Per 30 dienų augimas išliko, tačiau išlaidos nemažėjo

30 dienų

Kas įvyko

Rugpjūčio pabaiga: ekonomika augo, tačiau vartotojas rinkosi atsargiau

Mėnesio pradžioje nebuvo pagrindo visos ekonomikos vadinti silpna. Rugpjūčio 26 d. paskelbtas antras JAV antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (angl. Gross Domestic Product) įvertis rodė 1,5 % augimą metiniu tempu. Tai maždaug 0,4 % daugiau nei ankstesnį ketvirtį, o ne 1,5 % daugiau per tris mėnesius. Privati vidaus paklausa augo sparčiau už bendrą rodiklį, todėl vienas skaičius neapibūdino visų verslų padėties.

Vartojimo duomenys tuo pat metu priminė, kad didesnė išleista dolerių suma nebūtinai reiškia daugiau nupirktų prekių. Rugpjūčio 26 d. paskelbtas liepos asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas (angl. Personal Consumption Expenditures Price Index) rodė 3,7 % metinį kainų padidėjimą. Realios vartojimo išlaidos, iš kurių pašalintas kainų poveikis, per mėnesį padidėjo mažiau nei 0,1 %. Šį skirtumą verta prisiminti skaitant bendrovių pranešimus apie augančias pajamas.

Technologijų tiekėjai parodė ne pažadus, o uždirbtą pelną

Stipriausią atsvarą išlaidų nerimui suteikė technologijų rezultatai. Rugpjūčio 26 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ paskelbė 96,221 milijardų JAV dolerių ketvirčio pajamas, 106 % daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas pagal JAV apskaitos standartus augo dar sparčiau, 124 %. Tai ketvirčio, pasibaigusio liepos 26 d., rezultatai, nors bendrovė savo finansiniame kalendoriuje jį vadina 2027 metų antruoju ketvirčiu.

Pajamų augimą rugsėjo 2 d. patvirtino ir puslaidininkių bei infrastruktūros programinės įrangos bendrovė „Broadcom“. Jos ketvirčio pajamos siekė 29,6 milijardų dolerių ir buvo 86 % didesnės nei prieš metus. Dvi bendrovės nėra visas sektorius, tačiau jų rezultatai rodo, kad dalis dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausos jau virto pardavimais. Atskirai lieka klausimas, kiek uždirbs šią įrangą perkantys klientai.

Rugsėjo pradžia: augimas ir brangesnė energija atsirado toje pačioje nuotraukoje

Europos statistika neleido paprastai pasirinkti tarp gero augimo ir blogos infliacijos. Rugsėjo 1 d. išankstinis euro zonos rugpjūčio įvertis rodė 3,3 % metinį vartotojų kainų augimą, palyginti su 2,9 % liepą. Energija per metus brango 14,3 %, tačiau paslaugų kainų augimas sulėtėjo. Tai nevienodas kainų judėjimas, o ne vienu tempu brangstantis visas vartojimo krepšelis.

Rugsėjo 7 d. euro zonos antrojo ketvirčio augimas patikslintas iki 0,6 % per ketvirtį. Tai geresnis ankstesnio laikotarpio įvertis, ne rugsėjį staiga atsiradęs papildomas augimas. JAV rugsėjo 4 d. paskelbtas 162 tūkstančiais darbo vietų padidėjimas rugpjūtį taip pat rodė atsparumą. Birželio ir liepos prieaugis buvo gerokai mažesnis. Verslas dar turėjo klientų, bet dėl to nebuvo lengviau pažadėti greitą palūkanų mažinimą.

Naftos problema buvo ne vien jos kaina, bet ir pristatymas

Energijos istoriją sunkino nepatikimas tiekimas. Rugsėjo 5 ir 8 d. JAV Centrinė karinė vadovybė pranešė apie smūgius Irano tanklaiviams. Tai konflikto šalies pranešimai, o ne nepriklausomas visų naftos srautų matavimas. Vis dėlto jie priminė, kad birželio diplomatinis susitarimas dar nereiškė patikimai atkurtos laivybos.

JAV Energetikos informacijos administracijos rugsėjo 9 d. prognozėje numatyta maždaug 90 JAV dolerių už barelį vidutinė „Brent“ naftos kaina antrąjį pusmetį. Ji padidinta 8 doleriais, arba maždaug dešimtadaliu, nuo ankstesnės 82 dolerių prognozės. Modelio įvestys baigtos rugsėjo 3 d., todėl šio pakeitimo negalima priskirti vėlesniems kariniams pranešimams. Tai prognozė, ne šiandienos biržos kaina. Vežėjams ir energiją importuojančiai pramonei svarbu, ar realesnį tiekimą lydės mažesnės sąskaitos.

