Ketvirtis: energijos tiekimas, muitai ir brangesnės paskolos

Ketvirtis

Kas įvyko

Pradinis fonas: birželio 17 d. palūkanos jau buvo padidintos

Šis 90 dienų laikotarpis prasideda liepos 2 d. Dar prieš jį, birželio 17 d., įsigaliojo anksčiau paskelbtas Europos Centrinio Banko palūkanų padidinimas. Bankų vienos nakties indėliams taikoma palūkanų norma pakilo nuo 2,00 iki 2,25 %. Tai pradinės sąlygos prieš apžvelgiamą laikotarpį, o ne naujas įvykis jo viduje.

Tą pačią birželio 17 d. JAV centrinis bankas paliko 3,50–3,75 % federalinių fondų palūkanų tikslinį intervalą. Liepos 29 d. jis sprendimo nepakeitė. Europoje liepos 23 d. taip pat pasirinkta pauzė. Paskolą turinčiam verslui tai reiškė, kad energijos išlaidų neatsvers automatiškai ir greitai mažėjančios palūkanos.

Pradinis fonas: birželio 18 d. susitarimas dar neatkūrė laivybos

JAV ir Irano memorandumas buvo pristatytas kaip kelias į karo veiksmų nutraukimą ir Hormūzo sąsiaurio atvėrimą. Ekonominė nauda priklausė nuo susitarimo įgyvendinimo: ar laivai galės saugiai plaukti, ar bus prieinamas draudimas ir ar nafta iš tikrųjų pasieks pirkėjus.

Importuojančiai pramonei patikimesnis pristatymas būtų mažinęs poreikį laikyti brangias atsargas. Vežėjams būtų lengviau planuoti kurą ir maršrutus. Tačiau pats susitarimas nebuvo jau atkurtų srautų statistika. Būtent šią prielaidą liepos ir rugpjūčio duomenys vėliau privertė vertinti atsargiau.

Liepa: tiekimo atsigavimas nebuvo tvarus

Tarptautinės energetikos agentūros liepos 10 d. apžvalga aprašė dalinį birželio srautų atsigavimą ir liepos 7–8 d. pažeistas paliaubas. Rugpjūčio 12 d. ataskaitoje paskelbta, kad liepos Persijos įlankos naftos eksportas, įskaitant sąsiaurį aplenkiančius maršrutus, vidutiniškai siekė 15 mln. barelių per dieną. Tai 2,1 mln., arba apie 12 %, mažiau nei birželį.

Šis palyginimas aprašo dviejų mėnesių vidurkius, ne vienos dienos laivybos sustojimą. Jis parodė, kad birželio vilčių nepakako ilgesniam pagerėjimui. Rugsėjo 5 ir 8 d. JAV karinės vadovybės pranešimai apie smūgius Irano tanklaiviams priminė, kad pristatymo saugumo klausimas tebėra atviras. Konkretaus kainos pokyčio vien šiems pranešimams priskirti negalima.

Liepos 23 d.: prekybos taisyklės ir sankcijos didino planavimo naštą

Europos Sąjungos 21-asis sankcijų Rusijai paketas išplėtė energetikos, finansinių paslaugų ir šešėlinio laivyno apribojimus. Bendrovėms tai svarbu ne vien politiškai: keičiasi atsiskaitymo, draudimo ir krovinių gabenimo galimybės. Tačiau paskelbtas apribojimas nėra išmatuotas tokio pat dydžio eksporto sumažėjimas.

Tą pačią dieną JAV prekybos atstovo biuras paskelbė priemones dėl 60 ekonomikų pagal Prekybos įstatymo 301-ąjį skirsnį. Tarifų taikymas priklausė nuo prekės, kilmės ir išimčių. Todėl importuotojui nepakako bendros antraštės apie muitus: teko vertinti konkrečią tiekimo grandinę. Įmonėms todėl reikėjo vertinti ne tik žaliavos kainą, bet ir muitus, atsiskaitymo sąlygas bei galimybę pristatyti prekes.

Liepos pabaiga ir rugpjūtis: technologijų tiekėjai uždirbo, o klientai investavo

Technologijų tiekėjų pajamos augo, o jų klientai daug išleido įrangai ir infrastruktūrai. „Microsoft“ liepos 29 d. paskelbė, kad ketvirtį iki birželio 30 d. investicijos į ilgalaikį turtą, įskaitant finansinę nuomą, siekė 41 milijardą JAV dolerių. Pinigais apmokėtas turto įsigijimas sudarė 35,8 milijardų dolerių. Šių sumų negalima sudėti: pirmoji apima finansinę nuomą, o antroji rodo per ketvirtį pinigais apmokėtą turto įsigijimą.

