30 dienų · Rinkų apžvalga

30 dienų: palūkanos pakilo, JAV vartojimas nesustojo

Rugsėjo 3–spalio 2 d. JAV ir euro zonos centriniai bankai padidino palūkanas, o nauji duomenys teberodė atsparią JAV paklausą. Laikotarpio pabaigoje JAV rinkos pajamingumas sumažėjo vieną sesiją. Europos rugpjūčio paskolų ir Lietuvos antrojo ketvirčio būsto duomenys parodė, kad skirtingais laikotarpiais brango ir būstas, ir dalis naujų paskolų.

Apžvelgiamas laikotarpis: 2026-09-03 – 2026-10-02Informacija iki 13 min. skaitymo

Kas pasikeitė naujausioje informacijoje?

Spalio 1 d. JAV pramonės apklausa parodė stipresnius naujus užsakymus ir didesnį žaliavų kainų spaudimą; JAV obligacijų pajamingumas sumažėjo. Tą pačią dieną paskelbti euro zonos rugpjūčio paskolų ir antrojo ketvirčio būsto kainų duomenys.

Kas tebegalioja?

Rugsėjį padidintos JAV ir euro zonos centrinių bankų palūkanos tebegalioja. Vienos JAV obligacijų rinkos sesijos pokytis savaime nesumažina gyventojų ar įmonių jau sutartų paskolų įmokų.

30 dienų

Kas įvyko

Pradinis rugpjūčio 26 d. fonas: ekonomika augo, bet vartojimas buvo atsargus

Šis slenkantis 30 dienų laikotarpis prasideda rugsėjo 3 d. JAV antrojo ketvirčio augimas buvo jo pradinis fonas. Rugpjūčio 26 d. antrasis įvertis rodė 1,5 % augimą metiniu tempu, bet rugsėjo 30 d. Ekonominės analizės biuras jį patikslino iki 2,2 %. Tai 0,6 % augimas nuo ankstesnio ketvirčio, o ne 2,2 % per tris mėnesius. Patikslinimas pakeitė ankstesnio laikotarpio vertinimą, ne pridėjo naują rugsėjo mėnesio gamybą.

JAV vartojimo augimas liepą buvo nedidelis. Pagal rugsėjo 30 d. patikslintus duomenis realios vartojimo išlaidos, iš kurių pašalintas kainų poveikis, per liepą padidėjo 0,1 %. Todėl didesnės bendrovių pardavimo pajamos dar nebūtinai reiškė gerokai daugiau nupirktų prekių ar paslaugų.

Rugpjūčio 26 d. fonas ir rugsėjo rezultatai: technologijų paklausa virto pelnu

Technologijų bendrovių pajamos ir pelnas sparčiai augo nepaisant didesnių išlaidų rizikos. Rugpjūčio 26 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ paskelbė 96,221 milijardų JAV dolerių ketvirčio pajamas, 106 % daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas pagal JAV apskaitos standartus augo dar sparčiau, 124 %. Tai ketvirčio, pasibaigusio liepos 26 d., rezultatai, nors bendrovė savo finansiniame kalendoriuje jį vadina 2027 metų antruoju ketvirčiu.

Pajamų augimą rugsėjo 2 d. patvirtino ir puslaidininkių bei infrastruktūros programinės įrangos bendrovė „Broadcom“. Jos ketvirčio, pasibaigusio rugpjūčio 2 d., pajamos siekė 29,6 milijardų dolerių ir buvo 86 % didesnės nei prieš metus. Dvi bendrovės nėra visas sektorius, tačiau jų rezultatai rodo, kad dalis dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausos jau virto pardavimais. Atskirai lieka klausimas, kiek uždirbs šią įrangą perkantys klientai.

