90 dienų: tiekimo viltį pakeitė didesnių išlaidų klausimas

Ketvirtis

Kas įvyko

Birželio 17 d.: laikotarpis prasidėjo brangesnėmis Europos palūkanomis

Per šias 90 dienų Europa negalėjo remtis paprastu pigesnio finansavimo scenarijumi. Birželio 17 d. įsigaliojo anksčiau paskelbtas Europos Centrinio Banko palūkanų padidinimas. Bankų vienos nakties indėliams taikoma palūkanų norma pakilo nuo 2,00 iki 2,25 %. Todėl šiame laikotarpyje svarbi ne tik sprendimo paskelbimo, bet ir jo įsigaliojimo data.

Tą pačią birželio 17 d. JAV centrinis bankas paliko 3,50–3,75 % federalinių fondų palūkanų tikslinį intervalą. Liepos 29 d. jis sprendimo nepakeitė. Europoje liepos 23 d. taip pat pasirinkta pauzė. Paskolą turinčiam verslui tai reiškė, kad energijos išlaidų neatsvers automatiškai ir greitai mažėjančios palūkanos.

Birželio 18 d.: politinis susitarimas suteikė vilties, bet dar neatkūrė laivybos

JAV ir Irano memorandumas buvo pristatytas kaip kelias į karo veiksmų nutraukimą ir Hormūzo sąsiaurio atvėrimą. Ekonominė nauda priklausė nuo to, kas vyks po parašų: ar laivai galės saugiai plaukti, ar bus prieinamas draudimas ir ar nafta iš tikrųjų pasieks pirkėjus.

Importuojančiai pramonei patikimesnis pristatymas būtų mažinęs poreikį laikyti brangias atsargas. Vežėjams būtų lengviau planuoti kurą ir maršrutus. Tačiau pats susitarimas nebuvo jau atkurtų srautų statistika. Būtent šią prielaidą liepos ir rugpjūčio duomenys vėliau privertė vertinti atsargiau.

Liepa: tiekimo atsigavimas nebuvo tvarus

Tarptautinės energetikos agentūros liepos 10 d. apžvalga aprašė dalinį birželio srautų atsigavimą ir liepos 7–8 d. pažeistas paliaubas. Rugpjūčio 12 d. ataskaitoje paskelbta, kad liepos Persijos įlankos naftos eksportas, įskaitant sąsiaurį aplenkiančius maršrutus, vidutiniškai siekė 15 mln. barelių per dieną. Tai 2,1 mln., arba apie 12 %, mažiau nei birželį.

Šis palyginimas aprašo dviejų mėnesių vidurkius, ne vienos dienos laivybos sustojimą. Jis parodė, kad birželio vilčių nepakako ilgesniam pagerėjimui. Rugsėjo 5 ir 8 d. JAV karinės vadovybės pranešimai apie smūgius Irano tanklaiviams priminė, kad pristatymo saugumo klausimas tebėra atviras. Konkretaus kainos pokyčio vien šiems pranešimams priskirti negalima.

Liepos 23 d.: prekybos taisyklės ir sankcijos didino planavimo naštą

Europos Sąjungos 21-asis sankcijų Rusijai paketas išplėtė energetikos, finansinių paslaugų ir šešėlinio laivyno apribojimus. Bendrovėms tai svarbu ne vien politiškai: keičiasi atsiskaitymo, draudimo ir krovinių gabenimo galimybės. Tačiau paskelbtas apribojimas nėra išmatuotas tokio pat dydžio eksporto sumažėjimas.

Tą pačią dieną JAV prekybos atstovo biuras paskelbė priemones dėl 60 ekonomikų pagal Prekybos įstatymo 301-ąjį skirsnį. Tarifų taikymas priklausė nuo prekės, kilmės ir išimčių. Todėl importuotojui nepakako bendros antraštės apie muitus: teko vertinti konkrečią tiekimo grandinę. Ši teisinė ir logistinė našta sudarė papildomas sąlygas, kurių neparodo vien naftos kainos grafikas.