Bendrovė iš veiklos gavo 55,4 milijardų dolerių pinigų. Atėmus pinigais apmokėtą turto įsigijimą liko 19,6 milijardų dolerių. Tai paaiškina, kodėl spartus statybų tempas nėra savaiminis blogas signalas: svarbu, kiek lėšų verslas sukuria ir kiek jam dar reikia iš šalies.

Rugpjūčio 26 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ už ketvirtį iki liepos 26 d. paskelbė 96,221 milijardų dolerių pajamas, 106 % daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas augo 124 %. Taigi dalis klientų išlaidų jau virto realiu tiekėjo uždarbiu. Vis dėlto kliento investicijų atsipirkimui reikia, kad jo naujos paslaugos būtų paklausios ir galėtų padengti įrangos, elektros bei finansavimo išlaidas.

Rugpjūtis ir rugsėjis: augimas nesustojo, bet sąnaudos nedingo

Ekonomikos duomenys rodė atsparumą, o ne visuotinį augimo sustojimą. JAV antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (angl. Gross Domestic Product) augimo antrasis įvertis siekė 1,5 % metiniu tempu, arba maždaug 0,4 % per ketvirtį. Euro zonos augimas rugsėjo 7 d. patikslintas iki 0,6 % per ketvirtį. Šiuos skaičius svarbu suvienodinti pagal laikotarpį prieš lyginant regionus.

JAV rugpjūtį darbo vietų padaugėjo 162 tūkstančiais; duomenys paskelbti rugsėjo 4 d. Rugsėjo 9 d. atrinktų JAV paslaugų sektorių antrojo ketvirčio pajamų augimas patikslintas iki 3,0 % nuo ankstesnio ketvirčio. Iš šio pajamų rodiklio kainų poveikis nepašalintas. Todėl augantys pardavimai ir didesnis realiai suteiktų paslaugų kiekis nėra tas pats.

Rugsėjo 9–11 d.: brangesnės energijos prognozę lydėjo ECB palūkanų didinimas

JAV Energetikos informacijos administracija rugsėjo 9 d. padidino antrojo pusmečio „Brent“ vidutinės kainos prognozę iki maždaug 90 dolerių už barelį. Modelio įvestys baigtos rugsėjo 3 d. Tai sąlyginis būsimo laikotarpio vidurkis, ne konkrečios rugsėjo sesijos naftos kaina ir ne jau išmatuotas vėlesnių karinių veiksmų poveikis.

Rugsėjo 10 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė dar vieną 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą. Indėlių galimybės palūkanų norma rugsėjo 16 d. padidėjo nuo 2,25 iki 2,50 %. Rugsėjo 11 d. JAV vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index) parodė 3,4 % metinį rugpjūčio augimą, tiek pat kaip liepą. Mėnesinis pokytis, pašalinus sezoniškumą, paspartėjo nuo 0,1 iki 0,4 %. Šie duomenys buvo žinomi prieš rugsėjo 15–16 d. JAV centrinio banko posėdį, kuriame palūkanų intervalas vėliau padidintas.

Rugsėjo vidurys: birželio vilčių neužteko tiekimui atkurti

Tarptautinės energetikos agentūros rugsėjo 11 d. prognozėje šiemet numatytas didesnis naftos pasiūlos nei paklausos sumažėjimas. Tai prognozė, ne galutinis metinis rezultatas.

Mažesnė paklausa savaime dar nereiškia pigesnės naftos. Jei pirkėjus pasiekiantis kiekis mažėja greičiau, kuro sąskaitos gali likti didelės net lėtėjant ekonomikai. Energetikos gamintojui tai gali padėti tik tada, jei jis gali produkciją pristatyti. Vežėjui ir energiją perkančiai gamyklai ta pati padėtis didina išlaidas.