Rugsėjo pradžia: ekonomika augo, bet energija brango

Euro zonos ekonomikos augimą lydėjo spartesnis energijos brangimas. Rugsėjo 1 d. išankstinis euro zonos rugpjūčio įvertis rodė 3,3 % metinį vartotojų kainų augimą, palyginti su 2,9 % liepą. Šiame pradiniame įvertyje energija per metus brango 14,3 %, tačiau paslaugų kainų augimas sulėtėjo. Rugsėjo 17 d. galutinis įvertis bendrą rugpjūčio infliaciją patikslino iki 3,2 %. Tai nevienodas kainų judėjimas, o ne vienu tempu brangstantis visas vartojimo krepšelis.

Rugsėjo 7 d. euro zonos antrojo ketvirčio augimas patikslintas iki 0,6 % per ketvirtį. Tai geresnis ankstesnio laikotarpio įvertis, ne rugsėjį staiga atsiradęs papildomas augimas. JAV rugsėjo 4 d. paskelbtas 162 tūkstančiais darbo vietų padidėjimas rugpjūtį taip pat rodė atsparumą. Birželio ir liepos prieaugis buvo gerokai mažesnis. Šie duomenys nerodė staigaus ekonomikos silpnėjimo, kuris galėtų paskatinti greitai mažinti palūkanas.

Naftos problema buvo ne vien jos kaina, bet ir pristatymas

Energijos istoriją sunkino nepatikimas tiekimas. Rugsėjo 5 ir 8 d. JAV Centrinė karinė vadovybė pranešė apie smūgius Irano tanklaiviams. Tai konflikto šalies pranešimai, o ne nepriklausomas visų naftos srautų matavimas. Vis dėlto jie priminė, kad birželio diplomatinis susitarimas dar nereiškė patikimai atkurtos laivybos.

JAV Energetikos informacijos administracijos rugsėjo 9 d. prognozėje numatyta maždaug 90 JAV dolerių už barelį vidutinė „Brent“ naftos kaina antrąjį pusmetį. Ji padidinta 8 doleriais, arba maždaug dešimtadaliu, nuo ankstesnės 82 dolerių prognozės. Modelio įvestys baigtos rugsėjo 3 d., todėl šio pakeitimo negalima priskirti vėlesniems kariniams pranešimams. Tai prognozė, ne šiandienos biržos kaina. Vežėjams ir energiją importuojančioms gamykloms svarbu, ar atsigavęs tiekimas sumažins kuro ir energijos išlaidas.

Rugsėjo 10 d.: Europa pasirinko didesnes palūkanas

Europos Centrinis Bankas nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 0,25 procentinio punkto. Indėlių galimybės palūkanų norma rugsėjo 16 d. padidėjo nuo 2,25 iki 2,50 %. Sprendimas jau priimtas, tačiau jo įsigaliojimo data nėra paskelbimo data.

Banko prognozėse energijos šokas tebėra kliūtis grįžti prie 2 % infliacijos tikslo. Tai apsunkina padėtį bendrovėms, kurioms vienu metu brangsta ir kuras, ir paskolos. Bankų palūkanų pajamos gali didėti, tačiau silpnesni klientai didina paskolų negrąžinimo riziką. Vien centrinių bankų palūkanų padidinimas todėl nėra vienodai gera naujiena visam finansų sektoriui.

Rugsėjo 11 d.: metinė infliacija nepakito, o per mėnesį kainos kilo sparčiau

JAV vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index, CPI) rugpjūtį per metus padidėjo 3,4 %, tiek pat kaip liepą. Tačiau mėnesinis pokytis, pašalinus įprastą sezoniškumą, paspartėjo nuo 0,1 iki 0,4 %.

Krepšelyje be maisto ir energijos vaizdas taip pat nevienodas. Metinis augimas sulėtėjo nuo 2,5 iki 2,4 %, tačiau mėnesinis padidėjo nuo 0,2 iki 0,3 %. Todėl netikslu sakyti, kad visas kainų spaudimas sustiprėjo vienodu mastu. Centrinis bankas turės vertinti ir paskutinių mėnesių tempą, ir platesnę tendenciją.

Kaip gali metinė infliacija nekisti, o mėnesinė didėti?

