30 dienų · Rinkų apžvalga
30 dienų: įmonių pajamos auga, bet sąnaudos neatleidžia
Per 30 dienų išryškėjo skirtumas tarp augančio verslo ir lengvos investavimo aplinkos. Technologijų paklausa bei JAV vartojimas suteikė atramą pajamoms. Energijos sutrikimai ir palūkanų didinimas kartu didino išlaidas. Naujausias ilgų JAV pajamingumų pakilimas rodo, kad rugsėjo pradžios sąnaudų istorija dar nebaigta.
Apžvelgiamas laikotarpis: 2026-08-27 – 2026-09-25Informacija iki 10 min. skaitymo
Nuo ankstesnio leidinio JAV dešimties metų pajamingumas pakilo nuo rugsėjo 22 d. 4,96 % iki rugsėjo 24 d. 5,18 %. Rugsėjo 23 d. verslo apklausa parodė spartesnę JAV veiklos plėtrą, o rugsėjo 24 d. išmokų paraiškos neparodė staigaus atleidimų šuolio. Nauji energijos ir OECD duomenys primena, kad stipri paklausa, degalų atsargų trūkumas ir lėtesnė Europa gali egzistuoti vienu metu.
Tebegalioja skirtumas tarp bendrovės pardavimų, pelno ir investuotojo sumokėtos kainos. Didesnė apyvarta ne visada padengia energijos, darbo ir skolos išlaidas. Aukštesnis obligacijų pajamingumas nėra garantuota trumpalaikė grąža, o palūkanų sprendimas pats savaime neatkuria energijos tiekimo.
30 dienų
Kas įvyko
Pradinis rugpjūčio 26 d. fonas: ekonomika augo, bet vartojimas buvo atsargus
Šis laikotarpis prasideda rugpjūčio 27 d. Dieną anksčiau paskelbti duomenys sudaro jo pradinį foną, o ne naujieną laikotarpio viduje. Rugpjūčio 26 d. paskelbtas antras JAV antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (angl. Gross Domestic Product) įvertis rodė 1,5 % augimą metiniu tempu. Tai maždaug 0,4 % daugiau nei ankstesnį ketvirtį, o ne 1,5 % daugiau per tris mėnesius. Privati vidaus paklausa augo sparčiau už bendrą rodiklį, todėl vienas skaičius neapibūdino visų verslų padėties.
Vartojimo duomenys tuo pat metu priminė, kad didesnė išleista dolerių suma nebūtinai reiškia daugiau nupirktų prekių. Rugpjūčio 26 d. paskelbtas liepos asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas (angl. Personal Consumption Expenditures Price Index) rodė 3,7 % metinį kainų padidėjimą. Realios vartojimo išlaidos, iš kurių pašalintas kainų poveikis, per mėnesį padidėjo mažiau nei 0,1 %. Šį skirtumą verta prisiminti skaitant bendrovių pranešimus apie augančias pajamas.
Rugpjūčio 26 d. fonas ir rugsėjo rezultatai: technologijų paklausa virto pelnu
Stipriausią atsvarą išlaidų nerimui suteikė technologijų rezultatai. Rugpjūčio 26 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ paskelbė 96,221 milijardų JAV dolerių ketvirčio pajamas, 106 % daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas pagal JAV apskaitos standartus augo dar sparčiau, 124 %. Tai ketvirčio, pasibaigusio liepos 26 d., rezultatai, nors bendrovė savo finansiniame kalendoriuje jį vadina 2027 metų antruoju ketvirčiu.
Pajamų augimą rugsėjo 2 d. patvirtino ir puslaidininkių bei infrastruktūros programinės įrangos bendrovė „Broadcom“. Jos ketvirčio pajamos siekė 29,6 milijardų dolerių ir buvo 86 % didesnės nei prieš metus. Dvi bendrovės nėra visas sektorius, tačiau jų rezultatai rodo, kad dalis dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausos jau virto pardavimais. Atskirai lieka klausimas, kiek uždirbs šią įrangą perkantys klientai.
