Ketvirtis · Rinkų apžvalga
Ketvirtis: energijos sutrikimus papildė brangesnis finansavimas
Per 90 dienų birželio tiekimo normalizavimo viltys susidūrė su nepastoviais srautais, prekybos taisyklių kaita ir didesnėmis palūkanomis. Technologijų rezultatai parodė realią paklausą, bet pirkėjams liko investicijų finansavimo sąskaita. Rugsėjo pabaigos žinios šią istoriją pratęsia: JAV veikla stipri, o ilgas skolinimasis brangsta.
Apžvelgiamas laikotarpis: 2026-06-28 – 2026-09-25Informacija iki 10 min. skaitymo
Nuo ankstesnio leidinio JAV dešimties metų pajamingumas pakilo nuo rugsėjo 22 d. 4,96 % iki rugsėjo 24 d. 5,18 %. Rugsėjo 23 d. verslo apklausa parodė spartesnę JAV veiklos plėtrą, o rugsėjo 24 d. išmokų paraiškos neparodė staigaus atleidimų šuolio. Nauji energijos ir OECD duomenys primena, kad stipri paklausa, degalų atsargų trūkumas ir lėtesnė Europa gali egzistuoti vienu metu.
Tebegalioja skirtumas tarp bendrovės pardavimų, pelno ir investuotojo sumokėtos kainos. Didesnė apyvarta ne visada padengia energijos, darbo ir skolos išlaidas. Aukštesnis obligacijų pajamingumas nėra garantuota trumpalaikė grąža, o palūkanų sprendimas pats savaime neatkuria energijos tiekimo.
Ketvirtis
Kas įvyko
Pradinis fonas: birželio 17 d. palūkanos jau buvo padidintos
Šis 90 dienų laikotarpis prasideda birželio 28 d. Dar prieš jį, birželio 17 d., įsigaliojo anksčiau paskelbtas Europos Centrinio Banko palūkanų padidinimas. Bankų vienos nakties indėliams taikoma palūkanų norma pakilo nuo 2,00 iki 2,25 %. Tai pradinės sąlygos prieš apžvelgiamą laikotarpį, o ne naujas įvykis jo viduje.
Tą pačią birželio 17 d. JAV centrinis bankas paliko 3,50–3,75 % federalinių fondų palūkanų tikslinį intervalą. Liepos 29 d. jis sprendimo nepakeitė. Europoje liepos 23 d. taip pat pasirinkta pauzė. Paskolą turinčiam verslui tai reiškė, kad energijos išlaidų neatsvers automatiškai ir greitai mažėjančios palūkanos.
Pradinis fonas: birželio 18 d. susitarimas dar neatkūrė laivybos
JAV ir Irano memorandumas buvo pristatytas kaip kelias į karo veiksmų nutraukimą ir Hormūzo sąsiaurio atvėrimą. Ekonominė nauda priklausė nuo to, kas vyks po parašų: ar laivai galės saugiai plaukti, ar bus prieinamas draudimas ir ar nafta iš tikrųjų pasieks pirkėjus.
Importuojančiai pramonei patikimesnis pristatymas būtų mažinęs poreikį laikyti brangias atsargas. Vežėjams būtų lengviau planuoti kurą ir maršrutus. Tačiau pats susitarimas nebuvo jau atkurtų srautų statistika. Būtent šią prielaidą liepos ir rugpjūčio duomenys vėliau privertė vertinti atsargiau.
Liepa: tiekimo atsigavimas nebuvo tvarus
Tarptautinės energetikos agentūros liepos 10 d. apžvalga aprašė dalinį birželio srautų atsigavimą ir liepos 7–8 d. pažeistas paliaubas. Rugpjūčio 12 d. ataskaitoje paskelbta, kad liepos Persijos įlankos naftos eksportas, įskaitant sąsiaurį aplenkiančius maršrutus, vidutiniškai siekė 15 mln. barelių per dieną. Tai 2,1 mln., arba apie 12 %, mažiau nei birželį.
Šis palyginimas aprašo dviejų mėnesių vidurkius, ne vienos dienos laivybos sustojimą. Jis parodė, kad birželio vilčių nepakako ilgesniam pagerėjimui. Rugsėjo 5 ir 8 d. JAV karinės vadovybės pranešimai apie smūgius Irano tanklaiviams priminė, kad pristatymo saugumo klausimas tebėra atviras. Konkretaus kainos pokyčio vien šiems pranešimams priskirti negalima.