Metinis pokytis lygina kainų lygį su tuo pačiu mėnesiu prieš metus. Mėnesinis lygina du gretimus mėnesius. Naujas brangimas gali pakeisti panašų seną mėnesį, todėl metinis skaičius lieka toks pats. Rodiklis be maisto ir energijos padeda įžvelgti kitų kainų kryptį, bet neatspindi visos gyventojo sąskaitos.

? Bendrasis vidaus produktas ir kainų indeksai: kaip skaityti?

Bendrasis vidaus produktas (angl. Gross Domestic Product) matuoja ekonomikoje sukurtų galutinių prekių bei paslaugų vertę. Realus augimas pašalina kainų įtaką. JAV ketvirčio augimas dažnai pateikiamas metiniu tempu, tarsi toks pokytis kartotųsi keturis ketvirčius. Vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index) matuoja kainų krepšelį pagal vartojimo svorius. Metinis ir mėnesinis jo pokyčiai turi skirtingą palyginimo bazę. Asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas (angl. Personal Consumption Expenditures Price Index) apima ir išlaidas vartotojo naudai, naudoja kitokius svorius bei atsižvelgia į vartojimo sudėties kaitą; šių dviejų kainų indeksų nereikia tapatinti.

Rugsėjo 11 d.: energijos tiekimo atsigavimo teko laukti ilgiau

Tarptautinės energetikos agentūros rugsėjo 11 d. prognozėje šiemet numatytas didesnis naftos pasiūlos nei paklausos sumažėjimas. Tai prognozė, ne galutinis metinis rezultatas.

Prancūzija: didesnis obligacijų pajamingumas gali didinti valstybės palūkanų išlaidas

Rugsėjo 14 d. Prancūzijos dešimties metų valstybės obligacijų pajamingumo orientyras siekė 4,48 %. Rugsėjo 1 d. jis buvo 4,19 %. Pokytis per šias sesijas sudaro 0,29 procentinio punkto; tai ne mėnesio investavimo grąža. Aukštesnė naujos skolos kaina gali ilgainiui padidinti biudžeto palūkanų išlaidas, tačiau esamų fiksuotų palūkanų skolų kuponai dėl to savaime nepasikeičia.

Rugsėjo 16–24 d.: JAV obligacijų pajamingumas po trumpo sumažėjimo vėl pakilo

Rugsėjo 16 d. JAV centrinis bankas padidino tikslinį palūkanų intervalą iki 3,75–4,00 %. Europoje anksčiau priimtas indėlių palūkanų didinimas iki 2,50 % įsigaliojo tą pačią dieną. JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas rugsėjo 21–22 d. buvo sumažėjęs iki 4,96 %, bet rugsėjo 24 d. jau siekė 5,18 %. Taigi JAV obligacijų pajamingumas buvo sumažėjęs tik trumpam.

Rugsėjo 23 d. išankstinis JAV sudėtinis gamybos ir paslaugų veiklos indeksas (angl. S&P Global US PMI Composite Output Index) pasiekė 58,4 punkto, palyginti su 56,0 rugpjūtį. Rugsėjo 24 d. paskelbtos 197 tūkst. pirmųjų nedarbo išmokų paraiškų, pašalinus sezoniškumą, už savaitę iki rugsėjo 19 d. papildė duomenis, nerodančius staigaus ekonomikos silpnėjimo. Spalio 1 d. šios savaitės paraiškų skaičius patikslintas iki 198 tūkst.; už naujesnę savaitę iki rugsėjo 26 d. paskelbta 197 tūkst. paraiškų. Paraiškos nėra sukurtų darbo vietų skaičius ar galutinis viso ketvirčio augimo rezultatas.

? Pirkimo vadybininkų indeksas: ką reiškia riba?

Įmonių apklausos indeksas lygina veiklą su ankstesniu mėnesiu. Virš 50 punktų paprastai rodo plėtrą, žemiau 50 – traukimąsi. 58,4 punkto nėra 58,4 % augimas; išankstinis rodiklis gali būti patikslintas.