Rugsėjo 16–24 d.: JAV obligacijų pajamingumas po trumpo sumažėjimo vėl pakilo

Rugsėjo 16 d. JAV centrinis bankas padidino tikslinį palūkanų intervalą iki 3,75–4,00 %. Europoje anksčiau priimtas indėlių palūkanų didinimas iki 2,50 % įsigaliojo tą pačią dieną. JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas rugsėjo 21–22 d. buvo sumažėjęs iki 4,96 %, bet rugsėjo 24 d. jau siekė 5,18 %. Taigi JAV obligacijų pajamingumas buvo sumažėjęs tik trumpam.

Jūsų investicijoms

Aptarkime jūsų portfelį

Registruotis pokalbiui ↗

Pirmas pokalbis nemokamas.

1 2 3 4

← Pristabdyti →

Rugsėjo 23 d. išankstinis JAV pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Purchasing Managers’ Index, PMI) pasiekė 58,4 punkto, palyginti su 56,0 rugpjūtį. Rugsėjo 24 d. paskelbtos 197 tūkst. pirmųjų nedarbo išmokų paraiškų už savaitę iki rugsėjo 19 d. papildė duomenis, nerodančius staigaus ekonomikos silpnėjimo. Tai rugsėjo 23–24 d. signalai, tačiau nei apklausa, nei viena paraiškų savaitė nėra galutinis viso ketvirčio augimo rezultatas.

Rugsėjo sprendimai neapsiribojo JAV ir euro zona. Japonijos bankas rugsėjo 18 d. nustatė 1,25 % vienos nakties palūkanų tikslą, įsigaliojusį rugsėjo 24 d. Anglijos bankas rugsėjo 17 d. paliko 3,75 % bazinę palūkanų normą. Šie skirtingi keliai svarbūs Japonijos obligacijoms ir jenomis finansuojamoms investicijoms bei britų įmonių skolinimosi išlaidoms.

Rugsėjo 25–28 d.: skirtinga paklausa ir dar neįsigaliojusios prekybos lengvatos

Rugsėjo 25 d. paskelbti JAV rugpjūčio ilgalaikio naudojimo prekių užsakymai siekė 338,6 mlrd. dolerių ir beveik nepakito nuo patikslintos liepos. Tačiau nekarinės paskirties gamybos priemonių be orlaivių užsakymai padidėjo 1,6 %, pristatymai 0,6 %. Tai mėnesiniai pokyčiai pašalinus sezoniškumą, bet ne kainų poveikį. Tą pačią dieną galutinis rugsėjo Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų indeksas siekė 48,1 punkto, palyginti su 51,7 rugpjūtį. Verslo įrangos paklausa ir gyventojų vertinimas todėl siuntė nevienodus signalus.

Rugsėjo 27 d. Baltieji rūmai paskelbė JAV ir Kinijos prekių, kurioms siūloma taikyti mažesnius importo muitus, sąrašus. Kiekvienos prekybos krypties sąraše esančių prekių vertė siekia maždaug 30 mlrd. JAV dolerių. Tai buvo paskelbti sąrašai, ne jau įsigaliojęs muitų sumažinimas. Rugsėjo 28 d. Kinija paskelbė, kad rugpjūčio didesnių pramonės įmonių pelnas buvo 4,2 % didesnis nei prieš metus; liepą augimas siekė 11,2 %. Lėtesnis augimo tempas nebuvo pelno kritimas per mėnesį. Įmonių pelnui būtų svarbu ne tik sulaukti mažesnių muitų, bet ir parduoti daugiau prekių pelningomis kainomis.

Ketvirtis

Kas svarbu dabar

JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas pakilo iki 5,24 %: įmonėms gali brangti paskolos

Įmonėms, kurios plėtrai skolinasi, gali tekti mokėti didesnes palūkanas. Rugsėjo 28 d. JAV dešimties metų iždo obligacijų pajamingumas pakilo nuo penktadienio 5,17 iki 5,24 %. Dvejų metų rodiklis padidėjo nuo 4,81 iki 4,92 %, trisdešimties metų nuo 5,49 iki 5,56 %. Pakilo ir trumpesnio, ir ilgesnio termino obligacijų pajamingumas. Tačiau šie duomenys neparodo, kuri konkreti naujiena labiausiai prisidėjo prie kilimo.

Įmonės paskolos palūkanos su šiuo rodikliu nesutampa, tačiau valstybės skolinimosi kaina yra svarbus atskaitos taškas. Jai kylant, įmonei gali brangti naujos paskolos ar obligacijų išleidimas. Išimtis būtų sumažėjusios papildomos palūkanos, kurių skolintojai reikalauja už tos įmonės riziką. Tai svarbu nekilnojamojo turto bendrovėms, komunalinių paslaugų bendrovėms ir skolintomis lėšomis statomiems duomenų centrams. Jau turimos fiksuotų palūkanų paskolos dėl vienos rinkos sesijos savaime nepabrangsta.