Rugsėjo pradžia: augimas ir brangesnė energija atsirado toje pačioje nuotraukoje
Europos statistika neleido paprastai pasirinkti tarp gero augimo ir blogos infliacijos. Rugsėjo 1 d. išankstinis euro zonos rugpjūčio įvertis rodė 3,3 % metinį vartotojų kainų augimą, palyginti su 2,9 % liepą. Energija per metus brango 14,3 %, tačiau paslaugų kainų augimas sulėtėjo. Tai nevienodas kainų judėjimas, o ne vienu tempu brangstantis visas vartojimo krepšelis.
Rugsėjo 7 d. euro zonos antrojo ketvirčio augimas patikslintas iki 0,6 % per ketvirtį. Tai geresnis ankstesnio laikotarpio įvertis, ne rugsėjį staiga atsiradęs papildomas augimas. JAV rugsėjo 4 d. paskelbtas 162 tūkstančiais darbo vietų padidėjimas rugpjūtį taip pat rodė atsparumą. Birželio ir liepos prieaugis buvo gerokai mažesnis. Verslas dar turėjo klientų, bet dėl to nebuvo lengviau pažadėti greitą palūkanų mažinimą.
Naftos problema buvo ne vien jos kaina, bet ir pristatymas
Energijos istoriją sunkino nepatikimas tiekimas. Rugsėjo 5 ir 8 d. JAV Centrinė karinė vadovybė pranešė apie smūgius Irano tanklaiviams. Tai konflikto šalies pranešimai, o ne nepriklausomas visų naftos srautų matavimas. Vis dėlto jie priminė, kad birželio diplomatinis susitarimas dar nereiškė patikimai atkurtos laivybos.
JAV Energetikos informacijos administracijos rugsėjo 9 d. prognozėje numatyta maždaug 90 JAV dolerių už barelį vidutinė „Brent“ naftos kaina antrąjį pusmetį. Ji padidinta 8 doleriais, arba maždaug dešimtadaliu, nuo ankstesnės 82 dolerių prognozės. Modelio įvestys baigtos rugsėjo 3 d., todėl šio pakeitimo negalima priskirti vėlesniems kariniams pranešimams. Tai prognozė, ne šiandienos biržos kaina. Vežėjams ir energiją importuojančiai pramonei svarbu, ar realesnį tiekimą lydės mažesnės sąskaitos.
Rugsėjo 10 d.: Europa pasirinko didesnes palūkanas
Europos Centrinis Bankas nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 0,25 procentinio punkto. Indėlių galimybės palūkanų norma rugsėjo 16 d. padidėjo nuo 2,25 iki 2,50 %. Sprendimas jau priimtas, tačiau jo įsigaliojimo data nėra paskelbimo data.
Banko prognozėse energijos šokas tebėra kliūtis grįžti prie 2 % infliacijos tikslo. Tai apsunkina padėtį bendrovėms, kurioms vienu metu brangsta ir kuras, ir paskolos. Bankų palūkanų pajamos gali didėti, tačiau silpnesni klientai didina paskolų negrąžinimo riziką. Vien centrinių bankų palūkanų padidinimas todėl nėra vienodai gera naujiena visam finansų sektoriui.
Rugsėjo 11 d.: metinė infliacija nepakilo, bet mėnesio žinia nebuvo rami
JAV vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index, CPI) rugpjūtį per metus padidėjo 3,4 %, tiek pat kaip liepą. Tačiau mėnesinis pokytis, pašalinus įprastą sezoniškumą, paspartėjo nuo 0,1 iki 0,4 %. Tai jau rugsėjo 11 d. paskelbti duomenys, ne būsimas įvykis.
Krepšelyje be maisto ir energijos vaizdas taip pat nevienodas. Metinis augimas sulėtėjo nuo 2,5 iki 2,4 %, tačiau mėnesinis padidėjo nuo 0,2 iki 0,3 %. Todėl netikslu sakyti, kad visas kainų spaudimas sustiprėjo vienodu mastu. Centrinis bankas turės vertinti ir paskutinių mėnesių tempą, ir platesnę tendenciją.
Jūsų investicijoms
Aptarkime jūsų portfelį
Kaip gali metinė infliacija nekisti, o mėnesinė didėti?
Metinis pokytis lygina kainų lygį su tuo pačiu mėnesiu prieš metus. Mėnesinis lygina du gretimus mėnesius. Naujas brangimas gali pakeisti panašų seną mėnesį, todėl metinis skaičius lieka toks pats. Rodiklis be maisto ir energijos padeda įžvelgti kitų kainų kryptį, bet neatspindi visos gyventojo sąskaitos.