Rugsėjo sprendimai neapsiribojo JAV ir euro zona. Japonijos bankas rugsėjo 18 d. nustatė 1,25 % vienos nakties palūkanų tikslą, įsigaliojusį rugsėjo 24 d. Anglijos bankas rugsėjo 17 d. paliko 3,75 % bazinę palūkanų normą. Šie skirtingi keliai svarbūs Japonijos obligacijoms ir jenomis finansuojamoms investicijoms bei britų įmonių skolinimosi išlaidoms.

Jūsų investicijoms

Aptarkime jūsų portfelį

Registruotis pokalbiui
Ar aplenkiate pasaulio akcijų indeksą? Nuo 1999 m. sausio iki 2026 m. birželio portfelio sukaupta grąža buvo 1 152 %, pasaulio akcijų indekso – 592 %, o portfelio vertė laikotarpio pabaigoje buvo 80,9 % didesnė. Praeities rezultatai negarantuoja būsimos grąžos. Kiek krito ir kiek truko atsistatyti? Nuo 1999 m. sausio iki 2026 m. birželio didžiausias portfelio kritimas buvo 25,2 %, pasaulio akcijų indekso – 53,8 %. Ilgiausias grįžimas į ankstesnę viršūnę truko atitinkamai 35 ir 158 mėnesius. Praeities rezultatai negarantuoja būsimos grąžos. Jau investuojate? Peržiūrėkime jūsų portfelį. Dar nepradėjote investuoti? Susidėliokime pirmą investavimo planą. Aptarkime jūsų situaciją. Martynas Juška, investicijų valdytojas. Valdomas didesnis nei 100 mln. Eur portfelis. Registruotis pokalbiui.

Pirmas pokalbis nemokamas.

Rugsėjo 25–28 d.: skirtinga paklausa ir dar neįsigaliojusios prekybos lengvatos

Rugsėjo 25 d. paskelbti JAV rugpjūčio ilgalaikio naudojimo prekių užsakymai siekė 338,6 mlrd. dolerių ir beveik nepakito nuo patikslintos liepos. Tačiau nekarinės paskirties gamybos priemonių be orlaivių užsakymai padidėjo 1,6 %, pristatymai 0,6 %. Tai mėnesiniai pokyčiai pašalinus sezoniškumą, bet ne kainų poveikį. Tą pačią dieną galutinis rugsėjo Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų indeksas siekė 48,1 punkto, palyginti su 51,7 rugpjūtį. Verslo įrangos paklausa ir gyventojų vertinimas todėl siuntė nevienodus signalus.

Rugsėjo 27 d. Baltieji rūmai paskelbė JAV ir Kinijos prekių, kurioms siūloma taikyti mažesnius importo muitus, sąrašus. Kiekvienos prekybos krypties sąraše esančių prekių vertė siekia maždaug 30 mlrd. JAV dolerių. JAV importo iš Kinijos sąraše yra plastikinių indų ir patalynės, Kinijos importo iš JAV sąraše – jautienos ir pieno produktų. Šiuo paskelbimu muitų lengvatos dar neįsigaliojo. Rugsėjo 28 d. Kinija paskelbė, kad rugpjūčio didesnių pramonės įmonių pelnas buvo 4,2 % didesnis nei prieš metus; liepą augimas siekė 11,2 %. Tai metiniai palyginimai; jie neparodo, ar pelnas padidėjo, ar sumažėjo nuo liepos iki rugpjūčio. Įmonių pelnui būtų svarbu ne tik sulaukti mažesnių muitų, bet ir parduoti daugiau prekių pelningomis kainomis.

Rugsėjo 30 d.: vartojimas išliko stiprus, o energijos kainos didėjo

JAV ekonominės analizės biuro rugsėjo 30 d. paskelbtais duomenimis, realus vartojimas rugpjūtį padidėjo 0,6 % per mėnesį, o realios disponuojamos pajamos nepakito. Asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas (angl. Personal Consumption Expenditures Price Index, PCE) buvo 3,4 % didesnis nei prieš metus, be maisto ir energijos – 3,0 %. Pagal tą pačią patikslintą duomenų versiją liepos metiniai rodikliai buvo tokie patys.

