Savaitė · Rinkų apžvalga
Savaitė: užsakymai laikosi, paskolos ir žaliavos brangsta
Rugsėjo 26–spalio 2 d. paskelbti duomenys rodė, kad JAV paklausa laikėsi, tačiau brangesnės žaliavos ir dalis naujų paskolų didino įmonių bei gyventojų išlaidas. Spalio 1 d. JAV obligacijų pajamingumo sumažėjimas pristabdė ankstesnį kilimą, bet dar nepaneigė rugsėjo tendencijos. Tai slenkančių septynių dienų apžvalga iki duomenų ribos, ne jau pasibaigusios penktadienio sesijos rezultatas.
Apžvelgiamas laikotarpis: 2026-09-26 – 2026-10-02Informacija iki 6 min. skaitymo
Spalio 1 d. JAV pramonės apklausa parodė stipresnius naujus užsakymus ir didesnį žaliavų kainų spaudimą; JAV obligacijų pajamingumas sumažėjo. Tą pačią dieną paskelbti euro zonos rugpjūčio paskolų ir antrojo ketvirčio būsto kainų duomenys.
Rugsėjį padidintos JAV ir euro zonos centrinių bankų palūkanos tebegalioja. Vienos JAV obligacijų rinkos sesijos pokytis savaime nesumažina gyventojų ar įmonių jau sutartų paskolų įmokų.
Savaitė
Kas įvyko
Savaitės eiga: paklausa laikėsi, išlaidos didėjo nevienodai
Rugsėjo 27 d. JAV ir Kinija paskelbė prekių, kurioms siūlomos muitų lengvatos, sąrašus. JAV sąraše yra iš Kinijos įvežamų plastikinių indų ir patalynės, Kinijos sąraše – iš JAV įvežamos jautienos ir pieno produktų, bet paskelbimas dar nesumažino muitų. Rugsėjo 28 d. paskelbtas Kinijos pramonės įmonių pelno metinio augimo sulėtėjimas priminė, kad daugiau pagaminti ir daugiau uždirbti nėra tas pats. Rugsėjo 30 d. JAV duomenys parodė rugpjūtį augusį vartojimą, nors realios gyventojų pajamos nepadidėjo.
Vokietijoje ir Prancūzijoje rugsėjo 30 d. paskelbti preliminarūs kainų duomenys rodė spartesnę rugsėjo infliaciją; Vokietijoje ją didino energija. Spalio 1 d. paskelbti euro zonos paskolų duomenys pridėjo kitą gyventojų išlaidų dalį: kiek rugpjūtį kainavo naujas kreditas. JAV obligacijų pajamingumas tą dieną sumažėjo. Savaitės išvada iki penktadienio duomenų ribos lieka sąlyginė: stipresni užsakymai palaiko pardavimus, bet didesnės sąnaudos gali sumažinti iš jų liekantį pelną.
JAV gamyklų užsakymai augo, bet žaliavų kainos taip pat
Spalio 1 d. paskelbta JAV Tiekimo vadybos instituto gamybos įmonių apklausa parodė, kad rugsėjį sektoriaus veikla tebesiplėtė. Bendras pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Manufacturing Purchasing Managers’ Index, PMI) siekė 54,5 punkto, palyginti su 54,6 rugpjūtį. Taigi bendras augimo signalas beveik nepakito.
Apklausos viduje ryškėjo svarbesnis skirtumas. Naujų užsakymų indeksas padidėjo nuo 53,7 iki 55,3 punkto, o mokamų kainų indeksas nuo 71,1 iki 77,9. Stipresni užsakymai gali palaikyti gamintojų pardavimus, tačiau brangesnės medžiagos gali sumažinti pelną, jei įmonė negali padidinti pardavimo kainų ar sumažinti kitų išlaidų.
? Pirkimo vadybininkų indeksas: ką reiškia 50 punktų?
Apklausa lygina įmonių sąlygas su ankstesniu mėnesiu: indeksas virš 50 paprastai rodo plėtrą, žemiau 50 – traukimąsi. Atskirų užsakymų ir mokamų kainų rodiklių skaičiai nėra užsakymų ar kainų pokyčiai procentais.
JAV iždo duomenimis, spalio 1 d. dešimties metų obligacijų pajamingumas sumažėjo nuo 5,29 iki 5,24 %. Dvejų metų rodiklis sumažėjo nuo 4,88 iki 4,78 %, trisdešimties metų – nuo 5,64 iki 5,61 %. Trumpesnio termino sumažėjimas buvo didesnis, tačiau vienos dienos judėjimas neparodo, kur palūkanos bus po mėnesio.
