Metai: palūkanų kryptį pakeitė infliacija ir energija

Metai

Kas įvyko

2025 m. ruduo: JAV palūkanos mažėjo, o Europa pasirinko pauzę

Dar prieš šio slenkančio laikotarpio pradžią, 2025 m. rugsėjo 17 d., JAV centrinis bankas sumažino federalinių fondų palūkanų tikslinį intervalą nuo 4,25–4,50 % iki 4,00–4,25 %. Tai pradinis fonas prieš 2025 m. spalio 3 d. prasidedantį laikotarpį. Spalio 29 d. ir gruodžio 10 d. intervalas dar dukart sumažintas po 0,25 procentinio punkto iki 3,50–3,75 %. Sprendimai įsigaliojo kitą dieną po paskelbimo.

Mažesnės palūkanos padėjo daliai skolininkų, tačiau jų naudos negalima atskirti nuo priežasties. Jei bankas palūkanas mažina matydamas silpnesnę paklausą, pigesnę paskolą bendrovei gali atsverti prastesni pardavimai. Dėl to paprasta taisyklė „palūkanas sumažino, vadinasi, akcijoms gerai“ nepaaiškina visos rinkos reakcijos.

Europos Centrinis Bankas rudenį bankų vienos nakties indėliams taikomą palūkanų normą laikė ties 2,00 %. Rugsėjo 11 d. sprendimas buvo paskelbtas dar prieš šio slenkančio metų laikotarpio pradžią, bet nustatė jo pradinį foną. Spalio ir gruodžio posėdžiuose palūkanų norma liko tokia pati. JAV ir euro zonos keliai todėl jau tuo metu nebuvo vienodi.

Lapkritis: JAV ir Kinija susitarė mažinti dalį muitų bei eksporto apribojimų

2025 m. lapkričio 1 d. JAV paskelbė susitarimo su Kinija sąlygas. JAV įsipareigojo nuo lapkričio 10 d. sumažinti Kinijos prekėms dėl fentanilio taikomą bendrą muitų tarifą 10 procentinių punktų. Kinija įsipareigojo sustabdyti spalio 9 d. paskelbtus naujus retųjų žemių eksporto apribojimus. Šios medžiagos naudojamos pramonės ir technologijų įrangoje, todėl tiekimo sąlygos svarbios ne vien jų gamintojams.

Vis dėlto laikina lengvata nėra nuolatinė nekintanti taisyklė. Gamyklai svarbu, kada komponentas atvyks ir kokia bus galutinė jo kaina. Neapibrėžtumas skatina laikyti didesnes atsargas arba ieškoti brangesnio alternatyvaus tiekėjo. Lapkričio sprendimo todėl negalima automatiškai pateikti kaip šiandien visoms prekėms galiojančio muito: vėlesnės priemonės turi savo pagrindą ir sąlygas.

Gruodis: Jungtinė Karalystė mažino palūkanas, Japonija didino

2025 m. gruodžio 18 d. Anglijos bankas paskelbė sumažinantis bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto, iki 3,75 %. Kitą dieną Japonijos bankas paskelbė didinsiantis vienos nakties palūkanų tikslą nuo 0,50 iki 0,75 %; pakeitimas įsigaliojo gruodžio 22 d. Jungtinės Karalystės paskolų gavėjams atsirado galimybė skolintis pigiau, o Japonijoje naujų paskolų ir senų skolų pakeitimo naujomis paskolomis sąlygos griežtėjo.

2026 m. sausis: energijos tiekėjų keitimas tapo konkrečiu planu

Sausio 26 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino laipsnišką rusiškų dujų importo atsisakymą. Suskystintoms gamtinėms dujoms numatytas visiškas draudimas nuo 2027 m. pradžios, vamzdynų dujoms nuo 2027 m. rudens. Tai nustatyti būsimi terminai su pereinamaisiais laikotarpiais, ne visas importas sustabdytas sausio dieną.