Liepos 23 d.: prekybos taisyklės ir sankcijos didino planavimo naštą
Europos Sąjungos 21-asis sankcijų Rusijai paketas išplėtė energetikos, finansinių paslaugų ir šešėlinio laivyno apribojimus. Bendrovėms tai svarbu ne vien politiškai: keičiasi atsiskaitymo, draudimo ir krovinių gabenimo galimybės. Tačiau paskelbtas apribojimas nėra išmatuotas tokio pat dydžio eksporto sumažėjimas.
Tą pačią dieną JAV prekybos atstovo biuras paskelbė priemones dėl 60 ekonomikų pagal Prekybos įstatymo 301-ąjį skirsnį. Tarifų taikymas priklausė nuo prekės, kilmės ir išimčių. Todėl importuotojui nepakako bendros antraštės apie muitus: teko vertinti konkrečią tiekimo grandinę. Ši teisinė ir logistinė našta sudarė papildomas sąlygas, kurių neparodo vien naftos kainos grafikas.
Liepos pabaiga ir rugpjūtis: technologijų sandoris turėjo dvi puses
Technologijų paklausa buvo matoma tiek pardavėjų pajamose, tiek klientų investicijų sąskaitose. „Microsoft“ liepos 29 d. paskelbė, kad ketvirtį iki birželio 30 d. investicijos į ilgalaikį turtą, įskaitant finansinę nuomą, siekė 41 milijardą JAV dolerių. Pinigais apmokėtas turto įsigijimas sudarė 35,8 milijardų dolerių. Šių sumų negalima sudėti: pirmoji apima finansinę nuomą, o antroji rodo per ketvirtį pinigais apmokėtą turto įsigijimą.
Bendrovė iš veiklos gavo 55,4 milijardų dolerių pinigų. Atėmus pinigais apmokėtą turto įsigijimą liko 19,6 milijardų dolerių. Tai paaiškina, kodėl spartus statybų tempas nėra savaiminis blogas signalas: svarbu, kiek lėšų verslas sukuria ir kiek jam dar reikia iš šalies.
Rugpjūčio 26 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ už ketvirtį iki liepos 26 d. paskelbė 96,221 milijardų dolerių pajamas, 106 % daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas augo 124 %. Taigi dalis klientų išlaidų jau virto realiu tiekėjo uždarbiu. Vis dėlto kliento investicijų atsipirkimui reikia, kad jo naujos paslaugos būtų paklausios ir galėtų padengti įrangos, elektros bei finansavimo išlaidas.
Rugpjūtis ir rugsėjis: augimas nesustojo, bet sąnaudos nedingo
Ekonomikos duomenys rodė atsparumą, o ne visuotinį augimo sustojimą. JAV antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (angl. Gross Domestic Product) augimo antrasis įvertis siekė 1,5 % metiniu tempu, arba maždaug 0,4 % per ketvirtį. Euro zonos augimas rugsėjo 7 d. patikslintas iki 0,6 % per ketvirtį. Šiuos skaičius svarbu suvienodinti pagal laikotarpį prieš lyginant regionus.
JAV rugpjūtį darbo vietų padaugėjo 162 tūkstančiais; duomenys paskelbti rugsėjo 4 d. Rugsėjo 9 d. atrinktų JAV paslaugų sektorių antrojo ketvirčio pajamų augimas patikslintas iki 3,0 % nuo ankstesnio ketvirčio. Iš šio pajamų rodiklio kainų poveikis nepašalintas. Todėl augantys pardavimai ir didesnis realiai suteiktų paslaugų kiekis nėra tas pats.
Rugsėjo 9–11 d.: energijos klausimas pasiekė pinigų politiką
JAV Energetikos informacijos administracija rugsėjo 9 d. padidino antrojo pusmečio „Brent“ vidutinės kainos prognozę iki maždaug 90 dolerių už barelį. Modelio įvestys baigtos rugsėjo 3 d. Tai sąlyginis būsimo laikotarpio vidurkis, ne rugsėjo 15 d. naftos kaina ir ne jau išmatuotas vėlesnių karinių veiksmų poveikis.
