Metai: palūkanų kryptį pakeitė infliacija ir energija

Metai

Kas įvyko

2025 m. ruduo: JAV palūkanos mažėjo, o Europa pasirinko pauzę

Dar prieš šio slenkančio laikotarpio pradžią, 2025 m. rugsėjo 17 d., JAV centrinis bankas sumažino federalinių fondų palūkanų tikslinį intervalą nuo 4,25–4,50 % iki 4,00–4,25 %. Tai pradinis fonas prieš 2025 m. spalio 2 d. prasidedantį laikotarpį. Spalio 29 d. ir gruodžio 10 d. intervalas dar dukart sumažintas po 0,25 procentinio punkto iki 3,50–3,75 %. Sprendimai įsigaliojo kitą dieną po paskelbimo.

Mažesnės palūkanos padėjo daliai skolininkų, tačiau jų naudos negalima atskirti nuo priežasties. Jei bankas palūkanas mažina matydamas silpnesnę paklausą, pigesnę paskolą bendrovei gali atsverti prastesni pardavimai. Dėl to paprasta taisyklė „palūkanas sumažino, vadinasi, akcijoms gerai“ nepaaiškina visos rinkos reakcijos.

Europos Centrinis Bankas rudenį bankų vienos nakties indėliams taikomą palūkanų normą laikė ties 2,00 %. Rugsėjo 11 d. sprendimas buvo paskelbtas dar prieš šio slenkančio metų laikotarpio pradžią, bet nustatė jo pradinį foną. Spalio ir gruodžio posėdžiuose palūkanų norma liko tokia pati. JAV ir euro zonos keliai todėl jau tuo metu nebuvo vienodi.

Lapkritis: JAV ir Kinija susitarė mažinti dalį muitų bei eksporto apribojimų

2025 m. lapkričio 1 d. JAV paskelbė susitarimo su Kinija sąlygas. JAV įsipareigojo nuo lapkričio 10 d. sumažinti Kinijos prekėms dėl fentanilio taikomą bendrą muitų tarifą 10 procentinių punktų. Kinija įsipareigojo sustabdyti spalio 9 d. paskelbtus naujus retųjų žemių eksporto apribojimus. Šios medžiagos naudojamos pramonės ir technologijų įrangoje, todėl tiekimo sąlygos svarbios ne vien jų gamintojams.

Vis dėlto laikina lengvata nėra nuolatinė nekintanti taisyklė. Gamyklai svarbu, kada komponentas atvyks ir kokia bus galutinė jo kaina. Neapibrėžtumas skatina laikyti didesnes atsargas arba ieškoti brangesnio alternatyvaus tiekėjo. Lapkričio sprendimo todėl negalima automatiškai pateikti kaip šiandien visoms prekėms galiojančio muito: vėlesnės priemonės turi savo pagrindą ir sąlygas.

Gruodis: Jungtinė Karalystė mažino palūkanas, Japonija didino

2025 m. gruodžio 18 d. Anglijos bankas paskelbė sumažinantis bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto, iki 3,75 %. Kitą dieną Japonijos bankas paskelbė didinsiantis vienos nakties palūkanų tikslą nuo 0,50 iki 0,75 %; pakeitimas įsigaliojo gruodžio 22 d. Jungtinės Karalystės paskolų gavėjams atsirado galimybė skolintis pigiau, o Japonijoje naujų paskolų ir skolos refinansavimo sąlygos griežtėjo.

2026 m. sausis: energijos tiekėjų keitimas tapo konkrečiu planu

Sausio 26 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino laipsnišką rusiškų dujų importo atsisakymą. Suskystintoms gamtinėms dujoms numatytas visiškas draudimas nuo 2027 m. pradžios, vamzdynų dujoms nuo 2027 m. rudens. Tai nustatyti būsimi terminai su pereinamaisiais laikotarpiais, ne visas importas sustabdytas sausio dieną.