Vokietijos preliminari rugsėjo nacionalinė infliacija padidėjo nuo 2,9 iki 3,3 %, energijos – nuo 10,5 iki 14,9 %, o be maisto ir energijos liko 2,4 %. Prancūzijos pagal bendrą Europos metodiką apskaičiuotas rodiklis padidėjo nuo 2,6 iki 3,4 %. Tą pačią dieną Kinijos gamybos apklausos indeksas pakilo nuo 49,8 iki 50,1 punkto, bet naujų užsakymų rodiklis sumažėjo nuo 50,6 iki 50,5, o žaliavų pirkimo kainų rodiklis pakilo nuo 56,6 iki 60,8. Skirtingi indeksai parodė augančią veiklą ir nevienodai didėjančias išlaidas.

JAV energetikos informacijos administracijos rugsėjo 30 d. duomenimis, savaitę iki rugsėjo 25 d. komercinės žalios naftos atsargos siekė 427,3 mln. barelių, 2,6 % daugiau nei prieš metus, bet benzino atsargos buvo 7,4 %, distiliatų, įskaitant dyzeliną ir šildymo produktus, 14,9 % mažesnės. Žaliavos atsargų padidėjimas todėl savaime neišsprendė gatavų degalų pasiūlos klausimo.

Rugsėjo 30 d.: atminties lustų gamintoja „Micron“ paskelbė didesnes pajamas

JAV atminties lustų gamintoja „Micron“ rugsėjo 30 d. paskelbė, kad finansinio ketvirčio iki rugsėjo 3 d. pajamos siekė 54,229 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 11,315 mlrd. ankstesniais metais. Šių metų ketvirtis truko 14 savaičių, ankstesnių metų – 13, todėl tai nėra vienodos trukmės laikotarpių palyginimas. Rezultatas papildė augusių technologijų tiekėjų pajamų istoriją. Tačiau bendrovės akcijų vertę keičia ne tik uždirbtos pajamos: svarbu ir tai, kiek būsimo augimo investuotojai jau tikisi.

JAV gamyklų užsakymai augo, bet žaliavų kainos taip pat

Spalio 1 d. paskelbta JAV Tiekimo vadybos instituto gamybos įmonių apklausa parodė, kad rugsėjį sektoriaus veikla tebesiplėtė. Bendras pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Manufacturing Purchasing Managers’ Index, PMI) siekė 54,5 punkto, palyginti su 54,6 rugpjūtį. Taigi bendras augimo signalas beveik nepakito.

Apklausos viduje ryškėjo svarbesnis skirtumas. Naujų užsakymų indeksas padidėjo nuo 53,7 iki 55,3 punkto, o mokamų kainų indeksas nuo 71,1 iki 77,9. Stipresni užsakymai gali palaikyti gamintojų pardavimus, tačiau brangesnės medžiagos gali sumažinti pelną, jei įmonė negali padidinti pardavimo kainų ar sumažinti kitų išlaidų.

JAV iždo duomenimis, spalio 1 d. dešimties metų obligacijų pajamingumas sumažėjo nuo 5,29 iki 5,24 %. Dvejų metų rodiklis sumažėjo nuo 4,88 iki 4,78 %, trisdešimties metų – nuo 5,64 iki 5,61 %. Trumpesnio termino sumažėjimas buvo didesnis, tačiau vienos dienos judėjimas neparodo, kur palūkanos bus po mėnesio.

? Pajamingumas ir bazinis punktas: kaip skaityti pokytį?

JAV iždo rodiklis yra standartizuotas metinis konkretaus termino valstybės obligacijų pajamingumas, apskaičiuotas iš rinkos kotiruočių. Vienas bazinis punktas yra 0,01 procentinio punkto. Tai ne kupono dydis ar dienos grąža; mažėjantis pajamingumas paprastai palankus anksčiau išleistų fiksuotų palūkanų obligacijų kainai.

