laukimą. Todėl centrinio banko palūkanų sumažinimas dar negarantuoja visų obligacijų kainų kilimo.

Antras pokytis: tiekimo patikimumas tapo pelno klausimu

Prekybos taisyklės, sankcijos ir karas nėra atskiras priedas po finansų naujienų. Jie keičia tai, kiek kainuoja medžiaga, kada ji pasiekia gamyklą ir kiek atsargų reikia laikyti. Bendrovė, galinti pakeisti tiekėją ir išlaikyti klientus, tokį laikotarpį išgyvena kitaip negu įmonė, priklausanti nuo vieno maršruto.

Galimybė atsiranda alternatyviems tiekėjams, infrastruktūrai ir veiklos efektyvumą didinančiai įrangai. Rizika kyla iš anksto laikant kiekvieną politinį susitarimą jau pasiektu ekonominiu rezultatu. Birželio memorandumo ir rugsėjo tiekimo įvykių seka parodė, kodėl būtina grįžti prie ankstesnių prielaidų.

Trečias pokytis: realus pelnas nepanaikina portfelio koncentracijos

Technologijų lyderių rezultatai tapo stipriu argumentu prieš pernelyg paprastą burbulo paaiškinimą. Tačiau geras verslas ir patraukli investicijos kaina nėra sinonimai. Dar svarbu, kokių būsimų rezultatų jau tikimasi ir kiek portfelio priklauso nuo tų pačių kelių įmonių.

Ilgalaikiam investuotojui praktiškas metinis patikrinimas būtų toks: ar fondų pavadinimai neslepia tų pačių pozicijų; ar portfelio išlaidos ir skolos poreikis suprantami; ar pinigų, kurių reikės netrukus, vertė nepriklauso nuo ilgo termino scenarijaus. Tai plano ir rizikos klausimai, ne individualus nurodymas pirkti ar parduoti.

Metų išvada

Svarbiausia buvo ne atspėti vieną palūkanų ar akcijų kryptį, o stebėti, kurios prielaidos išsipildo. JAV palūkanos mažėjo ir sustojo. Europoje energija prisidėjo prie priešingo sprendimo. Technologijų pelnas augo, bet tiekimo rizika ir didžiųjų bendrovių įtaka neišnyko. Šių faktų kartu pamiršti negalima.

Metai

Ko laukiame

Artimiausi mėnesiai: ar infliacija išliks energijos istorija?

Rugsėjo 10 d. Europos Centrinio Banko ir rugsėjo 16 d. JAV Federalinio rezervo palūkanų sprendimai dar nepaskelbti. Vertinant vėlesnius sprendimus svarbu, ar energijos brangimas persikelia į platesnes kainas ir atlyginimus, ar jo poveikis slūgsta atsikuriant tiekimui. Vien mažesnė vienos dienos naftos kaina dar neatsako į visą infliacijos klausimą.

Jei infliacija mažėtų išliekant paklausai, daugeliui verslų tai būtų palankesnis derinys. Jei kainos mažėtų dėl ryškaus ekonomikos silpnėjimo, palūkanų lengvėjimą galėtų atsverti prastesni pardavimai. Šias dvi situacijas būtina atskirti net tada, kai palūkanų kryptis jose vienoda.

Rezultatų sezonai: prognozė turi savo datą ir laikotarpį

Kiekvieno ketvirčio pelnas turi būti lyginamas su anksčiau užfiksuotu to paties ketvirčio lūkesčiu. Pavyzdžiui, rugpjūtį pateikta „NVIDIA“ kito finansinio ketvirčio pajamų prognozė nėra metinė prognozė ir negali būti lyginama su jau baigto ketvirčio rezultatu kaip „viršijimas“. Ankstesni lūkesčiai turi likti matomi net po naujo pranešimo.

Ilgesnėje istorijoje svarbu, ar uždirbančių bendrovių ratas plečiasi. Tai tikrinama atnaujintais pelno, pinigų srautų ir indekso sudėties duomenimis. Vien naujas partnerystės pranešimas neįrodo, kad portfelio priklausomybė nuo tų pačių didžiųjų bendrovių jau sumažėjo.

2027 metų link: Europos energetikos perėjimas taps konkretesnis

Artėjant rusiškų suskystintų gamtinių dujų importo draudimo terminui, svarbūs bus alternatyvūs kiekiai, sutartys ir infrastruktūros parengtis. Politinį tikslą reikės vertinti pagal realias tiekimo galimybes ir kainą. Terminas yra nustatytas, tačiau jo ekonominis rezultatas dar nėra žinomas.

Ilgalaikiam planui svarbu išsaugoti ir tai, ko buvo tikėtasi anksčiau. Jei sutartis turėjo pagerinti tiekimą, tikrinami vėlesni pristatymai. Jei investicijos turėjo didinti pajamas, tikrinami rezultatai ir po išlaidų liekantys pinigai. Tokia tvarka padeda atskirti pasikeitusį pasaulį nuo noro pritaikyti istoriją jau žinomai baigčiai.