Rusiškoms dujoms pakeisti reikėjo naujų tiekimo sutarčių ir infrastruktūros. Reikėjo kitų tiekėjų, laivų, terminalų ir atsargų. Ilgainiui platesnis tiekėjų pasirinkimas gali mažinti priklausomybę, bet pats perėjimas taip pat kainuoja. Investuotojui svarbu atskirti ilgalaikę atsparumo naudą nuo artimiausių sąskaitų už energiją ir infrastruktūrą.

JAV centrinis bankas tuo metu neskubėjo tęsti rudens mažinimų. Sausio, kovo ir balandžio posėdžiuose 3,50–3,75 % intervalas liko nepakeistas. Europos vasario, kovo ir balandžio sprendimai taip pat išlaikė 2,00 % indėlių galimybės palūkanų normą. Ankstesni mažinimai nebuvo pažadas, kad kiekvienas kitas posėdis bus toks pats.

Vasaris: keitėsi muitų teisinis pagrindas

Vasario 20 d. JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymas nesuteikia prezidentui įgaliojimo nustatyti muitus. Sprendimas apribojo konkretų teisinį pagrindą. Jis nereiškė, kad išnyko visi JAV importo muitai, nes kitos priemonės rėmėsi kitais teisės aktais.

Tą pačią dieną administracija pagal kitą Prekybos įstatymo skirsnį paskelbė laikiną 10 % importo priemoką su išimtimis. Dekrete numatyta jos pradžia vasario 24 d. ir 150 dienų laikotarpis iki liepos 24 d. Tai istorinė priemonė, ne šiandien visam importui automatiškai galiojantis tarifas.

Verslui tokia kaita reiškia būtinybę iš naujo tikrinti prekės kilmę, kodą, pristatymo datą ir išimtis. Galutinės kainos nežinantis importuotojas gali atidėti užsakymą ar laikyti daugiau atsargų. Todėl net politiškai palanki antraštė ne visada iš karto sumažina bendrovės išlaidas ar padidina pardavimus.

Vasario rezultatai parodė, kad technologijų paklausa nėra vien pažadas

Vasario 25 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ paskelbė finansinių metų iki sausio 25 d. rezultatus. Pajamos siekė 215,938 milijardų JAV dolerių, o grynasis pelnas pagal JAV apskaitos standartus 120,067 milijardų dolerių. Abu rodikliai buvo 65 % didesni nei ankstesniais bendrovės finansiniais metais. Tai pasibaigusio laikotarpio rezultatai, ne kalendorinių 2026 metų prognozė.

Šis faktas svarbus ilgesnei istorijai: realus technologijų tiekėjų uždarbis buvo matomas dar prieš vasaros rezultatų sezoną. Tačiau pelnas neatsako į investicijos kainos klausimą. Net sėkminga bendrovė gali būti vertinama remiantis labai dideliais būsimais lūkesčiais, kuriuos vėliau pasiekti sunkiau.

Pavasaris: geopolitinė rizika virto naftos pristatymo problema

Vasario 28 d. prasidėjęs karas Artimuosiuose Rytuose sutrikdė naftos gabenimą per Hormūzo sąsiaurį. Kovo 11 d. Tarptautinės energetikos agentūros šalys sutarė rinkai pateikti 400 mln. barelių avarinių naftos atsargų. Tai didžiausias bendras toks kiekis agentūros istorijoje. Sprendimas buvo įsipareigojimas pateikti atsargas, o ne visas kiekis išleistas per vieną dieną.

Atsargos gali suteikti laiko, tačiau negali neribotai pakeisti komercinio tiekimo. Trūkstant patikimų pristatymų, poveikis iš naftos rinkos persikelia į degalus, transportą, chemijos pramonę ir gyventojų perkamąją galią. Brangesnė energija tuo pat metu gali didinti infliaciją ir silpninti augimą. Centrinis bankas susiduria su nepatogiu pasirinkimu: palūkanų didinimas papildomos naftos nesukuria, bet mažinimas gali paskatinti paklausą tuo metu, kai pasiūla ribota.