Rusiškoms dujoms pakeisti reikėjo naujų tiekimo sutarčių ir infrastruktūros. Reikėjo kitų tiekėjų, laivų, terminalų ir atsargų. Ilgainiui platesnis tiekėjų pasirinkimas gali mažinti priklausomybę, bet pats perėjimas taip pat kainuoja. Investuotojui svarbu atskirti ilgalaikę atsparumo naudą nuo artimiausių sąskaitų už energiją ir infrastruktūrą.

JAV centrinis bankas tuo metu neskubėjo tęsti rudens mažinimų. Sausio, kovo ir balandžio posėdžiuose 3,50–3,75 % intervalas liko nepakeistas. Europos vasario, kovo ir balandžio sprendimai taip pat išlaikė 2,00 % indėlių galimybės palūkanų normą. Ankstesni mažinimai nebuvo pažadas, kad kiekvienas kitas posėdis bus toks pats.

Vasaris: keitėsi muitų teisinis pagrindas

Vasario 20 d. JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymas nesuteikia prezidentui įgaliojimo nustatyti muitus. Sprendimas apribojo konkretų teisinį pagrindą. Jis nereiškė, kad išnyko visi JAV importo muitai, nes kitos priemonės rėmėsi kitais teisės aktais.

Tą pačią dieną administracija pagal kitą Prekybos įstatymo skirsnį paskelbė laikiną 10 % importo priemoką su išimtimis. Dekrete numatyta jos pradžia vasario 24 d. ir 150 dienų laikotarpis iki liepos 24 d. Tai istorinė priemonė, ne šiandien visam importui automatiškai galiojantis tarifas.

Verslui tokia kaita reiškia būtinybę iš naujo tikrinti prekės kilmę, kodą, pristatymo datą ir išimtis. Galutinės kainos nežinantis importuotojas gali atidėti užsakymą ar laikyti daugiau atsargų. Todėl net politiškai palanki antraštė ne visada iš karto sumažina bendrovės išlaidas ar padidina pardavimus.

Vasario rezultatai parodė, kad technologijų paklausa nėra vien pažadas

Vasario 25 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ paskelbė finansinių metų iki sausio 25 d. rezultatus. Pajamos siekė 215,938 milijardų JAV dolerių, o grynasis pelnas pagal JAV apskaitos standartus 120,067 milijardų dolerių. Abu rodikliai buvo 65 % didesni nei ankstesniais bendrovės finansiniais metais. Tai pasibaigusio laikotarpio rezultatai, ne kalendorinių 2026 metų prognozė.

Šis faktas svarbus ilgesnei istorijai: realus technologijų tiekėjų uždarbis buvo matomas dar prieš vasaros rezultatų sezoną. Tačiau pelnas neatsako į investicijos kainos klausimą. Net sėkminga bendrovė gali būti vertinama remiantis labai dideliais būsimais lūkesčiais, kuriuos vėliau pasiekti sunkiau.

Pavasaris: geopolitinė rizika virto naftos pristatymo problema

Vasario 28 d. prasidėjęs karas Artimuosiuose Rytuose sutrikdė naftos gabenimą per Hormūzo sąsiaurį. Kovo 11 d. Tarptautinės energetikos agentūros šalys sutarė rinkai pateikti 400 mln. barelių avarinių naftos atsargų. Tai didžiausias bendras toks kiekis agentūros istorijoje. Sprendimas buvo įsipareigojimas pateikti atsargas, o ne visas kiekis išleistas per vieną dieną.

Atsargos gali suteikti laiko, tačiau negali neribotai pakeisti komercinio tiekimo. Trūkstant patikimų pristatymų, poveikis iš naftos rinkos persikelia į degalus, transportą, chemijos pramonę ir gyventojų perkamąją galią. Brangesnė energija tuo pat metu gali didinti infliaciją ir silpninti augimą. Centrinis bankas susiduria su nepatogiu pasirinkimu: palūkanų didinimas papildomos naftos nesukuria, bet mažinimas gali paskatinti paklausą tuo metu, kai pasiūla ribota.

