Pagunda paprasta: pamatyti geresnę grąžą, mažesnį P/E ir nuspręsti, kad „pigesnės“ rinkos dabar būtinai aplenks JAV. Tačiau du J. P. Morgan „Guide to the Markets“ grafikai pasako sudėtingesnę istoriją.
Jie leidžia atskirti tris skirtingus klausimus: kas jau uždirbo daugiau, kas šiuo metu vertinama pigiau ir iš ko susidarė grąža. Tik atsakius į visus tris galima spręsti, ar portfelis pernelyg priklausomas nuo vieno regiono.
besivystančios rinkos
S&P 500
palyginti su JAV
1. Besivystančių rinkų grąža JAV rezultatą aplenkė 13,8 procentinio punkto
Per pirmuosius šešis 2026 m. mėnesius didžiausią grąžą tarp parodytų indeksų pasiekė besivystančios rinkos – 24,0 proc. Toliau rikiavosi Japonija su 16,0 proc. ir platus MSCI AC World ex USA indeksas su 14,0 proc. JAV S&P 500 uždirbo 10,2 proc., o euro zona – 10,1 proc.
Trys iš keturių už JAV ribų pateiktų indeksų aplenkė S&P 500; euro zonos indeksas atsiliko vos 0,1 procentinio punkto. Platus ne JAV indeksas, be kita ko, apima Japoniją, euro zoną ir besivystančias rinkas, todėl šie rodikliai persidengia ir jų grąžų negalima sumuoti.

2. Lyderystė pradėjo keistis dar 2025 m., bet 15 metų istorija liko JAV pusėje
2025 m. vaizdas jau buvo apsivertęs. JAV grąža siekė 17,9 proc., Japonijos – 25,1 proc., akcijų už JAV ribų – 33,1 proc., euro zonos – 41,3 proc., o besivystančių rinkų – 34,4 proc. Kitaip tariant, visi keturi parodyti pjūviai už JAV ribų tąmet aplenkė S&P 500.
Tačiau ilgesnis laikotarpis primena, kodėl daugelio investuotojų portfeliuose JAV dalis taip išaugo. 2010–2024 m. S&P 500 metinė grąža buvo 13,9 proc. Japonijos indeksas per metus vidutiniškai uždirbo 6,3 proc., akcijos už JAV ribų – 5,2 proc., euro zona – 5,1 proc., o besivystančios rinkos – 3,4 proc.
Du stiprūs laikotarpiai už JAV ribų nepanaikina ankstesnio 15 metų skirtumo. Jie rodo, kad rinkos lyderystė gali keistis ir kad vien tik pastarojo dešimtmečio laimėtojų ekstrapoliavimas į ateitį yra rizikingas. Vis dėlto dar per anksti dviejų trumpų periodų rezultatą vadinti nauju ilgalaikiu režimu.

3. Kainos kyla ne dėl vienos priežasties
J. P. Morgan bendrą grąžą išskaido į keturis variklius: prognozuojamo artimiausių 12 mėnesių pelno pokytį, dividendus, išankstinio P/E pokytį ir valiutą. Ilguoju laikotarpiu svarbiausi turėtų būti pelnai bei dividendai, o per trumpą laiką rezultatą gali smarkiai pakeisti investuotojų mokamas kartotinis ir valiutos kursas.
2026 m. stulpeliuose didžiausias teigiamas komponentas vizualiai yra pelno lūkesčiai. Tačiau grafike nėra tikslių atskirų komponentų etikečių, todėl negalima rašyti, kad, pavyzdžiui, „pelnai pridėjo 24 proc.“ Besivystančių rinkų 24,0 proc. yra bendra grąža, o ne vien pelno komponentas.
Valiuta Lietuvos investuotojui ypač svarbi. J. P. Morgan rezultatą pateikia JAV doleriais. Jei investiciją vertinate eurais, galutinį rezultatą dar pakeičia EUR/USD kursas ir tai, ar pasirinktas fondas valiutos riziką draudžia.