Rugsėjo 10 d.: Europa pasirinko didesnes palūkanas

Europos Centrinis Bankas nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 0,25 procentinio punkto. Indėlių galimybės palūkanų norma rugsėjo 16 d. padidėjo nuo 2,25 iki 2,50 %. Sprendimas jau priimtas, tačiau jo įsigaliojimo data nėra paskelbimo data.

Banko prognozėse energijos šokas tebėra kliūtis grįžti prie 2 % infliacijos tikslo. Tai apsunkina padėtį bendrovėms, kurioms vienu metu brangsta ir kuras, ir paskolos. Bankų palūkanų pajamos gali didėti, tačiau silpnesni klientai didina paskolų negrąžinimo riziką. Vien centrinių bankų palūkanų padidinimas todėl nėra vienodai gera naujiena visam finansų sektoriui.

Rugsėjo 11 d.: metinė infliacija nepakilo, bet mėnesio žinia nebuvo rami

JAV vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index, CPI) rugpjūtį per metus padidėjo 3,4 %, tiek pat kaip liepą. Tačiau mėnesinis pokytis, pašalinus įprastą sezoniškumą, paspartėjo nuo 0,1 iki 0,4 %. Tai jau rugsėjo 11 d. paskelbti duomenys, ne būsimas įvykis.

Krepšelyje be maisto ir energijos vaizdas taip pat nevienodas. Metinis augimas sulėtėjo nuo 2,5 iki 2,4 %, tačiau mėnesinis padidėjo nuo 0,2 iki 0,3 %. Todėl netikslu sakyti, kad visas kainų spaudimas sustiprėjo vienodu mastu. Centrinis bankas turės vertinti ir paskutinių mėnesių tempą, ir platesnę tendenciją.

Rugsėjo 11 d.: energijos tiekimo atsigavimo teko laukti ilgiau

Tarptautinės energetikos agentūros rugsėjo 11 d. prognozėje šiemet numatytas didesnis naftos pasiūlos nei paklausos sumažėjimas. Tai prognozė, ne galutinis metinis rezultatas.

Prancūzijos pavyzdys: pinigų yra, bet jie kainuoja daugiau

Rugsėjo 14 d. Prancūzijos dešimties metų valstybės obligacijų pajamingumo orientyras siekė 4,48 %. Rugsėjo 1 d. jis buvo 4,19 %. Pokytis per šias sesijas sudaro 0,29 procentinio punkto; tai ne mėnesio investavimo grąža. Aukštesnė naujos skolos kaina gali ilgainiui padidinti biudžeto palūkanų išlaidas, tačiau esamų fiksuotų palūkanų skolų kuponai dėl to savaime nepasikeičia.

30 dienų

Kas svarbu dabar

Rugsėjo 15 d.: dešimties metų JAV pajamingumas pasiekė 5 %

Prieš rugsėjo 16 d. vakaro JAV centrinio banko sprendimą obligacijų rinka jau rodė brangesnį ilgalaikį finansavimą. Rugsėjo 15 d. dešimties metų JAV iždo pajamingumas siekė 5,00 %, palyginti su 4,97 % rugsėjo 14 d. ir 4,78 % rugsėjo 4 d. Tai nedidelis paskutinės sesijos padidėjimas, bet didesnio kelių sesijų pokyčio dalis. Dvejų metų pajamingumas rugsėjo 15 d. buvo 4,67 %, trisdešimties metų 5,36 %.

Naujai obligaciją perkantis investuotojas mato didesnį pajamingumą, o senesnės fiksuotų palūkanų obligacijos turėjas gali matyti mažesnę jos rinkos kainą. Bendrovei, kuriai dabar reikia atnaujinti skolą, gali didėti palūkanų sąskaita. Technologijų ir nekilnojamojo turto projektams todėl svarbu ne vien būsimos pajamos, bet ir kiek kainuoja jų laukti. Šių rinkos pokyčių negalima priskirti dar nepaskelbtam sprendimui.

Gamykloms užsakymų daugėja lėčiau, o ištekliai vis dar brangsta

Rugsėjo 15 d. paskelbtoje Niujorko valstijos gamintojų apklausoje veiklos sąlygų indeksas sumažėjo nuo 20,6 punkto rugpjūtį iki 7,6 rugsėjį. Mokamų kainų indeksas tuo pat metu padidėjo nuo 58,6 iki 63,1. Tai regioninis įspėjimas, o ne visos JAV pramonės nuosmukio įrodymas: veikla dar augo, tačiau išlaidų spaudimas nemažėjo.