Gegužė: ES ir „Mercosur“ susitarimas sumažino dalį muitų

2026 m. gegužės 1 d. pradėtas laikinai taikyti Europos Sąjungos prekybos susitarimas su Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi, „Mercosur“ šalimis. Įsigaliojo pirmieji muitų mažinimai, apimantys automobilius, vaistus ir dalį maisto bei gėrimų, pavyzdžiui, vyną ir alyvuogių aliejų. Tai jau taikomos prekybos sąlygos, bet dar ne visas galutinai ratifikuotas partnerystės susitarimas.

Europos eksportuotojams atsirado galimybių pasiekti pirkėjus palankesnėmis sąlygomis. Importuotojams platesnis pasirinkimas gali padėti mažinti vieno tiekėjo riziką. Kartu didesnė konkurencija spaudžia jautresnius sektorius. Investicinę reikšmę galiausiai parodo faktiniai užsakymai ir naudojamos lengvatos, ne vien pasirašymo ar įsigaliojimo dienos antraštė.

Birželis ir liepa: Europos palūkanų kryptis apsivertė

Birželio 11 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė 0,25 procentinio punkto palūkanų padidinimą. Nuo birželio 17 d. indėlių galimybės palūkanų norma tapo 2,25 %. Liepos 23 d. ji nepakeista. JAV birželio 17 d. ir liepos 29 d. posėdžiuose išliko 3,50–3,75 % tikslinis intervalas. Taigi JAV mažinimus pakeitė pauzė, o Europa jau pasuko aukštyn.

Japonijos bankas 2026 m. birželio 16 d. nusprendė dar kartą didinti vienos nakties palūkanų tikslą: nuo 0,75 iki 1,00 %, taikant jį nuo birželio 17 d. Liepos 31 d. šis tikslas nepakeistas. Taigi Japonijoje skolinimasis brango dar prieš rugsėjo sprendimą; tai svarbu Japonijos obligacijoms ir investicijoms, finansuojamoms skolintomis jenomis.

Birželio 18 d. JAV ir Irano memorandumas suteikė tiekimo normalizavimo vilties. Tačiau liepos 10 d. Tarptautinės energetikos agentūros apžvalga jau aprašė liepos 7–8 d. pažeistas paliaubas. Rugpjūčio leidimas parodė silpnesnius liepos naftos eksporto srautus. Susitarimas ir jo įgyvendinimas pasirodė esantys du atskiri investuotojui svarbūs etapai.

Liepos 23 d. Europos Sąjunga išplėtė Rusijai taikomas energetikos ir finansines sankcijas. JAV prekybos atstovo biuras tą pačią dieną paskelbė muitų priemones importui iš 60 ekonomikų, įskaitant Europos Sąjungą, dėl nepakankamų priverstiniu darbu pagamintų prekių importo draudimų. Tarifai priklausė nuo prekės ir išimčių; tai ne vasarį paskelbtos laikinos priemokos pratęsimas. Importuojančioms įmonėms teko tikrinti ir tiekimo galimybes, ir konkrečiai prekei taikomą muitą.

Vasara: „NVIDIA“ pelnas augo, o jos klientai daug investavo į infrastruktūrą

Rugpjūčio 26 d. „NVIDIA“ paskelbė 96,221 milijardų dolerių pajamas už ketvirtį iki liepos 26 d. Pajamos buvo 106 %, o veiklos pelnas 124 % didesni nei prieš metus. Šis rezultatas patvirtino, kad paklausa tiekėjui tebėra reali. Tačiau jo klientai už įrangą, duomenų centrus ir elektros infrastruktūrą moka prieš gaudami visas planuojamas pajamas.