? Bendrasis vidaus produktas ir kainų indeksai: kaip skaityti?
Bendrasis vidaus produktas (angl. Gross Domestic Product) matuoja ekonomikoje sukurtų galutinių prekių bei paslaugų vertę. Realus augimas pašalina kainų įtaką. JAV ketvirčio augimas dažnai pateikiamas metiniu tempu, tarsi toks pokytis kartotųsi keturis ketvirčius. Vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index) matuoja kainų krepšelį pagal vartojimo svorius. Metinis ir mėnesinis jo pokyčiai turi skirtingą palyginimo bazę. Asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas (angl. Personal Consumption Expenditures Price Index) apima ir išlaidas vartotojo naudai, naudoja kitokius svorius bei atsižvelgia į vartojimo sudėties kaitą; šių dviejų kainų indeksų nereikia tapatinti.
Rugsėjo 11 d.: energijos tiekimo atsigavimo teko laukti ilgiau
Tarptautinės energetikos agentūros rugsėjo 11 d. prognozėje šiemet numatytas didesnis naftos pasiūlos nei paklausos sumažėjimas. Tai prognozė, ne galutinis metinis rezultatas.
Prancūzijos pavyzdys: pinigų yra, bet jie kainuoja daugiau
Rugsėjo 14 d. Prancūzijos dešimties metų valstybės obligacijų pajamingumo orientyras siekė 4,48 %. Rugsėjo 1 d. jis buvo 4,19 %. Pokytis per šias sesijas sudaro 0,29 procentinio punkto; tai ne mėnesio investavimo grąža. Aukštesnė naujos skolos kaina gali ilgainiui padidinti biudžeto palūkanų išlaidas, tačiau esamų fiksuotų palūkanų skolų kuponai dėl to savaime nepasikeičia.
Rugsėjo 16–24 d.: palūkanų atokvėpis neišsilaikė
Rugsėjo 16 d. JAV centrinis bankas padidino tikslinį palūkanų intervalą iki 3,75–4,00 %. Europoje anksčiau priimtas indėlių palūkanų didinimas iki 2,50 % įsigaliojo tą pačią dieną. JAV dešimties metų pajamingumas rugsėjo 21–22 d. buvo sumažėjęs iki 4,96 %, bet rugsėjo 24 d. jau siekė 5,18 %. Taigi kelių dienų lengvesnės finansavimo sąlygos nevirto pastovia kryptimi.
Rugsėjo 23 d. išankstinis JAV pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Purchasing Managers’ Index, PMI) pasiekė 58,4 punkto, palyginti su 56,0 rugpjūtį. Rugsėjo 24 d. paskelbtos 197 tūkst. pirmųjų nedarbo išmokų paraiškų už savaitę iki rugsėjo 19 d. papildė atsparios paklausos vaizdą. Tai naujesni signalai, tačiau nei apklausa, nei viena paraiškų savaitė nėra galutinis viso ketvirčio augimo rezultatas.
? Pirkimo vadybininkų indeksas: ką reiškia riba?
Įmonių apklausos indeksas lygina veiklą su ankstesniu mėnesiu. Virš 50 punktų paprastai rodo plėtrą, žemiau 50 – traukimąsi. 58,4 punkto nėra 58,4 % augimas; išankstinis rodiklis gali būti patikslintas.
Rugsėjo sprendimai neapsiribojo JAV ir euro zona. Japonijos bankas rugsėjo 18 d. nustatė 1,25 % vienos nakties palūkanų tikslą, įsigaliojusį rugsėjo 24 d. Anglijos bankas rugsėjo 17 d. paliko 3,75 % bazinę palūkanų normą. Šie skirtingi keliai svarbūs Japonijos obligacijoms ir jenomis finansuojamoms investicijoms bei britų įmonių skolinimosi išlaidoms.
Pasitikrink savo kaupimo planą
Ar dabartinių įmokų pakaktų?
Skaičiuoklėje palygink savo mėnesio įmoką su norimomis ateities pajamomis. Pakeisk laikotarpį ir pamatyk, kaip keičiasi reikalinga suma.