JAV 2, 10 ir 30 metų obligacijų metiniai pajamingumai keturiomis datomis nuo birželio 30 iki spalio 1 d.; visos skalės prasideda nuliu.
Spalio 1 d. JAV 10 metų obligacijų pajamingumas sumažėjo iki 5,24 %, tačiau liko didesnis nei rugpjūčio pabaigoje.

Ilgesnis palyginimas padeda nepervertinti vienos sesijos. Rugsėjo pabaigoje dešimties metų pajamingumas vis dar buvo gerokai aukštesnis nei rugpjūčio pabaigoje. Naujų paskolų ir naujai išleidžiamų bendrovių obligacijų kaina priklauso ne vien nuo valstybės pajamingumo: skolintojas taip pat vertina konkrečios įmonės galimybes grąžinti skolą. Todėl JAV valstybės rodiklio sumažėjimas ne visoms įmonėms reiškia vienodai atpigusį finansavimą.

Prancūzija skolinosi beveik 12 mlrd. eurų, tačiau ne visų obligacijų palūkanos vienodos

Prancūzijos skolos agentūra spalio 1 d. pirminiame aukcione paskirstė 11,999 mlrd. eurų ilgalaikių obligacijų; už jas numatyta atsiskaityti spalio 5 d. Didžiausia dalis, 6,271 mlrd. eurų, teko 2036 m. lapkričio 25 d. išperkamai emisijai. Jos vidutinis aukciono pajamingumas siekė 4,93 %, nors metinis kuponas yra 3,70 %: pirkėjai obligaciją įsigijo pigiau už nominalią vertę.

? Kuponas ir pajamingumas: kodėl jie skiriasi?

Kuponas skaičiuojamas nuo obligacijos nominalios vertės, o pajamingumas atsižvelgia ir į sumokėtą kainą bei pinigų grąžinimą išpirkimo dieną. Pirkimas mažesne nei nominali kaina gali reikšti didesnį pajamingumą už kuponą, jei mokėjimai įvykdomi ir obligacija laikoma iki išpirkimo.

Tai konkrečios emisijos aukciono rezultatas, ne visos Prancūzijos dešimties metų obligacijų rinkos dienos pokytis. Rugsėjo 29 d. paskelbtame 2027 m. finansavimo plane numatytas didesnis skolinimosi poreikis, iš dalies dėl senų obligacijų išpirkimo. Didesnę obligacijų pasiūlą turi nupirkti investuotojai, todėl valstybei svarbi jų reikalaujama palūkanų kompensacija. Prancūzijos obligacijų turėtojams tai kainos rizika, o naujam pirkėjui – galimybė įvertinti siūlomas pajamas kartu su valstybės finansų būkle.

Euro zonos būsto ir vartojimo paskolos rugpjūtį brango

Spalio 1 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė rugpjūčio naujų bankų paskolų statistiką. Euro zonos būsto paskolų palūkanų rodiklis padidėjo 0,06 procentinio punkto, iki 3,60 %, o vartojimo paskolų – 0,33 punkto, iki 7,92 %. Bendrovių skolinimosi kainos rodiklis beveik nepakito ir siekė 3,77 %. Tai euro zonos vidurkiai, ne vieno Lietuvos banko pasiūlymas; rugpjūčio duomenys dar neparodo rugsėjo ECB palūkanų didinimo poveikio.

Naujų euro zonos paskolų palūkanos: būstui liepą 3,54 %, rugpjūtį 3,60 %; vartojimui 7,59 % ir 7,92 %.
Euro zonoje rugpjūtį vartojimo paskolų palūkanos pakilo daugiau nei sudėtinis būsto paskolų rodiklis; tai dar ne rugsėjo duomenys.