Liepos 29 d. „Microsoft“ paskelbė, kad ketvirtį iki birželio 30 d. iš veiklos gavo 55,4 milijardų dolerių pinigų, o pinigais apmokėtam ilgalaikio turto įsigijimui išleido 35,8 milijardų dolerių. Rugsėjo 10 d. „Oracle“ paskelbė, kad per ketvirtį iki rugpjūčio 31 d. ilgalaikio turto įsigijimui skyrė 28,5 mlrd. JAV dolerių, o iš veiklos gavo 23,1 mlrd. dolerių pinigų. Tai skirtingai pasibaigę abiejų bendrovių ketvirčiai. Tai nėra vienodi verslai, bet palyginimas parodo, kodėl technologijų istorijoje būtina stebėti ne tik pajamų augimą.

Rugsėjo pradžia: kainų klausimas grąžino dėmesį į palūkanas

Rugsėjo 9 d. JAV Energetikos informacijos administracija antrojo pusmečio „Brent“ vidutinės kainos prognozę padidino iki maždaug 90 dolerių už barelį. Leidinys rėmėsi iki rugsėjo 3 d. baigtomis modelio įvestimis. Todėl tai nėra vėlesnių rugsėjo karinių pranešimų įtakos matavimas ir ne naujausia biržos kaina.

Rugsėjo 10 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė dar vieną 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą. Rugsėjo 11 d. JAV vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index) parodė 3,4 % metinį rugpjūčio kainų augimą, tiek pat kaip liepą. Mėnesinis, pagal sezoniškumą pakoreguotas, augimas padidėjo nuo 0,1 iki 0,4 %. Tačiau kainų krepšelio be maisto ir energijos metinis augimas sulėtėjo nuo 2,5 iki 2,4 %. Šio krepšelio mėnesinis augimas vis dėlto padidėjo nuo 0,2 iki 0,3 %. Taigi per mėnesį kainos kilo sparčiau, nors dalies prekių ir paslaugų metinis brangimas sulėtėjo.

Jūsų investicijoms

Aptarkime jūsų portfelį

Registruotis pokalbiui ↗

Pirmas pokalbis nemokamas.

1 2 3 4

← Pristabdyti →

Palūkanų kelias vienoje vietoje

Lentelė rodo šiame dvylikos mėnesių laikotarpyje iki rugsėjo 30 d. paskelbtus JAV ir euro zonos pagrindinių palūkanų pakeitimus, liepos sprendimus jų nekeisti ir ankstesnį JAV sprendimą pradiniam fonui. Tai ne visų posėdžių sąrašas. Rugsėjo 10 d. paskelbtas Europos sprendimas įsigaliojo rugsėjo 16 d.

JAV čia rodomas federalinių fondų palūkanų tikslinis intervalas, euro zonoje konkreti indėlių galimybės palūkanų norma. Nuo rugsėjo 16 d. Europoje įsigaliojo 2,50 %. Rugsėjo 30 d. galiojantis JAV intervalas buvo 0,25 procentinio punkto mažesnis negu po 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, kuris nustatė pradinį foną. Europos indėlių palūkanų norma nuo to laiko pakilo 0,50 punkto. Rugsėjo 16 d. JAV padidinimas lentelėje jau įtrauktas.

Rugsėjo vidurys: naftos pasiūla, prognozuojama, mažės labiau nei paklausa

Tarptautinės energetikos agentūros rugsėjo 11 d. prognozėje šiemet numatytas didesnis naftos pasiūlos nei paklausos sumažėjimas. Tai prognozė, ne galutinis metinis rezultatas.

Rugsėjo 16–24 d.: JAV obligacijų pajamingumas po trumpo sumažėjimo vėl pakilo

Rugsėjo 16 d. JAV centrinis bankas padidino tikslinį palūkanų intervalą iki 3,75–4,00 %. Europoje anksčiau priimtas indėlių palūkanų didinimas iki 2,50 % įsigaliojo tą pačią dieną. JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas rugsėjo 21–22 d. buvo sumažėjęs iki 4,96 %, bet rugsėjo 24 d. jau siekė 5,18 %. Taigi JAV obligacijų pajamingumas buvo sumažėjęs tik trumpam.