Gegužė: ES ir „Mercosur“ susitarimas sumažino dalį muitų

2026 m. gegužės 1 d. pradėtas laikinai taikyti Europos Sąjungos prekybos susitarimas su Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi, „Mercosur“ šalimis. Įsigaliojo pirmieji muitų mažinimai, apimantys automobilius, vaistus ir dalį maisto bei gėrimų, pavyzdžiui, vyną ir alyvuogių aliejų. Tai jau taikomos prekybos sąlygos, bet dar ne visas galutinai ratifikuotas partnerystės susitarimas.

Europos eksportuotojams atsirado galimybių pasiekti pirkėjus palankesnėmis sąlygomis. Importuotojams platesnis pasirinkimas gali padėti mažinti vieno tiekėjo riziką. Kartu didesnė konkurencija spaudžia jautresnius sektorius. Investicinę reikšmę galiausiai parodo faktiniai užsakymai ir naudojamos lengvatos, ne vien pasirašymo ar įsigaliojimo dienos antraštė.

Birželis ir liepa: Europos palūkanų kryptis apsivertė

Birželio 11 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė 0,25 procentinio punkto palūkanų padidinimą. Nuo birželio 17 d. indėlių galimybės palūkanų norma tapo 2,25 %. Liepos 23 d. ji nepakeista. JAV birželio 17 d. ir liepos 29 d. posėdžiuose išliko 3,50–3,75 % tikslinis intervalas. Taigi JAV mažinimus pakeitė pauzė, o Europa jau pasuko aukštyn.

Japonijos bankas 2026 m. birželio 16 d. nusprendė dar kartą didinti vienos nakties palūkanų tikslą: nuo 0,75 iki 1,00 %, taikant jį nuo birželio 17 d. Liepos 31 d. šis tikslas nepakeistas. Taigi Japonijoje skolinimasis brango dar prieš rugsėjo sprendimą; tai svarbu Japonijos obligacijoms ir investicijoms, finansuojamoms skolintomis jenomis.

Birželio 18 d. JAV ir Irano memorandumas suteikė tiekimo normalizavimo vilties. Tačiau liepos 10 d. Tarptautinės energetikos agentūros apžvalga jau aprašė liepos 7–8 d. pažeistas paliaubas. Rugpjūčio leidimas parodė silpnesnius liepos naftos eksporto srautus. Susitarimas ir jo įgyvendinimas pasirodė esantys du atskiri investuotojui svarbūs etapai.

Liepos 23 d. Europos Sąjunga išplėtė Rusijai taikomas energetikos ir finansines sankcijas. JAV prekybos atstovo biuras tą pačią dieną paskelbė muitų priemones importui iš 60 ekonomikų, įskaitant Europos Sąjungą, dėl nepakankamų priverstiniu darbu pagamintų prekių importo draudimų. Tarifai priklausė nuo prekės ir išimčių; tai ne vasarį paskelbtos laikinos priemokos pratęsimas. Importuojančioms įmonėms teko tikrinti ir tiekimo galimybes, ir konkrečiai prekei taikomą muitą.

Vasara: „NVIDIA“ pelnas augo, o jos klientai daug investavo į infrastruktūrą

Rugpjūčio 26 d. „NVIDIA“ paskelbė 96,221 milijardų dolerių pajamas už ketvirtį iki liepos 26 d. Pajamos buvo 106 %, o veiklos pelnas 124 % didesni nei prieš metus. Šis rezultatas patvirtino, kad paklausa tiekėjui tebėra reali. Tačiau jo klientai už įrangą, duomenų centrus ir elektros infrastruktūrą moka prieš gaudami visas planuojamas pajamas.

Liepos 29 d. „Microsoft“ paskelbė, kad ketvirtį iki birželio 30 d. iš veiklos gavo 55,4 milijardų dolerių pinigų, o pinigais apmokėtam ilgalaikio turto įsigijimui išleido 35,8 milijardų dolerių. Rugsėjo 10 d. „Oracle“ paskelbė, kad per ketvirtį iki rugpjūčio 31 d. ilgalaikio turto įsigijimui skyrė 28,5 mlrd. JAV dolerių, o iš veiklos gavo 23,1 mlrd. dolerių pinigų. Tai skirtingai pasibaigę abiejų bendrovių ketvirčiai. Tai nėra vienodi verslai, bet palyginimas parodo, kodėl technologijų istorijoje būtina stebėti ne tik pajamų augimą.