? Pajamingumas ir bazinis punktas: kaip skaityti pokytį?
JAV iždo rodiklis yra standartizuotas metinis konkretaus termino valstybės obligacijų pajamingumas, apskaičiuotas iš rinkos kotiruočių. Vienas bazinis punktas yra 0,01 procentinio punkto. Tai ne kupono dydis ar dienos grąža; mažėjantis pajamingumas paprastai palankus anksčiau išleistų fiksuotų palūkanų obligacijų kainai.
Jūsų investicijoms
Aptarkime jūsų portfelį
Prancūzija skolinosi beveik 12 mlrd. eurų, tačiau ne visų obligacijų palūkanos vienodos
Prancūzijos skolos agentūra spalio 1 d. pirminiame aukcione paskirstė 11,999 mlrd. eurų ilgalaikių obligacijų; už jas numatyta atsiskaityti spalio 5 d. Didžiausia dalis, 6,271 mlrd. eurų, teko 2036 m. lapkričio 25 d. išperkamai emisijai. Jos vidutinis aukciono pajamingumas siekė 4,93 %, nors metinis kuponas yra 3,70 %: pirkėjai obligaciją įsigijo pigiau už nominalią vertę.
? Kuponas ir pajamingumas: kodėl jie skiriasi?
Kuponas skaičiuojamas nuo obligacijos nominalios vertės, o pajamingumas atsižvelgia ir į sumokėtą kainą bei pinigų grąžinimą išpirkimo dieną. Pirkimas mažesne nei nominali kaina gali reikšti didesnį pajamingumą už kuponą, jei mokėjimai įvykdomi ir obligacija laikoma iki išpirkimo.
Tai konkrečios emisijos aukciono rezultatas, ne visos Prancūzijos dešimties metų obligacijų rinkos dienos pokytis. Rugsėjo 29 d. paskelbtame 2027 m. finansavimo plane numatytas didesnis skolinimosi poreikis, iš dalies dėl senų obligacijų išpirkimo. Didesnę obligacijų pasiūlą turi nupirkti investuotojai, todėl valstybei svarbi jų reikalaujama palūkanų kompensacija. Prancūzijos obligacijų turėtojams tai kainos rizika, o naujam pirkėjui – galimybė įvertinti siūlomas pajamas kartu su valstybės finansų būkle.
Euro zonos būsto ir vartojimo paskolos rugpjūtį brango
Spalio 1 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė rugpjūčio naujų bankų paskolų statistiką. Euro zonos būsto paskolų palūkanų rodiklis padidėjo 0,06 procentinio punkto, iki 3,60 %, o vartojimo paskolų – 0,33 punkto, iki 7,92 %. Bendrovių skolinimosi kainos rodiklis beveik nepakito ir siekė 3,77 %. Tai euro zonos vidurkiai, ne vieno Lietuvos banko pasiūlymas; rugpjūčio duomenys dar neparodo rugsėjo ECB palūkanų didinimo poveikio.
Būsto pirkėjui didesnė palūkanų norma reiškia didesnę tokios pačios naujos paskolos įmoką, jei suma ir terminas nesikeičia. Vartojimo kredito brangimas mažina galimybę išlaidas padengti skolinantis. Mažmenininkams tai gali reikšti atsargesnius pirkėjus, o bankams didesnes pajamas iš naujo kredito, bet kartu ir didesnę riziką, kad dalis klientų sunkiau mokės įmokas.
? Naujų paskolų palūkanos: kieno kainą jos rodo?
Šie bankų statistikos rodikliai apibendrina naujus susitarimus ir jų svorius euro zonoje, o ne visų anksčiau suteiktų paskolų palūkanas. Konkretus pasiūlymas priklauso nuo šalies, paskolos sąlygų ir skolininko; mėnesio vidurkį gali keisti ir sudarytų sandorių sudėtis.
Lietuvos būsto kainos augo gerokai sparčiau nei euro zonoje
Spalio 1 d. Eurostatas paskelbė, kad Lietuvos būsto kainos antrąjį ketvirtį buvo 14,3 % didesnės nei prieš metus ir 5,0 % didesnės nei pirmąjį ketvirtį. Euro zonoje atitinkami pokyčiai siekė 4,0 ir 1,1 %. Tai balandžio–birželio sandorių kainų duomenys, ne spalio skelbimų kainos.