Rugsėjo 23 d. išankstinis JAV sudėtinis gamybos ir paslaugų veiklos indeksas (angl. S&P Global US PMI Composite Output Index) pasiekė 58,4 punkto, palyginti su 56,0 rugpjūtį. Rugsėjo 24 d. paskelbtos 197 tūkst. pirmųjų nedarbo išmokų paraiškų, pašalinus sezoniškumą, už savaitę iki rugsėjo 19 d. papildė duomenis, nerodančius staigaus ekonomikos silpnėjimo. Spalio 1 d. šios savaitės paraiškų skaičius patikslintas iki 198 tūkst.; už naujesnę savaitę iki rugsėjo 26 d. paskelbta 197 tūkst. paraiškų. Paraiškos nėra sukurtų darbo vietų skaičius ar galutinis viso ketvirčio augimo rezultatas.

Rugsėjo sprendimai neapsiribojo JAV ir euro zona. Japonijos bankas rugsėjo 18 d. nustatė 1,25 % vienos nakties palūkanų tikslą, įsigaliojusį rugsėjo 24 d. Anglijos bankas rugsėjo 17 d. paliko 3,75 % bazinę palūkanų normą. Šie skirtingi keliai svarbūs Japonijos obligacijoms ir jenomis finansuojamoms investicijoms bei britų įmonių skolinimosi išlaidoms.

Rugsėjo 25–28 d.: skirtinga paklausa ir dar neįsigaliojusios prekybos lengvatos

Rugsėjo 25 d. paskelbti JAV rugpjūčio ilgalaikio naudojimo prekių užsakymai siekė 338,6 mlrd. dolerių ir beveik nepakito nuo patikslintos liepos. Tačiau nekarinės paskirties gamybos priemonių be orlaivių užsakymai padidėjo 1,6 %, pristatymai 0,6 %. Tai mėnesiniai pokyčiai pašalinus sezoniškumą, bet ne kainų poveikį. Tą pačią dieną galutinis rugsėjo Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų indeksas siekė 48,1 punkto, palyginti su 51,7 rugpjūtį. Verslo įrangos paklausa ir gyventojų vertinimas todėl siuntė nevienodus signalus.

Rugsėjo 27 d. Baltieji rūmai paskelbė JAV ir Kinijos prekių, kurioms siūloma taikyti mažesnius importo muitus, sąrašus. Kiekvienos prekybos krypties sąraše esančių prekių vertė siekia maždaug 30 mlrd. JAV dolerių. JAV importo iš Kinijos sąraše yra plastikinių indų ir patalynės, Kinijos importo iš JAV sąraše – jautienos ir pieno produktų. Šiuo paskelbimu muitų lengvatos dar neįsigaliojo. Rugsėjo 28 d. Kinija paskelbė, kad rugpjūčio didesnių pramonės įmonių pelnas buvo 4,2 % didesnis nei prieš metus; liepą augimas siekė 11,2 %. Tai metiniai palyginimai; jie neparodo, ar pelnas padidėjo, ar sumažėjo nuo liepos iki rugpjūčio. Įmonių pelnui būtų svarbu ne tik sulaukti mažesnių muitų, bet ir parduoti daugiau prekių pelningomis kainomis.

Rugsėjo 30 d.: vartojimas išliko stiprus, o energijos kainos didėjo

JAV ekonominės analizės biuro rugsėjo 30 d. paskelbtais duomenimis, realus vartojimas rugpjūtį padidėjo 0,6 % per mėnesį, o realios disponuojamos pajamos nepakito. Asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas (angl. Personal Consumption Expenditures Price Index, PCE) buvo 3,4 % didesnis nei prieš metus, be maisto ir energijos – 3,0 %. Pagal tą pačią patikslintą duomenų versiją liepos metiniai rodikliai buvo tokie patys.