Jūsų investicijoms

Aptarkime jūsų portfelį

Registruotis pokalbiui ↗

Pirmas pokalbis nemokamas.

1 2 3 4

← Pristabdyti →

Rugsėjo pradžia: kainų klausimas grąžino dėmesį į palūkanas

Rugsėjo 9 d. JAV Energetikos informacijos administracija antrojo pusmečio „Brent“ vidutinės kainos prognozę padidino iki maždaug 90 dolerių už barelį. Leidinys rėmėsi iki rugsėjo 3 d. baigtomis modelio įvestimis. Todėl tai nėra vėlesnių rugsėjo karinių pranešimų įtakos matavimas ir ne naujausia biržos kaina.

Rugsėjo 10 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė dar vieną 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą. Rugsėjo 11 d. JAV vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index) parodė 3,4 % metinį rugpjūčio kainų augimą, tiek pat kaip liepą. Mėnesinis, pagal sezoniškumą pakoreguotas, augimas padidėjo nuo 0,1 iki 0,4 %. Tačiau kainų krepšelio be maisto ir energijos metinis augimas sulėtėjo nuo 2,5 iki 2,4 %. Šio krepšelio mėnesinis augimas vis dėlto padidėjo nuo 0,2 iki 0,3 %. Taigi per mėnesį kainos kilo sparčiau, nors dalies prekių ir paslaugų metinis brangimas sulėtėjo.

Palūkanų kelias vienoje vietoje

Lentelė rodo šiame dvylikos mėnesių laikotarpyje iki rugsėjo 30 d. paskelbtus JAV ir euro zonos pagrindinių palūkanų pakeitimus, liepos sprendimus jų nekeisti ir ankstesnį JAV sprendimą pradiniam fonui. Tai ne visų posėdžių sąrašas. Rugsėjo 10 d. paskelbtas Europos sprendimas įsigaliojo rugsėjo 16 d.

JAV čia rodomas federalinių fondų palūkanų tikslinis intervalas, euro zonoje konkreti indėlių galimybės palūkanų norma. Nuo rugsėjo 16 d. Europoje įsigaliojo 2,50 %. Rugsėjo 30 d. galiojantis JAV intervalas buvo 0,25 procentinio punkto mažesnis negu po 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, kuris nustatė pradinį foną. Europos indėlių palūkanų norma nuo to laiko pakilo 0,50 punkto. Rugsėjo 16 d. JAV padidinimas lentelėje jau įtrauktas.

Rugsėjo vidurys: naftos pasiūla, prognozuojama, mažės labiau nei paklausa

Tarptautinės energetikos agentūros rugsėjo 11 d. prognozėje šiemet numatytas didesnis naftos pasiūlos nei paklausos sumažėjimas. Tai prognozė, ne galutinis metinis rezultatas.

Rugsėjo 16–24 d.: JAV obligacijų pajamingumas po trumpo sumažėjimo vėl pakilo

Rugsėjo 16 d. JAV centrinis bankas padidino tikslinį palūkanų intervalą iki 3,75–4,00 %. Europoje anksčiau priimtas indėlių palūkanų didinimas iki 2,50 % įsigaliojo tą pačią dieną. JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas rugsėjo 21–22 d. buvo sumažėjęs iki 4,96 %, bet rugsėjo 24 d. jau siekė 5,18 %. Taigi JAV obligacijų pajamingumas buvo sumažėjęs tik trumpam.

Rugsėjo 23 d. išankstinis JAV sudėtinis gamybos ir paslaugų veiklos indeksas (angl. S&P Global US PMI Composite Output Index) pasiekė 58,4 punkto, palyginti su 56,0 rugpjūtį. Rugsėjo 24 d. paskelbtos 197 tūkst. pirmųjų nedarbo išmokų paraiškų, pašalinus sezoniškumą, už savaitę iki rugsėjo 19 d. papildė duomenis, nerodančius staigaus ekonomikos silpnėjimo. Tai rugsėjo 23–24 d. signalai, tačiau nei apklausa, nei viena paraiškų savaitė nėra galutinis viso ketvirčio augimo rezultatas.