Rugsėjo 10 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė dar vieną 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą. Indėlių galimybės palūkanų norma rugsėjo 16 d. padidėjo nuo 2,25 iki 2,50 %. Rugsėjo 11 d. JAV vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index) parodė 3,4 % metinį rugpjūčio augimą, tiek pat kaip liepą. Mėnesinis pokytis, pašalinus sezoniškumą, paspartėjo nuo 0,1 iki 0,4 %. Šie duomenys buvo žinomi prieš rugsėjo 15–16 d. JAV centrinio banko posėdį, kuriame palūkanų intervalas vėliau padidintas.
Jūsų investicijoms
Aptarkime jūsų portfelį
? Bendrasis vidaus produktas ir kainų indeksai: kaip skaityti?
Bendrasis vidaus produktas (angl. Gross Domestic Product) matuoja ekonomikoje sukurtų galutinių prekių bei paslaugų vertę. Realus augimas pašalina kainų įtaką. JAV ketvirčio augimas dažnai pateikiamas metiniu tempu, tarsi toks pokytis kartotųsi keturis ketvirčius. Vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index) matuoja kainų krepšelį pagal vartojimo svorius. Metinis ir mėnesinis jo pokyčiai turi skirtingą palyginimo bazę. Asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas (angl. Personal Consumption Expenditures Price Index) apima ir išlaidas vartotojo naudai, naudoja kitokius svorius bei atsižvelgia į vartojimo sudėties kaitą; šių dviejų kainų indeksų nereikia tapatinti.
Rugsėjo vidurys: birželio vilčių neužteko tiekimui atkurti
Tarptautinės energetikos agentūros rugsėjo 11 d. prognozėje šiemet numatytas didesnis naftos pasiūlos nei paklausos sumažėjimas. Tai prognozė, ne galutinis metinis rezultatas.
Mažesnė paklausa savaime dar nereiškia pigesnės naftos. Jei pirkėjus pasiekiantis kiekis mažėja greičiau, kuro sąskaitos gali likti didelės net lėtėjant ekonomikai. Energetikos gamintojui tai gali padėti tik tada, jei jis gali produkciją pristatyti. Vežėjui ir energiją perkančiai gamyklai ta pati padėtis didina išlaidas.
Rugsėjo 16–24 d.: palūkanų atokvėpis neišsilaikė
Rugsėjo 16 d. JAV centrinis bankas padidino tikslinį palūkanų intervalą iki 3,75–4,00 %. Europoje anksčiau priimtas indėlių palūkanų didinimas iki 2,50 % įsigaliojo tą pačią dieną. JAV dešimties metų pajamingumas rugsėjo 21–22 d. buvo sumažėjęs iki 4,96 %, bet rugsėjo 24 d. jau siekė 5,18 %. Taigi kelių dienų lengvesnės finansavimo sąlygos nevirto pastovia kryptimi.
Rugsėjo 23 d. išankstinis JAV pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Purchasing Managers’ Index, PMI) pasiekė 58,4 punkto, palyginti su 56,0 rugpjūtį. Rugsėjo 24 d. paskelbtos 197 tūkst. pirmųjų nedarbo išmokų paraiškų už savaitę iki rugsėjo 19 d. papildė atsparios paklausos vaizdą. Tai naujesni signalai, tačiau nei apklausa, nei viena paraiškų savaitė nėra galutinis viso ketvirčio augimo rezultatas.
? Pirkimo vadybininkų indeksas: ką reiškia riba?
Įmonių apklausos indeksas lygina veiklą su ankstesniu mėnesiu. Virš 50 punktų paprastai rodo plėtrą, žemiau 50 – traukimąsi. 58,4 punkto nėra 58,4 % augimas; išankstinis rodiklis gali būti patikslintas.
Rugsėjo sprendimai neapsiribojo JAV ir euro zona. Japonijos bankas rugsėjo 18 d. nustatė 1,25 % vienos nakties palūkanų tikslą, įsigaliojusį rugsėjo 24 d. Anglijos bankas rugsėjo 17 d. paliko 3,75 % bazinę palūkanų normą. Šie skirtingi keliai svarbūs Japonijos obligacijoms ir jenomis finansuojamoms investicijoms bei britų įmonių skolinimosi išlaidoms.
Pasitikrink savo kaupimo planą
Ar dabartinių įmokų pakaktų?