Gamyklai sunkiau išsaugoti pelną, jeigu sąskaitos už medžiagas kyla sparčiau negu galimybė pakelti savo kainas. Įrangos tiekėjui užsakymai vis dar gali padėti, o energijai ir skoloms jautrus pirkėjas susiduria su kita puse. Artimiausi platesni gamybos ir pardavimų duomenys parodys, ar šis regioninis signalas kartojasi.

Didesnis dividendas dar nepasako, kiek pinigų lieka po plėtros

Programinės įrangos ir debesijos bendrovė „Microsoft“ rugsėjo 15 d. paskelbė ketvirčio dividendą didinanti nuo 0,91 iki 0,98 JAV dolerio už akciją, arba apie 7,7 %. Mokėjimas numatytas gruodžio 10 d. Tai būsima išmoka, ne jau gautos pajamos. Šis sprendimas rodo, kad didelė plėtra ir pinigų grąžinimas akcininkams gali vykti kartu, bet vien dividendo nepakanka investicijų atsipirkimui įvertinti.

Naujausioje metinėje pinigų srautų ataskaitoje, paskelbtoje liepos 29 d. už metus iki birželio 30 d., veiklos pinigai padidėjo nuo 136,2 iki 182,9 milijardo dolerių. Pinigais apmokėtas ilgalaikio turto įsigijimas padidėjo nuo 64,6 iki 115,9 milijardo. Jam teko jau apie 63 % veiklos pinigų, palyginti su 47 % metais anksčiau. Po šių išlaidų likęs apskaičiuotas skirtumas sumažėjo nuo 71,6 iki 67,0 milijardo dolerių.

Šios investicijos nėra vien dirbtinio intelekto išlaidos ir neapima nepiniginės finansinės nuomos papildymų. Likęs skirtumas nėra grynasis pelnas ar vien dividendams skirti pinigai. Galimybė investuotojui yra pelningomis paslaugomis virstantys nauji pajėgumai; rizika yra lėčiau ateinančios pajamos, kai įrangą ir elektrą jau reikia apmokėti. Toliau svarbūs veiklos pinigai, tikros investicijų išmokos ir nuomos įsipareigojimai, ne vien pardavimų augimas.

Europoje palūkanų sprendimas jau galioja, o prekybos atsigavimas dar netolygus

Rugsėjo 16 d. įsigalioja rugsėjo 10 d. priimtas Europos Centrinio Banko sprendimas. Bankų vienos nakties indėliams taikoma palūkanų norma dabar yra 2,50 %, anksčiau buvo 2,25 %. Tai ankstesnio sprendimo įgyvendinimas, ne naujas šio ryto netikėtumas. Paskolos įmoka priklauso nuo jos sutarties ir perskaičiavimo datos, todėl ne kiekvieno skolininko sąskaita pasikeičia būtent šiandien.

Rugsėjo 15 d. paskelbta euro zonos liepos prekyba suteikė atsvarą: prekių eksportas nominaliai per metus augo 9,0 %, importas 7,9 %. Liepos perteklius buvo 14,2 milijardo eurų, tačiau visų sausio–liepos mėnesių perteklius siekė tik 17,0 milijardo, palyginti su 92,8 milijardo prieš metus. Tai sezoniškai nekoreguotos prekių vertės. Geresnis vienas mėnuo dar nepadengė ankstesnio silpnumo, o pardavimų piniginis augimas savaime neįrodo didesnio kiekio ar pelno.

Lietuvoje prognozuojamas augimas, tačiau pinigų perkamoji galia tebėra svarbi

Lietuvos banko rugsėjo 15 d. prognozė numato 2,7 % realų ekonomikos augimą 2026 m., 2,4 % 2027 m. ir 3,1 % 2028 m. Vidutinės metinės infliacijos prognozės atitinkamai yra 5,1 %, 3,1 % ir 2,6 %. Tai prognozės, ne jau pasiekti metų rezultatai. Mažesnis vienkartinis vartojimo paskatinimas iš antrosios pensijų pakopos išimtų lėšų reikštų ir mažesnį vėlesnį atoslūgį.

Vietos mažmenininkui svarbūs gyventojų pirkimai, eksportuojančiai Baltijos bendrovei dar ir užsienio užsakymai. Šių įmonių perspektyva nebūtinai sutampa. Ilgai be palūkanų laikomiems pinigams infliacija mažina perkamąją galią, tačiau vien prognozė nepateisina skubaus rizikos didinimo. Svarbiausia, kada pinigų prireiks ir kokį vertės svyravimą galima atlaikyti.

Rugsėjo 15 d.: Kinijos gamyklos stiprėjo, bet pirkėjai neskubėjo išlaidauti

Rugsėjo 15 d. paskelbti rugpjūčio metiniai pokyčiai: Kinijos pramonė realiai augo 5,2 %, mažmeninė prekyba nominaliai 0,4 %.