Vokietijos preliminari rugsėjo nacionalinė infliacija padidėjo nuo 2,9 iki 3,3 %, energijos – nuo 10,5 iki 14,9 %, o be maisto ir energijos liko 2,4 %. Prancūzijos pagal bendrą Europos metodiką apskaičiuotas rodiklis padidėjo nuo 2,6 iki 3,4 %. Tą pačią dieną Kinijos gamybos apklausos indeksas pakilo nuo 49,8 iki 50,1 punkto, bet naujų užsakymų rodiklis sumažėjo nuo 50,6 iki 50,5, o žaliavų pirkimo kainų rodiklis pakilo nuo 56,6 iki 60,8. Skirtingi indeksai parodė augančią veiklą ir nevienodai didėjančias išlaidas.

JAV energetikos informacijos administracijos rugsėjo 30 d. duomenimis, savaitę iki rugsėjo 25 d. komercinės žalios naftos atsargos siekė 427,3 mln. barelių, 2,6 % daugiau nei prieš metus, bet benzino atsargos buvo 7,4 %, distiliatų, įskaitant dyzeliną ir šildymo produktus, 14,9 % mažesnės. Žaliavos atsargų padidėjimas todėl savaime neišsprendė gatavų degalų pasiūlos klausimo.

Rugsėjo 30 d. JAV ekonominės analizės biuras antrojo ketvirčio realaus bendrojo vidaus produkto, arba šalyje sukurtų prekių ir paslaugų vertės, augimą patikslino nuo 1,5 iki 2,2 % metiniu tempu. Tai 0,6 % nuo ankstesnio ketvirčio. Patikslinimas apibūdina balandžio–birželio paklausą, ne rugsėjo gamybą.

Rugsėjo 30 d.: atminties lustų gamintoja „Micron“ paskelbė didesnes pajamas

JAV atminties lustų gamintoja „Micron“ rugsėjo 30 d. paskelbė, kad finansinio ketvirčio iki rugsėjo 3 d. pajamos siekė 54,229 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 11,315 mlrd. ankstesniais metais. Šių metų ketvirtis truko 14 savaičių, ankstesnių metų – 13, todėl tai nėra vienodos trukmės laikotarpių palyginimas. Rezultatas papildė augusių technologijų tiekėjų pajamų istoriją. Tačiau bendrovės akcijų vertę keičia ne tik uždirbtos pajamos: svarbu ir tai, kiek būsimo augimo investuotojai jau tikisi.

JAV gamyklų užsakymai augo, bet žaliavų kainos taip pat

Spalio 1 d. paskelbta JAV Tiekimo vadybos instituto gamybos įmonių apklausa parodė, kad rugsėjį sektoriaus veikla tebesiplėtė. Bendras pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Manufacturing Purchasing Managers’ Index, PMI) siekė 54,5 punkto, palyginti su 54,6 rugpjūtį. Taigi bendras augimo signalas beveik nepakito.

Apklausos viduje ryškėjo svarbesnis skirtumas. Naujų užsakymų indeksas padidėjo nuo 53,7 iki 55,3 punkto, o mokamų kainų indeksas nuo 71,1 iki 77,9. Stipresni užsakymai gali palaikyti gamintojų pardavimus, tačiau brangesnės medžiagos gali sumažinti pelną, jei įmonė negali padidinti pardavimo kainų ar sumažinti kitų išlaidų.

JAV iždo duomenimis, spalio 1 d. dešimties metų obligacijų pajamingumas sumažėjo nuo 5,29 iki 5,24 %. Dvejų metų rodiklis sumažėjo nuo 4,88 iki 4,78 %, trisdešimties metų – nuo 5,64 iki 5,61 %. Trumpesnio termino sumažėjimas buvo didesnis, tačiau vienos dienos judėjimas neparodo, kur palūkanos bus po mėnesio.