Tas pats pokytis skirtingai veikia obligacijų pirkėjus ir esamus jų turėtojus. Naujas obligacijų pirkėjas mato didesnį pajamingumą, tačiau jau turimo ilgesnės trukmės portfelio vertė gali mažėti. Mažai skolų turinčią technologijų bendrovę didesnės palūkanos gali paveikti mažiau nei jos klientą, kuris skolinasi naujiems duomenų centrams statyti. Artimiausi JAV darbo rinkos bei vartojimo kainų duomenys padės tikrinti, ar ekonomiką palaiko gyventojų išlaidos ir įmonių paklausa, ar kainos tebekyla per sparčiai.

ECB stebi, ar brangesnė energija paskatins kitų kainų ir atlyginimų augimą

Europai svarbu ne tik kiek pabrango energija, bet ir ar šis brangimas persiduos kitoms kainoms. Rugsėjo 28 d. Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde pažymėjo, kad kol kas nėra aiškių ženklų, kad energijos brangimas jau paskatino ilgiau trunkantį atlyginimų augimą. Tai ECB vertinimas, ne garantija ir ne naujas palūkanų sprendimas. Atlygis vienam darbuotojui antrąjį ketvirtį augo 3,3 % per metus, pirmąjį 3,6 %; šių skaičių nereikia painioti su infliacija.

Energija rugpjūtį brango sparčiau, tačiau kitų kainų augimas nepaspartėjo vienodai. Bendra euro zonos metinė infliacija padidėjo nuo liepos 2,9 iki 3,2 %, energijos nuo 10,3 iki 14,3 %. Tačiau kainų augimas be energijos ir maisto sulėtėjo nuo 2,5 iki 2,4 %. Energijos brangimo todėl negalima prilyginti vienodam visų prekių ir paslaugų kainų augimui. ECB taip pat vertina, ar didesnės ilgalaikės palūkanos sulėtins ekonomiką ir sumažins įmonių galimybes kelti pardavimo kainas.

JAV atsargų duomenys rodo, kad žalios naftos ir pagamintų degalų pasiūla skiriasi. Naujausias JAV savaitinis leidinys paskelbtas rugsėjo 23 d. už savaitę iki rugsėjo 18 d. Komercinės naftos atsargos be strateginio rezervo siekė 426,4 mln. barelių, apie 2 % daugiau už penkerių metų sezoninį vidurkį. Benzino atsargos buvo 6 %, distiliatų 12 % mažesnės už jų pačių vidurkius. Tai atsargų palyginimas, ne šiandienos naftos kaina ar toks pat degalų kainos pokytis.

Brangesnis kuras ir elektra gali mažinti transporto bei chemijos bendrovių pelną. Daugiau energijai išleidžiantys gyventojai taip pat turi mažiau pinigų kitoms prekėms. Didesnės degalų atsargos ir lėčiau augančios kainos būtų palankios šioms įmonėms bei jų akcijų turėtojams. Nauji tiekimo sutrikimai, priešingai, galėtų didinti išlaidas ir pardavimo kainas. Rugsėjo 30 d. JAV atsargų ataskaitoje svarbu stebėti degalus ir perdirbimą, o Europoje – atlyginimų bei paslaugų kainų tendencijas.

„NVIDIA“ 150 mlrd. dolerių leidimas nėra jau įvykęs akcijų supirkimas

„NVIDIA“ paskelbė planą pirkti daugiau savo akcijų, o ne naujus pardavimų rezultatus. Rugsėjo 28 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ paskelbė papildomą 150 mlrd. JAV dolerių akcijų supirkimo leidimą. Po padidinimo bendrovė dar gali skirti supirkimui iš viso 235 mlrd. dolerių. Bendrovė tikisi šį likutį panaudoti iki savo 2028 finansinių metų pabaigos. Tai planas, o ne jau atlikti pirkimai, garantuota suma konkrečią dieną ar naujai uždirbtas pelnas.