Rugsėjo sprendimai neapsiribojo JAV ir euro zona. Japonijos bankas rugsėjo 18 d. nustatė 1,25 % vienos nakties palūkanų tikslą, įsigaliojusį rugsėjo 24 d. Anglijos bankas rugsėjo 17 d. paliko 3,75 % bazinę palūkanų normą. Šie skirtingi keliai svarbūs Japonijos obligacijoms ir jenomis finansuojamoms investicijoms bei britų įmonių skolinimosi išlaidoms.

Rugsėjo 25–28 d.: skirtinga paklausa ir dar neįsigaliojusios prekybos lengvatos

Rugsėjo 25 d. paskelbti JAV rugpjūčio ilgalaikio naudojimo prekių užsakymai siekė 338,6 mlrd. dolerių ir beveik nepakito nuo patikslintos liepos. Tačiau nekarinės paskirties gamybos priemonių be orlaivių užsakymai padidėjo 1,6 %, pristatymai 0,6 %. Tai mėnesiniai pokyčiai pašalinus sezoniškumą, bet ne kainų poveikį. Tą pačią dieną galutinis rugsėjo Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų indeksas siekė 48,1 punkto, palyginti su 51,7 rugpjūtį. Verslo įrangos paklausa ir gyventojų vertinimas todėl siuntė nevienodus signalus.

Rugsėjo 27 d. Baltieji rūmai paskelbė JAV ir Kinijos prekių, kurioms siūloma taikyti mažesnius importo muitus, sąrašus. Kiekvienos prekybos krypties sąraše esančių prekių vertė siekia maždaug 30 mlrd. JAV dolerių. JAV importo iš Kinijos sąraše yra plastikinių indų ir patalynės, Kinijos importo iš JAV sąraše – jautienos ir pieno produktų. Šiuo paskelbimu muitų lengvatos dar neįsigaliojo. Rugsėjo 28 d. Kinija paskelbė, kad rugpjūčio didesnių pramonės įmonių pelnas buvo 4,2 % didesnis nei prieš metus; liepą augimas siekė 11,2 %. Tai metiniai palyginimai; jie neparodo, ar pelnas padidėjo, ar sumažėjo nuo liepos iki rugpjūčio. Įmonių pelnui būtų svarbu ne tik sulaukti mažesnių muitų, bet ir parduoti daugiau prekių pelningomis kainomis.

JAV vartojimas augo, tačiau gyventojų pajamos po infliacijos nepadidėjo

JAV gyventojų išlaidos rugpjūtį palaikė ekonomikos augimą. Rugsėjo 30 d. JAV ekonominės analizės biuras paskelbė, kad vartojimas, pašalinus kainų poveikį, per mėnesį padidėjo 0,6 %. Tačiau disponuojamos pajamos po infliacijos nepakito. Vadinasi, didesnės išlaidos nebuvo paremtos tokiu pat einamųjų pajamų augimu. Toliau daug lems darbuotojų pajamos, santaupos ir galimybė skolintis.

Kainų duomenys neparodė naujo metinės infliacijos sulėtėjimo. Pagal rugsėjo 30 d. patikslintą duomenų versiją asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas rugpjūtį buvo 3,4 % didesnis nei prieš metus, o be maisto ir energijos – 3,0 %. Liepos reikšmės toje pačioje naujoje versijoje buvo tokios pačios. Ankstesnio leidimo liepos skaičiaus ir naujo rugpjūčio skaičiaus negalima lyginti kaip kainų pokyčio: pasikeitė ir istorinių duomenų įvertis.