Ilgesnis palyginimas padeda nepervertinti vienos sesijos. Rugsėjo pabaigoje dešimties metų pajamingumas vis dar buvo gerokai aukštesnis nei rugpjūčio pabaigoje. Naujų paskolų ir naujai išleidžiamų bendrovių obligacijų kaina priklauso ne vien nuo valstybės pajamingumo: skolintojas taip pat vertina konkrečios įmonės galimybes grąžinti skolą. Todėl JAV valstybės rodiklio sumažėjimas ne visoms įmonėms reiškia vienodai atpigusį finansavimą.

Prancūzija skolinosi beveik 12 mlrd. eurų, tačiau ne visų obligacijų palūkanos vienodos

Prancūzijos skolos agentūra spalio 1 d. pirminiame aukcione paskirstė 11,999 mlrd. eurų ilgalaikių obligacijų; už jas numatyta atsiskaityti spalio 5 d. Didžiausia dalis, 6,271 mlrd. eurų, teko 2036 m. lapkričio 25 d. išperkamai emisijai. Jos vidutinis aukciono pajamingumas siekė 4,93 %, nors metinis kuponas yra 3,70 %: pirkėjai obligaciją įsigijo pigiau už nominalią vertę.

Tai konkrečios emisijos aukciono rezultatas, ne visos Prancūzijos dešimties metų obligacijų rinkos dienos pokytis. Rugsėjo 29 d. paskelbtame 2027 m. finansavimo plane numatytas didesnis skolinimosi poreikis, iš dalies dėl senų obligacijų išpirkimo. Didesnę obligacijų pasiūlą turi nupirkti investuotojai, todėl valstybei svarbi jų reikalaujama palūkanų kompensacija. Prancūzijos obligacijų turėtojams tai kainos rizika, o naujam pirkėjui – galimybė įvertinti siūlomas pajamas kartu su valstybės finansų būkle.

Euro zonos būsto ir vartojimo paskolos rugpjūtį brango

Spalio 1 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė rugpjūčio naujų bankų paskolų statistiką. Euro zonos būsto paskolų palūkanų rodiklis padidėjo 0,06 procentinio punkto, iki 3,60 %, o vartojimo paskolų – 0,33 punkto, iki 7,92 %. Bendrovių skolinimosi kainos rodiklis beveik nepakito ir siekė 3,77 %. Tai euro zonos vidurkiai, ne vieno Lietuvos banko pasiūlymas; rugpjūčio duomenys dar neparodo rugsėjo ECB palūkanų didinimo poveikio.

Būsto pirkėjui didesnė palūkanų norma reiškia didesnę tokios pačios naujos paskolos įmoką, jei suma ir terminas nesikeičia. Vartojimo kredito brangimas mažina galimybę išlaidas padengti skolinantis. Mažmenininkams tai gali reikšti atsargesnius pirkėjus, o bankams didesnes pajamas iš naujo kredito, bet kartu ir didesnę riziką, kad dalis klientų sunkiau mokės įmokas.

Lietuvos būsto kainos augo gerokai sparčiau nei euro zonoje

Spalio 1 d. Eurostatas paskelbė, kad Lietuvos būsto kainos antrąjį ketvirtį buvo 14,3 % didesnės nei prieš metus ir 5,0 % didesnės nei pirmąjį ketvirtį. Euro zonoje atitinkami pokyčiai siekė 4,0 ir 1,1 %. Tai balandžio–birželio sandorių kainų duomenys, ne spalio skelbimų kainos.

Būstą Lietuvoje perkančiam žmogui svarbi ir objekto kaina, ir būsimos paskolos įmoka. Tačiau antrojo ketvirčio kainų augimo negalima aiškinti vėliau, rugpjūtį, užfiksuotomis visos euro zonos paskolų palūkanomis. Būsto savininkui kainos augimas dar nėra grynasis uždarbis: jį keičia paskolos palūkanos, priežiūra, mokesčiai ir pirkimo bei pardavimo išlaidos.