Investuotojui svarbus pats netolygumas. Įrangos ir technologijų tiekėjas gali turėti daugiau užsakymų tuo pat metu, kai nuo gyventojų išlaidų priklausantis verslas jaučia vangumą. Vien bendras Kinijos augimo procentas todėl nepasako, kaip seksis Europos eksportuotojui ar žaliavų bendrovei. Reikia žinoti, kas jos klientas ir kam naudojama jos produkcija.

Technologijų pirkėjo išlaidos: ką parodė rugsėjo 10 d. rezultatai?

Per mėnesį išryškėjo skirtumas tarp technologijų pardavėjo ir pirkėjo. Programinės įrangos ir debesijos bendrovės „Oracle“ ketvirtį iki rugpjūčio pabaigos iš veiklos gauti pinigai siekė 23,103 milijardų dolerių, o investicijoms į ilgalaikį turtą skirta 28,499 milijardų dolerių. Investicijos buvo maždaug 23 % didesnės už veiklos pinigų srautą. Jas atėmus liko neigiamas 5,396 milijardų dolerių skirtumas.

Be to, veiklos pinigai apėmė 11,363 milijardų dolerių klientų išankstinių mokėjimų. Tai gali padėti finansuoti plėtrą, bet nėra tas pats, kas pasikartojantis pelnas už jau suteiktas paslaugas. Galimybė kyla, jeigu nauji centrai vėliau dirbs pelningai. Rizika didėja, jeigu pajamos vėluos, o įrangą, elektrą ir skolas reikės apmokėti anksčiau.

Didesnis rinkos pajamingumas paprastai reiškia spaudimą anksčiau išleistų fiksuotų palūkanų obligacijų kainoms. Akcijų investuotojui jis didina reikalavimą būsimam pelnui: saugesnė alternatyva moka daugiau, o įmonės skola taip pat gali kainuoti brangiau. Jautriausios tampa bendrovės, kurioms reikia skolintis dabar, nors didesnių pajamų dar tik laukiama.

Portfelio klausimas: kas gauna pinigus, o kas dar apmoka plėtrą?

Naftos tiekėjams aukštesnė kaina gali padėti, o vežėjams ir chemijos pramonei didinti išlaidas. Technologijų įrangos tiekėjas gali uždirbti dar prieš tai, kai klientas pradeda gauti grąžą iš nupirkto turto. Ilgesnio termino obligacijos jautriau reaguoja į pasikeitusius palūkanų lūkesčius negu trumpesnės. Tai nėra trys atskiros naujienos: jos parodo skirtingą pinigų gavimo ir išleidimo laiką.

Investuojant eurais dar lieka dolerio poveikis. JAV akcijos vertės pokytis doleriais nebūtinai sutaps su rezultatu eurais. Vien didesnio JAV pajamingumo nepakanka valiutos krypčiai numatyti, nes ją veikia ir augimas, prekyba bei investuotojų pasirinkimai.

30 dienų

Ko laukiame

Rugsėjo 16 d. vakaras: JAV sprendimas dar prieš akis

Federalinio rezervo, JAV centrinio banko, rugsėjo 15–16 d. posėdis jau vyksta. Sprendimas numatytas šiandien 21:00 Lietuvos laiku, spaudos konferencija 21:30. Rytinės apžvalgos duomenų riboje jo rezultatas nežinomas ir galioja liepos 29 d. paliktas 3,50–3,75 % federalinių fondų palūkanų tikslinis intervalas. Negalima jo baigties pateikti kaip jau įvykusio fakto.

Dar prieš tai, 15:30 Lietuvos laiku, numatomi rugpjūčio JAV mažmeninės prekybos ir importo kainų duomenys. Jie padės vertinti, ar paklausa atlaiko didesnes kainas. Griežtesnis nei rinkos laukta centrinio banko signalas gali palaikyti pajamingumus ir spausti brangiai vertinamas akcijas; švelnesnis gali šią įtampą mažinti. Tai sąlyginiai scenarijai, o ne garantuotos kainų kryptys. Rugsėjo 18 d. JAV pramonės duomenys suteiks platesnį patikrinimą negu viena regioninė apklausa.

Toliau svarbu tikrinti ne vien pajamų augimo procentą

Naujuose bendrovių rezultatuose verta stebėti, kiek kainuoja įranga, elektra ir palūkanos bei kiek pinigų lieka po šių išlaidų. Teigiama galimybė yra plėtros virtimas pelningomis paslaugomis. Pagrindinė rizika yra laiko neatitikimas: sąskaitos mokamos dabar, o numatytos pajamos vėluoja. Žaliavų ir valiutų svyravimai gali šį skirtumą padidinti arba sumažinti, todėl vien pardavimų prognozės visam vaizdui neužtenka.