Tai scenarijų palyginimas, ne būsimo rezultato pažadas.
30 dienų
Kas svarbu dabar
Rugsėjo 23–25 d. tęsinys: augimas neatšaukė sąnaudų rizikos
Naftos atsargų daugėja, bet degalų atsargos neleidžia atsipalaiduoti
Didesnės žaliavinės naftos atsargos dar nereiškia, kad degalų tiekimo įtampa baigėsi. Rugsėjo 23 d. JAV Energetikos informacijos administracija paskelbė, kad savaitę iki rugsėjo 18 d. komercinės naftos atsargos be strateginio rezervo padidėjo 3,0 mln. barelių iki 426,4 mln. barelių. Jos buvo apie 2 % aukščiau penkerių metų sezoninio vidurkio. Tačiau benzino atsargos buvo 6 %, o distiliatų 12 % žemiau jų atitinkamų vidurkių.
? Distiliatai ir sezoninis vidurkis: ką lyginame?
Distiliatų grupė apima dyzeliną ir šildymui naudojamus naftos produktus. Kiekvieno produkto atsargos lyginamos su jo paties atsargų vidurkiu tuo pačiu metų laiku per penkerius metus. 12 % trūkumas nėra nei 12 % dyzelino kainos padidėjimas, nei tokia pati visos degalų paklausos dalis.
Skirtumą padeda suprasti perdirbimas. Per savaitę JAV gamyklos per dieną perdirbo 519 tūkst. barelių mažiau naftos; apimtis siekė 16,8 mln. barelių per dieną. Mažiau perdirbamos žaliavos gali likti saugyklose, o pagamintų degalų papildymas tuo pat metu sulėtėti. Tai nereiškia, kad kiekvienas mažesnių atsargų barelis virs didesne kaina, bet rodo, kur atsarga naujam sutrikimui mažesnė.
Vežėjams, aviacijai ir daug energijos naudojančiai gamybai svarbi galutinio kuro sąskaita. Naftos perdirbėjams svarbus skirtumas tarp produktų pardavimo ir žaliavos pirkimo kainų, todėl vien žaliavinės naftos atsargų augimas jų pelno nepaaiškina. Galimybę kurui jautriems sektoriams sukurtų didesnė perdirbimo apimtis ir atkurtos produktų atsargos. Rizika išliktų, jei tiekimas vėl sutriktų dar nespėjus jų papildyti. Kitos EIA savaitinės ataskaitos parodys, ar šis skirtumas mažėja.
Europa turi mažiau augimo atsargos, o technologijoms reikia uždirbti už plėtrą
Pasaulio ekonomika nesustojo, tačiau regionams sąnaudų našta nevienoda. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija rugsėjo 23 d. prognozavo 2,9 % pasaulio augimą 2026 m. JAV numatyta 2,2 %, euro zonai 1,0 %. Tai tos pačios organizacijos prognozės, ne jau suskaičiuoti visų metų rezultatai. Lėtesnė paklausa Europoje palieka mažiau erdvės įmonėms didesnes energijos ir palūkanų išlaidas perkelti klientams.
Todėl Europos pramonėje ir mažmeninėje prekyboje vien pajamų augimo neužtenka. Svarbu, ar jį lydi didesnis parduotas kiekis ir išlaikyta pelno marža. Skolą refinansuojančiam nekilnojamojo turto verslui prisideda palūkanų sąskaita. Anksčiau priimtas Europos Centrinio Banko sprendimas nuo rugsėjo 16 d. padidino indėlių palūkanų normą iki 2,50 %; tai tebėra fonas, ne naujas šios dienos sprendimas.
Atsvarą suteikia investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Organizacija vertina jas kaip vieną augimo ir prekybos atramų, bet taip pat įspėja apie didesnį išorinio finansavimo poreikį. Įrangos užsakymas gali iškart didinti tiekėjo pajamas, o duomenų centro savininkui dar reikia klientų, elektros ir pakankamo pinigų srauto paskoloms aptarnauti. Tiekėjo pardavimas ir pirkėjo investicijos atsipirkimas nėra tas pats įvykis.