Metai

Kas svarbu dabar

Skolos trukmė ir turto koncentracija svarbesnės už vieną dienos skaičių

Ilgalaikių fiksuotų palūkanų obligacijų turėtojams mažėjantis pajamingumas paprastai palankus, o naujai perkant obligacijas siūlomos pajamos sumažėja. Daug skolų turinčiai nekilnojamojo turto ar komunalinių paslaugų bendrovei svarbu, kada reikės grąžinti seną paskolą ir sudaryti naują. Senos fiksuotų palūkanų paskolos įmoka dėl rinkos pokyčio savaime nesikeičia.

Pramonės bendrovėms stipresni užsakymai suteikia galimybę didinti pardavimus. Didesnę riziką patiria tos, kurios žaliavų pabrangimo negali perkelti klientams. Bankų ir vartojimo bendrovių akcijoms tuo tarpu svarbu, ar gyventojai pajėgs mokėti didesnes įmokas nemažindami kitų išlaidų. Nauji atlyginimų, paskolų kokybės ir bendrovių pelno duomenys leis patikrinti šias sąlygas.

Lietuvos būsto kainų palyginimas ypač aktualus investuotojui, kurio didžioji turto dalis sutelkta viename būste ar vienoje šalyje. Kylanti būsto vertė gali padidinti turto sumą, tačiau ji nesuteikia tokių pačių galimybių greitai panaudoti pinigus kaip lengvai parduodamos investicijos. Vertinant būstą greta akcijų ar obligacijų reikia lyginti vienodus laikotarpius, valiutą, visas pajamas ir išlaidas, ne vien kainų indekso pokytį.

Valiutos pokytis euro investuotojui

Naujausias iki duomenų ribos paskelbtas ECB spalio 1 d. atskaitos kursas buvo 1,1298 JAV dolerio už eurą, palyginti su 1,1355 rugsėjo 30 d. Silpnesnis euras padidina nekintančios doleriais išreikštos investicijos vertę eurais, tačiau tikrą rezultatą taip pat keičia pačios investicijos kaina ir valiutos draudimas.

Pagal ECB atskaitos kursus vienas euras rugpjūčio 31 d. kainavo 1,1596, o rugsėjo 30 d. 1,1355 JAV dolerio. Jei doleriais išreikšta turto vertė nebūtų pasikeitusi, perskaičiuota į eurus ji per rugsėjį būtų padidėjusi apie 2,12 %, prieš sąnaudas ir be valiutos draudimo. Viso III ketvirčio toks valiutos poveikis, skaičiuojant nuo birželio 30 d. kurso 1,1394, siektų apie 0,34 %. Tai istoriniai kalendorinių laikotarpių palyginimai, ne akcijų grąža ar spalio 2 d. kursas.

Metai

Ko laukiame

• Spalio 2 d. JAV rugsėjo darbo rinkos ataskaita. Iki leidinio duomenų ribos jos dar laukiama. Darbuotojų skaičius ir atlyginimai padės įvertinti, ar gyventojų pajamos gali palaikyti vartojimą.
• Spalio 7 d. JAV savaitinė degalų ataskaita ir spalio 14 d. vartotojų kainos. Šie duomenys parodys, ar kuro pasiūlos ribotumas tebespaudžia išlaidas ir ar kainų augimas plinta.
• Spalio 28–29 d. centrinių bankų sprendimai ir JAV augimo įvertis. JAV sprendimas numatytas spalio 28 d.; ECB sprendimas ir pirmas JAV trečiojo ketvirčio augimo įvertis – spalio 29 d. Tai padės patikrinti, ar atspari paklausa išliko ir ar bankai keičia palūkanų kryptį.