Liepos pabaiga ir rugpjūtis: technologijų sandoris turėjo dvi puses

Technologijų paklausa buvo matoma tiek pardavėjų pajamose, tiek klientų investicijų sąskaitose. „Microsoft“ liepos 29 d. paskelbė, kad ketvirtį iki birželio 30 d. investicijos į ilgalaikį turtą, įskaitant finansinę nuomą, siekė 41 milijardų JAV dolerių. Pinigais apmokėtas turto įsigijimas sudarė 35,8 milijardų dolerių. Šių sumų negalima sudėti: pirmoji apima finansinę nuomą, o antroji rodo per ketvirtį pinigais apmokėtą turto įsigijimą.

Bendrovė iš veiklos gavo 55,4 milijardų dolerių pinigų. Atėmus pinigais apmokėtą turto įsigijimą liko 19,6 milijardų dolerių. Tai paaiškina, kodėl spartus statybų tempas nėra savaiminis blogas signalas: svarbu, kiek lėšų verslas sukuria ir kiek jam dar reikia iš šalies.

Rugpjūčio 26 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ už ketvirtį iki liepos 26 d. paskelbė 96,221 milijardų dolerių pajamas, 106 % daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas augo 124 %. Taigi dalis klientų išlaidų jau virto realiu tiekėjo uždarbiu. Vis dėlto kliento investicijų atsipirkimui reikia, kad jo naujos paslaugos būtų paklausios ir galėtų padengti įrangos, elektros bei finansavimo išlaidas.

Rugpjūtis ir rugsėjis: augimas nesustojo, bet sąnaudos nedingo

Ekonomikos duomenys rodė atsparumą, o ne visuotinį augimo sustojimą. JAV antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (angl. Gross Domestic Product) augimo antrasis įvertis siekė 1,5 % metiniu tempu, arba maždaug 0,4 % per ketvirtį. Euro zonos augimas rugsėjo 7 d. patikslintas iki 0,6 % per ketvirtį. Šiuos skaičius svarbu suvienodinti pagal laikotarpį prieš lyginant regionus.

JAV rugpjūtį darbo vietų padaugėjo 162 tūkstančių; duomenys paskelbti rugsėjo 4 d. Rugsėjo 9 d. atrinktų JAV paslaugų sektorių antrojo ketvirčio pajamų augimas patikslintas iki 3,0 % nuo ankstesnio ketvirčio. Iš šio pajamų rodiklio kainų poveikis nepašalintas. Todėl augantys pardavimai ir didesnis realiai suteiktų paslaugų kiekis nėra tas pats.

Rugsėjo 9–11 d.: energijos klausimas pasiekė pinigų politiką

JAV Energetikos informacijos administracija rugsėjo 9 d. padidino antrojo pusmečio „Brent“ vidutinės kainos prognozę iki maždaug 90 dolerių už barelį. Modelio įvestys baigtos rugsėjo 3 d. Tai sąlyginis būsimo laikotarpio vidurkis, ne pirmadienio naftos kaina ir ne jau išmatuotas vėlesnių karinių veiksmų poveikis.

Rugsėjo 10 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė dar vieną 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą. Indėlių galimybės palūkanų norma taps 2,50 % rugsėjo 16 d. Iki tos dienos galioja 2,25 %. Rugsėjo 11 d. JAV vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index) parodė 3,4 % metinį rugpjūčio augimą, tiek pat kaip liepą. Mėnesinis pokytis, pašalinus sezoniškumą, paspartėjo nuo 0,1 iki 0,4 %. Duomenys jau žinomi ir sudaro naują foną artėjančiam JAV centrinio banko posėdžiui.

Ketvirtis

Kas svarbu dabar

Rugsėjo 14 d.: didesnė turto vertė ir didesnės išlaidos gali egzistuoti kartu

Rugsėjo 11 d. paskelbta JAV centrinio banko finansinių sąskaitų statistika parodė ryškų antrojo ketvirčio skirtumą. JAV namų ūkių ir ne pelno organizacijų tiesiogiai ir netiesiogiai turimų bendrovių akcijų vertė padidėjo nuo 63,32 iki 74,03 trilijonų dolerių, maždaug 16,9 %. Gyvenimui naudojamo nuosavo būsto vertė padidėjo nuo 48,67 iki 49,79 trilijonų dolerių, apie 2,3 %.