Būsto pirkėjui didesnė palūkanų norma reiškia didesnę tokios pačios naujos paskolos įmoką, jei suma ir terminas nesikeičia. Vartojimo kredito brangimas mažina galimybę išlaidas padengti skolinantis. Mažmenininkams tai gali reikšti atsargesnius pirkėjus, o bankams didesnes pajamas iš naujo kredito, bet kartu ir didesnę riziką, kad dalis klientų sunkiau mokės įmokas.

? Naujų paskolų palūkanos: kieno kainą jos rodo?

Šie bankų statistikos rodikliai apibendrina naujus susitarimus ir jų svorius euro zonoje, o ne visų anksčiau suteiktų paskolų palūkanas. Konkretus pasiūlymas priklauso nuo šalies, paskolos sąlygų ir skolininko; mėnesio vidurkį gali keisti ir sudarytų sandorių sudėtis.

Lietuvos būsto kainos augo gerokai sparčiau nei euro zonoje

Spalio 1 d. Eurostatas paskelbė, kad Lietuvos būsto kainos antrąjį ketvirtį buvo 14,3 % didesnės nei prieš metus ir 5,0 % didesnės nei pirmąjį ketvirtį. Euro zonoje atitinkami pokyčiai siekė 4,0 ir 1,1 %. Tai balandžio–birželio sandorių kainų duomenys, ne spalio skelbimų kainos.

Lietuvos būsto kainos 2026 m. antrąjį ketvirtį buvo 14,3 % didesnės nei prieš metus, euro zonoje 4,0 %. Vienodas metinis palyginimas.
Lietuvoje būsto kainos per metus kilo sparčiau nei visoje euro zonoje; palyginimas rodo 2026 m. II ketvirtį, o ne spalio kainas.

Būstą Lietuvoje perkančiam žmogui svarbi ir objekto kaina, ir būsimos paskolos įmoka. Tačiau antrojo ketvirčio kainų augimo negalima aiškinti vėliau, rugpjūtį, užfiksuotomis visos euro zonos paskolų palūkanomis. Būsto savininkui kainos augimas dar nėra grynasis uždarbis: jį keičia paskolos palūkanos, priežiūra, mokesčiai ir pirkimo bei pardavimo išlaidos.

? Būsto kainų indeksas: ką jis apima?

Indeksas matuoja gyventojų perkamų naujų ir esamų gyvenamųjų būstų sandorių kainų pokytį; infliacijos poveikis ir sezoniškumas čia nepašalinti. Jis nėra nuomos pajamingumas ar visų nekilnojamojo turto objektų grąža. Metinis ir ketvirtinis pokyčiai turi skirtingą palyginimo laikotarpį.

Investicijų valdytojas Martynas Juška biure

Profesionalus portfelio valdymas

Portfeliui reikia plano, ne skubos.

Aptarkime tavo tikslus, priimtiną riziką ir investavimo laiką. Sužinosi, kaip būtų sudaromas ir prižiūrimas tavo portfelis.

Aptarti portfelio valdymą

Pirmas pokalbis nemokamas ir neįpareigoja.

30 dienų

Kas svarbu dabar

Skolos trukmė ir turto koncentracija svarbesnės už vieną dienos skaičių

Ilgalaikių fiksuotų palūkanų obligacijų turėtojams mažėjantis pajamingumas paprastai palankus, o naujai perkant obligacijas siūlomos pajamos sumažėja. Daug skolų turinčiai nekilnojamojo turto ar komunalinių paslaugų bendrovei svarbu, kada reikės grąžinti seną paskolą ir sudaryti naują. Senos fiksuotų palūkanų paskolos įmoka dėl rinkos pokyčio savaime nesikeičia.

Pramonės bendrovėms stipresni užsakymai suteikia galimybę didinti pardavimus. Didesnę riziką patiria tos, kurios žaliavų pabrangimo negali perkelti klientams. Bankų ir vartojimo bendrovių akcijoms tuo tarpu svarbu, ar gyventojai pajėgs mokėti didesnes įmokas nemažindami kitų išlaidų. Nauji atlyginimų, paskolų kokybės ir bendrovių pelno duomenys leis patikrinti šias sąlygas.