Būstą Lietuvoje perkančiam žmogui svarbi ir objekto kaina, ir būsimos paskolos įmoka. Tačiau antrojo ketvirčio kainų augimo negalima aiškinti vėliau, rugpjūtį, užfiksuotomis visos euro zonos paskolų palūkanomis. Būsto savininkui kainos augimas dar nėra grynasis uždarbis: jį keičia paskolos palūkanos, priežiūra, mokesčiai ir pirkimo bei pardavimo išlaidos.
? Būsto kainų indeksas: ką jis apima?
Indeksas matuoja gyventojų perkamų naujų ir esamų gyvenamųjų būstų sandorių kainų pokytį; infliacijos poveikis ir sezoniškumas čia nepašalinti. Jis nėra nuomos pajamingumas ar visų nekilnojamojo turto objektų grąža. Metinis ir ketvirtinis pokyčiai turi skirtingą palyginimo laikotarpį.
Profesionalus portfelio valdymas
Portfeliui reikia plano, ne skubos.
Aptarkime tavo tikslus, priimtiną riziką ir investavimo laiką. Sužinosi, kaip būtų sudaromas ir prižiūrimas tavo portfelis.
Pirmas pokalbis nemokamas ir neįpareigoja.
Savaitė
Kas svarbu dabar
Skolos trukmė ir turto koncentracija svarbesnės už vieną dienos skaičių
Ilgalaikių fiksuotų palūkanų obligacijų turėtojams mažėjantis pajamingumas paprastai palankus, o naujai perkant obligacijas siūlomos pajamos sumažėja. Daug skolų turinčiai nekilnojamojo turto ar komunalinių paslaugų bendrovei svarbu, kada reikės grąžinti seną paskolą ir sudaryti naują. Senos fiksuotų palūkanų paskolos įmoka dėl rinkos pokyčio savaime nesikeičia.
Pramonės bendrovėms stipresni užsakymai suteikia galimybę didinti pardavimus. Didesnę riziką patiria tos, kurios žaliavų pabrangimo negali perkelti klientams. Bankų ir vartojimo bendrovių akcijoms tuo tarpu svarbu, ar gyventojai pajėgs mokėti didesnes įmokas nemažindami kitų išlaidų. Nauji atlyginimų, paskolų kokybės ir bendrovių pelno duomenys leis patikrinti šias sąlygas.
Lietuvos būsto kainų palyginimas ypač aktualus investuotojui, kurio didžioji turto dalis sutelkta viename būste ar vienoje šalyje. Kylanti būsto vertė gali padidinti turto sumą, tačiau ji nesuteikia tokių pačių galimybių greitai panaudoti pinigus kaip lengvai parduodamos investicijos. Vertinant būstą greta akcijų ar obligacijų reikia lyginti vienodus laikotarpius, valiutą, visas pajamas ir išlaidas, ne vien kainų indekso pokytį.
Savaitė
Ko laukiame
- Spalio 2 d. JAV rugsėjo darbo rinkos ataskaita. Iki leidinio duomenų ribos jos dar laukiama. Darbuotojų skaičius ir atlyginimai padės įvertinti, ar gyventojų pajamos gali palaikyti vartojimą.
- Spalio 7 d. JAV savaitinė degalų ataskaita ir spalio 14 d. vartotojų kainos. Šie duomenys parodys, ar kuro pasiūlos ribotumas tebespaudžia išlaidas ir ar kainų augimas plinta.
- Spalio 28–29 d. centrinių bankų sprendimai ir JAV augimo įvertis. JAV sprendimas numatytas spalio 28 d.; ECB sprendimas ir pirmas JAV trečiojo ketvirčio augimo įvertis – spalio 29 d. Tai padės patikrinti, ar atspari paklausa išliko ir ar bankai keičia palūkanų kryptį.
Svarbu žinoti. Tai bendro pobūdžio rinkų analizė, o ne individuali rekomendacija pirkti ar parduoti. Istoriniai duomenys ir bendrovių rezultatai negarantuoja būsimos grąžos. Prognozės ir sąlyginiai scenarijai gali nepasitvirtinti.
Kaip išsaugoma istorija ir kas atnaujinama?
Visi penki šios publikacijos laikotarpiai remiasi ta pačia duomenų data. Savaitė čia reiškia paskutines 7 dienas, ketvirtis – 90 dienų, metai – slenkančius 12 mėnesių. Naujos dienos leidimas papildys istoriją atskira nuoroda. Šis tekstas išliks su savo data: vėlesni įvykiai nebus tyliai įrašomi į seną vertinimą. Ilgesniuose laikotarpiuose nauji faktai vertinami kartu su ankstesne įvykių eiga, nekartojant visų naujienų.
