Pastaraisiais metais obligacijų rinka susilaukė didelio investuotojų dėmesio, ypač dėl to, kad perėjome į palūkanų normų mažinimo ciklą. Tai gana paprasta: kai centriniai bankai mažina palūkanų normas, obligacijų pajamingumai teoriškai turėtų kristi. Žinoma, šis procesas skirtingai veikia skirtingo laikotarpio obligacijas. Vis dėlto ilgalaikės obligacijos buvo ypač patrauklios investuotojams, nes jos dažniausiai stipriau reaguoja į palūkanų normų mažinimus.
❓ Tačiau kodėl dabar, kai Trumpas jau praktiškai užsitikrino pergalę rinkimuose, obligacijų pajamingumai kyla, o jų kainos krenta? 🤔
🔥 Atsakymas slypi infliacijos ir biudžeto rizikoje. Obligacijų pajamingumai dažnai kyla, kai tikėtina, kad bus išrinktas kandidatas, kurio politika gali paskatinti didesnę infliaciją ar išauginti biudžeto deficitą. Trumpas žada būtent tai: mažesnę reguliacinę naštą, mažesnius mokesčius ir galimus naujus tarifus. Nors tokie žingsniai galėtų trumpuoju laikotarpiu paskatinti ekonomikos augimą, jie taip pat kelia riziką dėl ilgalaikio valstybės skolos didėjimo ir biudžeto deficito.
⬆ Didėjant valstybės skolai, JAV vyriausybė, kaip obligacijų emitentas, privalo pritraukti investuotojus siūlydama didesnę grąžą, kad kompensuotų šias rizikas. Be to, rinkos dalyviai įvertina ir didesnį politinį neapibrėžtumą, kuris taip pat skatina didesnius pajamingumus, ypač ilgalaikėms obligacijoms. Štai kodėl matome, kaip dabartiniai obligacijų pajamingumai kyla – investuotojai prisitaiko prie galimų politinių ir ekonominių pasekmių, kurias atneštų Trumpo politika.