Skaičių mastą svarbu skaityti taisyklingai: papildomi 150 mlrd. yra dalis bendro 235 mlrd. likučio, ne dar viena prie jo pridedama suma. „NVIDIA“ galimybės pirkti savo akcijas ir jos klientų galimybės finansuoti duomenų centrus gali skirtis. Tai svarbu ir plačios JAV akcijų rinkos fondų, ir atskirų technologijų bendrovių akcijų turėtojams. Vienos įmonės supirkimo programa neįrodo, kad visa dirbtinio intelekto infrastruktūra klientams jau atsipirko.

Supirkimas galėtų būti naudingas akcininkams, jei bendrovei pakaktų uždirbtų pinigų ir akcijoms pirkti, ir perspektyviems projektams finansuoti. Tačiau bendrovė gali už akcijas sumokėti per daug. Be to, supirkus tiek pat akcijų, kiek išleidžiama naujų, bendras jų skaičius nesumažėtų. Todėl lustų tiekėjų ir jų klientų finansinę padėtį reikia vertinti atskirai. Vėlesnės „NVIDIA“ ataskaitos parodys, kiek pinigų faktiškai išleista supirkimui ir kaip pasikeitė akcijų skaičius.

Savaitės klausimas: ar mažesni JAV ir Kinijos muitai padidintų įmonių pelną?

Kas pasikeitė nuo vakar? JAV ir Kinijos siūlymas mažinti dalį importo muitų tebėra svarstomas. Tačiau pirmadienį pakilęs obligacijų pajamingumas gali pabranginti naujas įmonių paskolas. ECB aptarė, ar energijos brangimas paskatins kitų kainų augimą, o „NVIDIA“ padidino leidžiamą savo akcijų supirkimo sumą. Įmonių padėtis todėl skiriasi: vienoms reikia daugiau pirkėjų, kitoms pigesnių paskolų, o trečios sprendžia, kaip panaudoti uždirbtus pinigus.

Mažesni muitai būtų naudingi, jei įsigaliotų ir padėtų įmonėms sumažinti išlaidas arba pelningai parduoti daugiau. Tačiau brangesnės paskolos, silpnesnė paklausa ar didesnės energijos išlaidos dalį šios naudos galėtų panaikinti. Artimiausi darbo rinkos ir vartojimo duomenys padės šiuos scenarijus atskirti. Tikslių akcijų indeksų ir valiutų pokyčių čia nenurodome, nes neturime patikrinto viso lyginamo laikotarpio kainų rinkinio. Eurais investuojančio žmogaus JAV investicijų vertę taip pat keičia dolerio kursas, jei valiutos rizika neapdrausta.

Didesnės palūkanos nebūtinai vienodai pablogina visų įmonių padėtį. Jei jas kelia stipresnis realus augimas, didesni pardavimai gali atsverti dalį verslo finansavimo išlaidų. Jei kainos kyla, bet įmonės parduoda ne daugiau, papildomi pardavimai didesnių išlaidų neatsveria. Vien pajamingumo lentelė šių scenarijų neatskiria. Todėl svarbu kartu vertinti gyventojų išlaidas pašalinus kainų poveikį, įmonių užsakymus ir tai, kiek pelno lieka nuo pardavimų, o ne vien nuspręsti, kad didesnės palūkanos visoms akcijoms vienodai blogos.

Ketvirtis

Ko laukiame

Ko laukiame: darbo rinkos, vartojimo ir įgyvendintų planų

• Rugsėjo 29 d. JAV laisvų darbo vietų duomenys. Rugpjūčio darbo vietų ir darbuotojų kaitos tyrimas bus skelbiamas 17:00 Lietuvos laiku. Iki ryto duomenų ribos jis dar nepaskelbtas; svarbu, ar įmonėms vis dar reikia tiek pat naujų darbuotojų.
• Rugsėjo 30 d. JAV kainos ir vartojimas. 15:30 Lietuvos laiku laukiama rugpjūčio asmeninio vartojimo išlaidų ir jų kainų indekso bei trečiojo antrojo ketvirčio ekonomikos augimo įverčio. Tai būsimi duomenys, ne žinomi rezultatai.
• Ar bus įgyvendinti paskelbti sprendimai? Rugsėjo 30 d. JAV energijos ataskaita leis patikrinti degalų atsargas. JAV ir Kinijos prekybai svarbios galutinės mažesnių muitų taikymo sąlygos, o „NVIDIA“ atveju vėlesnės ataskaitos apie realų supirkimą, ne vien leidimo dydis.