Skaičiuoklėje palygink savo mėnesio įmoką su norimomis ateities pajamomis. Pakeisk laikotarpį ir pamatyk, kaip keičiasi reikalinga suma.
Tai scenarijų palyginimas, ne būsimo rezultato pažadas.
Ketvirtis
Kas svarbu dabar
Rugsėjo 23–25 d. tęsinys: augimas neatšaukė sąnaudų rizikos
Naftos atsargų daugėja, bet degalų atsargos neleidžia atsipalaiduoti
Didesnės žaliavinės naftos atsargos dar nereiškia, kad degalų tiekimo įtampa baigėsi. Rugsėjo 23 d. JAV Energetikos informacijos administracija paskelbė, kad savaitę iki rugsėjo 18 d. komercinės naftos atsargos be strateginio rezervo padidėjo 3,0 mln. barelių iki 426,4 mln. barelių. Jos buvo apie 2 % aukščiau penkerių metų sezoninio vidurkio. Tačiau benzino atsargos buvo 6 %, o distiliatų 12 % žemiau jų atitinkamų vidurkių.
? Distiliatai ir sezoninis vidurkis: ką lyginame?
Distiliatų grupė apima dyzeliną ir šildymui naudojamus naftos produktus. Kiekvieno produkto atsargos lyginamos su jo paties atsargų vidurkiu tuo pačiu metų laiku per penkerius metus. 12 % trūkumas nėra nei 12 % dyzelino kainos padidėjimas, nei tokia pati visos degalų paklausos dalis.
Skirtumą padeda suprasti perdirbimas. Per savaitę JAV gamyklos per dieną perdirbo 519 tūkst. barelių mažiau naftos; apimtis siekė 16,8 mln. barelių per dieną. Mažiau perdirbamos žaliavos gali likti saugyklose, o pagamintų degalų papildymas tuo pat metu sulėtėti. Tai nereiškia, kad kiekvienas mažesnių atsargų barelis virs didesne kaina, bet rodo, kur atsarga naujam sutrikimui mažesnė.
Vežėjams, aviacijai ir daug energijos naudojančiai gamybai svarbi galutinio kuro sąskaita. Naftos perdirbėjams svarbus skirtumas tarp produktų pardavimo ir žaliavos pirkimo kainų, todėl vien žaliavinės naftos atsargų augimas jų pelno nepaaiškina. Galimybę kurui jautriems sektoriams sukurtų didesnė perdirbimo apimtis ir atkurtos produktų atsargos. Rizika išliktų, jei tiekimas vėl sutriktų dar nespėjus jų papildyti. Kitos EIA savaitinės ataskaitos parodys, ar šis skirtumas mažėja.
Europa turi mažiau augimo atsargos, o technologijoms reikia uždirbti už plėtrą
Pasaulio ekonomika nesustojo, tačiau regionams sąnaudų našta nevienoda. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija rugsėjo 23 d. prognozavo 2,9 % pasaulio augimą 2026 m. JAV numatyta 2,2 %, euro zonai 1,0 %. Tai tos pačios organizacijos prognozės, ne jau suskaičiuoti visų metų rezultatai. Lėtesnė paklausa Europoje palieka mažiau erdvės įmonėms didesnes energijos ir palūkanų išlaidas perkelti klientams.
Todėl Europos pramonėje ir mažmeninėje prekyboje vien pajamų augimo neužtenka. Svarbu, ar jį lydi didesnis parduotas kiekis ir išlaikyta pelno marža. Skolą refinansuojančiam nekilnojamojo turto verslui prisideda palūkanų sąskaita. Anksčiau priimtas Europos Centrinio Banko sprendimas nuo rugsėjo 16 d. padidino indėlių palūkanų normą iki 2,50 %; tai tebėra fonas, ne naujas šios dienos sprendimas.
Atsvarą suteikia investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą. Organizacija vertina jas kaip vieną augimo ir prekybos atramų, bet taip pat įspėja apie didesnį išorinio finansavimo poreikį. Įrangos užsakymas gali iškart didinti tiekėjo pajamas, o duomenų centro savininkui dar reikia klientų, elektros ir pakankamo pinigų srauto paskoloms aptarnauti. Tiekėjo pardavimas ir pirkėjo investicijos atsipirkimas nėra tas pats įvykis.