Lietuvos būsto kainų palyginimas ypač aktualus investuotojui, kurio didžioji turto dalis sutelkta viename būste ar vienoje šalyje. Kylanti būsto vertė gali padidinti turto sumą, tačiau ji nesuteikia tokių pačių galimybių greitai panaudoti pinigus kaip lengvai parduodamos investicijos. Vertinant būstą greta akcijų ar obligacijų reikia lyginti vienodus laikotarpius, valiutą, visas pajamas ir išlaidas, ne vien kainų indekso pokytį.

Valiutos pokytis euro investuotojui

Naujausias iki duomenų ribos paskelbtas ECB spalio 1 d. atskaitos kursas buvo 1,1298 JAV dolerio už eurą, palyginti su 1,1355 rugsėjo 30 d. Silpnesnis euras padidina nekintančios doleriais išreikštos investicijos vertę eurais, tačiau tikrą rezultatą taip pat keičia pačios investicijos kaina ir valiutos draudimas.

Pagal ECB atskaitos kursus vienas euras rugpjūčio 31 d. kainavo 1,1596, o rugsėjo 30 d. 1,1355 JAV dolerio. Jei doleriais išreikšta turto vertė nebūtų pasikeitusi, perskaičiuota į eurus ji per rugsėjį būtų padidėjusi apie 2,12 %, prieš sąnaudas ir be valiutos draudimo. Viso III ketvirčio toks valiutos poveikis, skaičiuojant nuo birželio 30 d. kurso 1,1394, siektų apie 0,34 %. Tai istoriniai kalendorinių laikotarpių palyginimai, ne akcijų grąža ar spalio 2 d. kursas.

30 dienų

Ko laukiame

  • Spalio 2 d. JAV rugsėjo darbo rinkos ataskaita. Iki leidinio duomenų ribos jos dar laukiama. Darbuotojų skaičius ir atlyginimai padės įvertinti, ar gyventojų pajamos gali palaikyti vartojimą.
  • Spalio 7 d. JAV savaitinė degalų ataskaita ir spalio 14 d. vartotojų kainos. Šie duomenys parodys, ar kuro pasiūlos ribotumas tebespaudžia išlaidas ir ar kainų augimas plinta.
  • Spalio 28–29 d. centrinių bankų sprendimai ir JAV augimo įvertis. JAV sprendimas numatytas spalio 28 d.; ECB sprendimas ir pirmas JAV trečiojo ketvirčio augimo įvertis – spalio 29 d. Tai padės patikrinti, ar atspari paklausa išliko ir ar bankai keičia palūkanų kryptį.

Svarbu žinoti. Tai bendro pobūdžio rinkų analizė, o ne individuali rekomendacija pirkti ar parduoti. Istoriniai duomenys ir bendrovių rezultatai negarantuoja būsimos grąžos. Prognozės ir sąlyginiai scenarijai gali nepasitvirtinti.

Kaip išsaugoma istorija ir kas atnaujinama?

Visi penki šios publikacijos laikotarpiai remiasi ta pačia duomenų data. Savaitė čia reiškia paskutines 7 dienas, ketvirtis – 90 dienų, metai – slenkančius 12 mėnesių. Naujos dienos leidimas papildys istoriją atskira nuoroda. Šis tekstas išliks su savo data: vėlesni įvykiai nebus tyliai įrašomi į seną vertinimą. Ilgesniuose laikotarpiuose nauji faktai vertinami kartu su ankstesne įvykių eiga, nekartojant visų naujienų.

Ankstesnių apžvalgų archyvas →

Investicijų valdytojas Martynas Juška prie darbo stalo

Finansinės laisvės skaičiuoklė

Kiek reikėtų sukaupti tavo tikslui?

Įvesk norimas mėnesio pajamas ir jau sukauptą sumą. Pamatysi, kiek dar trūksta ir kaip rezultatą keičia kaupimo laikas.

Apskaičiuoti savo tikslą

Skaičiavimas paremtas tavo prielaidomis, ne garantuota grąža.