4. Tarp lyginamų rinkų didžiausias išankstinis P/E tebėra JAV
2026 m. birželio 30 d. S&P 500 išankstinis P/E siekė 20,4x. Japonijos indeksas buvo vertinamas 16,8x, euro zonos – 15,3x, akcijų už JAV ribų – 14,0x, o besivystančių rinkų – 11,7x.
Nuo metų pradžios JAV kartotinis sumažėjo nuo 22,0x iki 20,4x, platus ne JAV indeksas – nuo 14,9x iki 14,0x, o besivystančių rinkų – nuo 13,4x iki 11,7x. Japonijos P/E padidėjo nuo 16,1x iki 16,8x, euro zonos – nuo 14,9x iki 15,3x.
JAV indeksas per tą patį laikotarpį uždirbo 10,2 proc., nors jo P/E sumažėjo. Tai svarbus skirtumas: kilimas įvyko ne todėl, kad investuotojai sutiko mokėti didesnį kartotinį. J. P. Morgan grąžos išskaidymas rodo teigiamą pelno lūkesčių kryptį, tačiau tiksliai paskirstyti grąžos tarp pelno ir dividendų iš pateikto grafiko negalime.

5. 31 proc. P/E nuolaida nereiškia, kad rinka yra 31 proc. „neįvertinta“
Plataus MSCI ACWI ex USA indekso išankstinis P/E buvo 14,0x, o S&P 500 – 20,4x. Padalijus šias reikšmes gauname maždaug 31 proc. mažesnį ne JAV rinkos kartotinį. Per 20 metų vidutinė nuolaida siekė 20 proc., vadinasi dabartinis atotrūkis buvo 11 procentinių punktų platesnis už istorinį vidurkį.
Tačiau mažesnis P/E nėra automatinis pirkimo signalas. Dalis atotrūkio gali būti pagrįsta skirtinga sektorių sudėtimi, pelnų augimo tempu, pelningumu, kapitalo grąža, valiutos ar šalies rizika. Be to, nuolaida gali išlikti ilgai arba dar padidėti.
31 proc. mažesnis P/E nereiškia, kad akcijos būtinai pabrangs 31 proc. Tai santykinio vertinimo matas, o ne būsimos grąžos prognozė. Jis naudingas kaip klausimo pradžia: ar JAV priemoka vis dar pagrįsta, ir ar už JAV ribų gaunama pakankama kompensacija už kitokią riziką?

6. Diversifikacija nėra varžybos, kuriose reikia atspėti kitą nugalėtoją
Šie duomenys nėra argumentas išparduoti JAV akcijas ir viską perkelti į besivystančias rinkas. Toks sprendimas tiesiog pakeistų vieną koncentracijos riziką kita ir būtų paremtas jau įvykusia pusmečio grąža.
Praktiškesnis kelias – patikrinti, ar portfelio struktūra vis dar atitinka jūsų planą:
- Regionų svoris ir persidengimas. Kiek portfelio faktiškai priklauso nuo JAV ir ar keli fondai nekartoja tų pačių akcijų?
- Pelnų kokybė. Ar žemesnį P/E lydi tvarūs pelnai, ar tik kuklesni augimo lūkesčiai?
- Valiuta. Kokią dalį rezultato eurais gali pakeisti valiutos kursas ir fondo apsidraudimas?
- Perbalansavimo taisyklė. Ar regionų svorius grąžinate į planą pagal nustatytą ribą, ar reaguojate į naujausią antraštę?

2026 m. pirmojo pusmečio žinutė nėra „JAV baigėsi“. Regionų lyderystę gali pakeisti pelnų, vertinimo kartotinių ir valiutų pokyčiai, tačiau pusmečio rezultatas dar nepatvirtina ilgalaikio režimo pasikeitimo.
Šaltinis: J. P. Morgan Asset Management, „Guide to the Markets – U.S.“, 45–46 skaidrės. Pagrindinis pjūvis 2026-06-30, publikavimo dienos patikra 2026-07-21; grąža pateikta JAV doleriais, MSCI Gross indeksais, išskyrus JAV – S&P 500.
Atsakomybės ribojimas. Straipsnis skirtas informaciniams ir edukaciniams tikslams. Tai nėra asmeninė investavimo rekomendacija. Indeksų grąža neatspindi konkretaus Lietuvos investuotojo grąžos eurais, fondo kaštų ir mokesčių. Praeities rezultatai negarantuoja ateities grąžos.