Galimybė išlieka bendrovėms, kurios plėtrą gali paremti tikrais užsakymais ir veiklos uždirbtais pinigais. Rizika didesnė ten, kur brangios statybos ir skola atsiperka tik pagal optimistišką būsimos paklausos scenarijų. Atminties lustų gamintojos „Micron“ rugsėjo 30 d. rezultatų pristatymas padės tikrinti duomenų centrų paklausą ir pasiūlą. Tai būsimas signalas visai tiekimo grandinei, ne pažadas, kad jos akcija ar visas technologijų sektorius kils.
Portfelį veikia dvi priešingos jėgos
Stipri JAV paklausa palaiko įmonių pardavimus, bet aukštesnis obligacijų pajamingumas didina naujo finansavimo kainą. Šalia veikia energija: žaliavinės naftos atsargų augimas neužtikrina tokio pat pagerėjimo degalų rinkoje. Todėl negalima visų obligacijų vadinti blogu pasirinkimu ar visų technologijų bendrovių laikyti vienodai atspariomis. Skiriasi skolos terminas, pinigų atsargos ir tai, kaip greitai investicijos pradeda uždirbti.
Obligacijose svarbu sugretinti didesnį pradinį pajamingumą su galimu kainos svyravimu ir emitento gebėjimu mokėti. Akcijose pajamų augimą reikia tikrinti pagal maržą ir pinigų srautą. Europoje mažesnis augimo tempas apsunkina sąnaudų perkėlimą, o JAV stipresnė paklausa gali ilgiau palaikyti aukštas palūkanas. Euro investuotojui neapdraustų dolerinių pozicijų rezultatą papildomai keičia valiutos kursas; šioje apžvalgoje jo nepatikrintas judėjimas nepaverčiamas faktu.
Palankesnis derinys būtų lėčiau augančios kainos, atsigaunančios degalų atsargos ir įmonių išlaikomas pelnas. Nepalankus derinys būtų brangus finansavimas ir tuo pat metu mažėjanti paklausa. Naujausios žinios dar neleidžia pasirinkti vieno kaip neišvengiamos baigties.
Ketvirtis
Ko laukiame
Trys signalai, kurie pakeistų išvadą
- Rugsėjo 30 d. JAV kainos ir vartojimas. Rugpjūčio asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas (angl. Personal Consumption Expenditures Price Index) parodys, ar kainų spaudimas rimsta; realios išlaidos padės atskirti didesnį pirkinių kiekį nuo didesnės sąskaitos.
- Rugsėjo 30 d. „Micron“ rezultatai. Svarbūs atminties lustų užsakymai, kainos ir planuojamos investicijos, ne vien antraštinis pajamų augimas. Rezultatai iki šio leidinio ribos dar nepaskelbti.
- Kitos JAV degalų atsargų ataskaitos. Svarbu, ar kartu atsigauna perdirbimas, benzino ir distiliatų atsargos. Vien žaliavinės naftos padidėjimas neatsakys į visą klausimą.
? Vartojimo išlaidų kainų indeksas: ką matuoja?
Šis rodiklis matuoja vartojamų prekių ir paslaugų kainų kaitą, įtraukdamas ir vartotojų naudai kitų apmokamas išlaidas. Svoriai prisitaiko prie vartojimo sudėties, todėl jis nėra tapatus įprastam vartotojų kainų indeksui. Kainų augimas ir realių vartojimo išlaidų augimas atsako į skirtingus klausimus.
Svarbu žinoti. Tai bendro pobūdžio rinkų analizė, o ne individuali rekomendacija pirkti ar parduoti. Istoriniai duomenys ir bendrovių rezultatai negarantuoja būsimos grąžos. Prognozės ir sąlyginiai scenarijai gali nepasitvirtinti.
Kaip išsaugoma istorija ir kas atnaujinama?
Visi penki šios publikacijos laikotarpiai remiasi ta pačia duomenų data. Savaitė čia reiškia paskutines 7 dienas, ketvirtis – 90 dienų, metai – slenkančius 12 mėnesių. Naujos dienos leidimas papildys istoriją atskira nuoroda. Šis tekstas išliks su savo data: vėlesni įvykiai nebus tyliai įrašomi į seną vertinimą. Ilgesniuose laikotarpiuose nauji faktai vertinami kartu su ankstesne įvykių eiga, nekartojant visų naujienų.