Ta pati tarnyba JAV antrojo ketvirčio realaus bendrojo vidaus produkto augimą patikslino nuo 1,5 iki 2,2 % metiniu tempu, arba iki maždaug 0,6 % per ketvirtį. Didesni investicijų ir vartojimo įverčiai rodo tvirtesnę balandžio–birželio paklausą. Tai nėra rugsėjo augimo šuolis: pirmas liepos–rugsėjo ketvirčio įvertis bus paskelbtas spalio 29 d.

JAV dešimties metų pajamingumas rugsėjį pakilo nuo 4,75 iki 5,29 %

Rugsėjį padidėjo ilgalaikė JAV skolinimosi kaina. Rugsėjo 30 d. dešimties metų iždo obligacijų pajamingumas siekė 5,29 %, palyginti su 4,75 % rugpjūčio 31 d. Skirtumas yra 0,54 procentinio punkto. Vien per rugsėjo 30 d. jis padidėjo 0,03 punkto; viso mėnesio kilimo negalima priskirti vakarykščiam vartojimo pranešimui.

Per visą kalendorinį III ketvirtį, nuo birželio 30 iki rugsėjo 30 d., dešimties metų rodiklis pakilo nuo 4,44 iki 5,29 %. Tai svarbu ilgalaikių obligacijų fondams ir įmonėms, kurios turi iš naujo skolintis. Rugsėjį padidintos centrinio banko palūkanos yra dalis bendro konteksto, bet rinkos pajamingumą taip pat keičia infliacijos lūkesčiai, obligacijų pasiūla ir investuotojų reikalaujamas atlygis už ilgesnį terminą.

Vokietijoje energija brangsta sparčiau, bet kitų kainų augimas nepaspartėjo vienodai

Rugsėjo 30 d. Vokietijos statistikos tarnyba preliminariai įvertino rugsėjo metinę infliaciją 3,3 %, palyginti su 2,9 % rugpjūtį. Energijos kainų augimas paspartėjo nuo 10,5 iki 14,9 %. Tačiau kainų be maisto ir energijos metinis augimas liko 2,4 %, o paslaugų sulėtėjo nuo 2,8 iki 2,7 %. Todėl bendro skaičiaus padidėjimas dar nereiškia, kad visos išlaidos ėmė kilti sparčiau.

Prancūzijoje tą pačią dieną paskelbta preliminari pagal bendrą Europos Sąjungos metodiką skaičiuojama rugsėjo infliacija padidėjo nuo 2,6 iki 3,4 %. Europos Centrinio Banko valdybos narė Isabel Schnabel rugsėjo 30 d. pabrėžė energijos brangimo poveikį kitoms kainoms ir lūkesčiams. Tai naujas banko vertinimas, ne naujas palūkanų sprendimas: nuo rugsėjo 16 d. galioja 2,50 % indėlių palūkanų norma.

Kinijos gamyba atsigauna, tačiau užsakymai ir pelnas nėra tas pats

Kinijos nacionalinis statistikos biuras rugsėjo 30 d. paskelbė, kad gamybos pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Purchasing Managers’ Index, PMI) rugsėjį pakilo nuo 49,8 iki 50,1 punkto. Gamybos apimties indeksas sustiprėjo iki 51,7, tačiau naujų užsakymų rodiklis sumažėjo nuo 50,6 iki 50,5. Įmonės didino gamybą, bet platesnio užsakymų spartėjimo apklausa neparodė.

Žaliavų pirkimo kainų indeksas tuo pat metu pakilo nuo 56,6 iki 60,8 punkto. Tai svarbi išimtis optimistiškesniame gamybos skaičiuje: daugiau pagaminti nebūtinai reiškia daugiau uždirbti. Kinijos pramonės bendrovėms reikia padengti išaugusias sąnaudas, o Europos įrangos ir medžiagų tiekėjams svarbu sulaukti tikrų naujų užsakymų, ne vien didesnės klientų gamybos.