Galimybė išlieka bendrovėms, kurios plėtrą gali paremti tikrais užsakymais ir veiklos uždirbtais pinigais. Rizika didesnė ten, kur brangios statybos ir skola atsiperka tik pagal optimistišką būsimos paklausos scenarijų. Atminties lustų gamintojos „Micron“ rugsėjo 30 d. rezultatų pristatymas padės tikrinti duomenų centrų paklausą ir pasiūlą. Tai būsimas signalas visai tiekimo grandinei, ne pažadas, kad jos akcija ar visas technologijų sektorius kils.
Portfelį veikia dvi priešingos jėgos
Stipri JAV paklausa palaiko įmonių pardavimus, bet aukštesnis obligacijų pajamingumas didina naujo finansavimo kainą. Šalia veikia energija: žaliavinės naftos atsargų augimas neužtikrina tokio pat pagerėjimo degalų rinkoje. Todėl negalima visų obligacijų vadinti blogu pasirinkimu ar visų technologijų bendrovių laikyti vienodai atspariomis. Skiriasi skolos terminas, pinigų atsargos ir tai, kaip greitai investicijos pradeda uždirbti.
Obligacijose svarbu sugretinti didesnį pradinį pajamingumą su galimu kainos svyravimu ir emitento gebėjimu mokėti. Akcijose pajamų augimą reikia tikrinti pagal maržą ir pinigų srautą. Europoje mažesnis augimo tempas apsunkina sąnaudų perkėlimą, o JAV stipresnė paklausa gali ilgiau palaikyti aukštas palūkanas. Euro investuotojui neapdraustų dolerinių pozicijų rezultatą papildomai keičia valiutos kursas; šioje apžvalgoje jo nepatikrintas judėjimas nepaverčiamas faktu.
Palankesnis derinys būtų lėčiau augančios kainos, atsigaunančios degalų atsargos ir įmonių išlaikomas pelnas. Nepalankus derinys būtų brangus finansavimas ir tuo pat metu mažėjanti paklausa. Naujausios žinios dar neleidžia pasirinkti vieno kaip neišvengiamos baigties.
30 dienų
Ko laukiame
Trys signalai, kurie pakeistų išvadą
- Rugsėjo 30 d. JAV kainos ir vartojimas. Rugpjūčio asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas (angl. Personal Consumption Expenditures Price Index) parodys, ar kainų spaudimas rimsta; realios išlaidos padės atskirti didesnį pirkinių kiekį nuo didesnės sąskaitos.
- Rugsėjo 30 d. „Micron“ rezultatai. Svarbūs atminties lustų užsakymai, kainos ir planuojamos investicijos, ne vien antraštinis pajamų augimas. Rezultatai iki šio leidinio ribos dar nepaskelbti.
- Kitos JAV degalų atsargų ataskaitos. Svarbu, ar kartu atsigauna perdirbimas, benzino ir distiliatų atsargos. Vien žaliavinės naftos padidėjimas neatsakys į visą klausimą.
? Vartojimo išlaidų kainų indeksas: ką matuoja?
Šis rodiklis matuoja vartojamų prekių ir paslaugų kainų kaitą, įtraukdamas ir vartotojų naudai kitų apmokamas išlaidas. Svoriai prisitaiko prie vartojimo sudėties, todėl jis nėra tapatus įprastam vartotojų kainų indeksui. Kainų augimas ir realių vartojimo išlaidų augimas atsako į skirtingus klausimus.
Svarbu žinoti. Tai bendro pobūdžio rinkų analizė, o ne individuali rekomendacija pirkti ar parduoti. Istoriniai duomenys ir bendrovių rezultatai negarantuoja būsimos grąžos. Prognozės ir sąlyginiai scenarijai gali nepasitvirtinti.
Kaip išsaugoma istorija ir kas atnaujinama?
Visi penki šios publikacijos laikotarpiai remiasi ta pačia duomenų data. Savaitė čia reiškia paskutines 7 dienas, ketvirtis – 90 dienų, metai – slenkančius 12 mėnesių. Naujos dienos leidimas papildys istoriją atskira nuoroda. Šis tekstas išliks su savo data: vėlesni įvykiai nebus tyliai įrašomi į seną vertinimą. Ilgesniuose laikotarpiuose nauji faktai vertinami kartu su ankstesne įvykių eiga, nekartojant visų naujienų.