Tai bendros turto vertės ketvirčio pabaigoje, ne vidutinės šeimos grąža ir ne dviejų investicijų pelningumo varžybos. Pokyčiams įtakos turi ir kainų pervertinimas, ir sandoriai. Vis dėlto duomenys paaiškina, kodėl akcijų rinka svarbi platesnei ekonomikai: jos pokytis gali stipriai pakeisti finansinio turto savininkų suvokiamas galimybes leisti pinigus. Nauda pasiskirsto nevienodai, nes ne visi namų ūkiai turi vienodai akcijų.

Dabartinis obligacijų pajamingumas reikalauja daugiau atsargumo dėl tolimos ateities pelno

Rugsėjo 11 d. JAV 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas buvo 4,96 %, o 30 metų 5,35 %. Rugsėjo 4 d. atitinkami dydžiai buvo 4,78 ir 5,24 %. Tai paskutinės užbaigtos prekybos savaitės palyginimas. Jis nėra viso mūsų 90 dienų laikotarpio grąža.

Kai saugesnė alternatyva moka daugiau, investuotojai gali mažiau mokėti šiandien už dar tolimą bendrovės pelną. Ilgų fiksuotų palūkanų obligacijų turėtojui didesnis rinkos pajamingumas tuo pat metu reiškia spaudimą turimos obligacijos kainai. Tačiau įsigyjant naują obligaciją pajamų sąlygos jau kitokios. Todėl būtina atskirti turimo turto kainą nuo pajamingumo, kurį rinkoje galima gauti dabar.

Ketvirčio išvada: ne kiekviena birželio prielaida išliko tokia pati

Tiekimo normalizavimo viltis susilpnėjo, o dalies technologijų tiekėjų pelno istorija sustiprėjo. Rugsėjo 10 d. sprendimas taip pat paneigė paprastą prielaidą, kad Europos finansavimas artimiausiu metu savaime pigs. Tačiau lėtesnis JAV kainų krepšelio be maisto ir energijos metinis augimas nuo 2,5 iki 2,4 % yra atsvara teiginiui, kad visi infliacijos rodikliai vienodai blogėja.

Portfelyje šios jėgos susitinka per konkrečias pozicijas. Energetikos bendrovė ir energiją perkanti gamykla nėra tas pats statymas. Tiekėjas, gaunantis apmokėjimą šiandien, ir klientas, pajamas planuojantis po kelerių metų, taip pat patiria nevienodą riziką. Keli fondai neapsaugo nuo šio sutapimo, jeigu jų didžiausios investicijos yra tos pačios.

Ketvirtis

Ko laukiame

Artimiausias klausimas: ar brangesnės sąnaudos taps mažesniu pelnu?

Rugsėjo 15–16 d. JAV centrinio banko posėdis ir rugsėjo 16 d. sprendimas parodys, kaip vertinamas dabartinis kainų bei augimo derinys. Liepos 29 d. paliktas 3,50–3,75 % palūkanų tikslinis intervalas kol kas galioja. Europos palūkanų padidinimas iki 2,50 % jau paskelbtas ir įsigalios rugsėjo 16 d., todėl tai nėra dar nežinomas būsimo posėdžio rezultatas.

Per kitus mėnesius svarbesni už vieną antraštę bus trys dalykai: realus naftos pristatymo atkūrimas, technologijų klientų iš veiklos gaunami pinigai ir refinansuojamos skolos kaina. Jei tiekimas gerės, o nauja įranga pradės kurti pajamas, dabartinės didelės investicijos gali pasiteisinti. Jei pristatymai vėluos, pajamų prognozės bus mažinamos ir paskolos liks brangios, spaudimas persikels į pelną. Šias sąlygas verta stebėti toliau išlaikant tą pačią istoriją, o ne kas savaitę pradėti jos paaiškinimą iš naujo.