JAV žalios naftos atsargų padaugėjo, bet gatavų degalų sumažėjo

Rugsėjo 30 d. JAV energetikos informacijos administracija paskelbė savaitės iki rugsėjo 25 d. atsargas. Komercinės žalios naftos buvo 427,3 mln. barelių, 2,6 % daugiau nei atitinkamą savaitę prieš metus. Tačiau benzino atsargos buvo 7,4 %, o distiliatų, įskaitant dyzeliną ir šildymo produktus, 14,9 % mažesnės nei prieš metus. Visi trys procentai naudoja tą patį metinio palyginimo principą.

Šis skirtumas svarbus transporto ir pramonės įmonėms: naftos saugykloje dar nėra vairuotojui pristatyto kuro. Jei perdirbama mažiau naftos, degalų pasiūla gali likti ribota net žaliavos atsargoms didėjant. Perdirbėjams tai gali padėti išlaikyti pardavimo kainas, o vežėjams didinti kuro išlaidas; faktines kainas ir įmonių pelną dar reikia vertinti atskirai.

Metai

Kas svarbu dabar

Obligacijų pirkėjas ir paskolą pratęsianti bendrovė mato skirtingas galimybes

Naujai perkančiam JAV obligacijas didesnis pajamingumas suteikia didesnių būsimų pajamų galimybę. Jau turimų ilgalaikių fiksuotų palūkanų obligacijų kainoms tas pats pokytis nepalankus. Nekilnojamojo turto, komunalinių paslaugų ir skolintais pinigais infrastruktūrą statančioms bendrovėms gali brangti naujas finansavimas. Anksčiau sutartos fiksuotos paskolos įmokos dėl to savaime nesikeičia.

JAV mažmenininkams ir paslaugų bendrovėms stipresnis vartojimas palaiko pajamas. Rizika atsirastų, jei gyventojų pajamos ir toliau neaugtų, o išlaidas tektų mažinti. Europoje daugiau už energiją mokančios chemijos ir transporto bendrovės patiria priešingą spaudimą: net tie patys pardavimai gali palikti mažiau pelno. Spalio darbo rinkos ir kainų duomenys padės patikrinti, kuri iš šių jėgų stiprėja.

Euro investuotojui rugsėjo dolerio poveikis skyrėsi nuo viso ketvirčio

Pagal Europos Centrinio Banko atskaitos kursus vienas euras rugpjūčio 31 d. kainavo 1,1596, o rugsėjo 30 d. 1,1355 JAV dolerio. Euras per rugsėjį susilpnėjo 2,08 %. Jei doleriais išreikšta turto vertė visai nebūtų pasikeitusi, jo vertė eurais dėl valiutos būtų padidėjusi apie 2,12 %, prieš sąnaudas ir be valiutos draudimo. Tai atskiras valiutos poveikis, ne JAV akcijų grąža.

Viso III ketvirčio valiutos poveikis buvo gerokai mažesnis: nuo birželio 30 d. kurso 1,1394 iki rugsėjo 30 d. tokios pačios dolerinės turto vertės perskaičiavimas į eurus būtų pridėjęs apie 0,34 %. Taigi rugsėjo rezultatų negalima automatiškai perkelti visam ketvirčiui. Stipresnis doleris šį mėnesį padėjo nedraustą JAV turtą turinčiam euro investuotojui, bet euro atsigavimas vėliau šį poveikį galėtų apsukti.

Metai

Ko laukiame

• Spalio 2 d. JAV rugsėjo darbo rinkos ataskaita. Darbuotojų skaičiaus ir atlyginimų pokyčiai padės suprasti, ar vartojimą toliau palaikys gyventojų pajamos.
• Spalio 7 d. JAV savaitinė degalų ataskaita ir spalio 14 d. rugsėjo vartotojų kainos. Svarbu, ar gatavų degalų atsargų mažėjimas tęsiasi ir ar energijos brangimas veikia platesnį kainų krepšelį.
• Spalio 28–29 d. centrinių bankų sprendimai ir JAV augimo duomenys. JAV centrinio banko sprendimas numatytas spalio 28 d., ECB sprendimas ir pirmas JAV III ketvirčio augimo įvertis – spalio 29 d. Tuomet bus galima vertinti tikrą ketvirčio augimą ir bankų atsaką į naujus duomenis.