30 dienų: technologijų pelnas, energija ir paskolų kaina

30 dienų

Kas įvyko

Pradinis rugpjūčio 26 d. fonas: ekonomika augo, bet vartojimas buvo atsargus

Šis laikotarpis prasideda rugpjūčio 31 d. Rugpjūčio 26 d. paskelbti duomenys sudaro jo pradinį foną, o ne naujieną laikotarpio viduje. Rugpjūčio 26 d. paskelbtas antras JAV antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (angl. Gross Domestic Product) įvertis rodė 1,5 % augimą metiniu tempu. Tai maždaug 0,4 % daugiau nei ankstesnį ketvirtį, o ne 1,5 % daugiau per tris mėnesius. Privati vidaus paklausa augo sparčiau už bendrą rodiklį, todėl vienas skaičius neapibūdino visų verslų padėties.

Vartojimo duomenys tuo pat metu priminė, kad didesnė išleista dolerių suma nebūtinai reiškia daugiau nupirktų prekių. Rugpjūčio 26 d. paskelbtas liepos asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas (angl. Personal Consumption Expenditures Price Index) rodė 3,7 % metinį kainų padidėjimą. Realios vartojimo išlaidos, iš kurių pašalintas kainų poveikis, per mėnesį padidėjo mažiau nei 0,1 %. Šį skirtumą verta prisiminti skaitant bendrovių pranešimus apie augančias pajamas.

Rugpjūčio 26 d. fonas ir rugsėjo rezultatai: technologijų paklausa virto pelnu

Technologijų bendrovių pajamos ir pelnas sparčiai augo nepaisant didesnių išlaidų rizikos. Rugpjūčio 26 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ paskelbė 96,221 milijardų JAV dolerių ketvirčio pajamas, 106 % daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas pagal JAV apskaitos standartus augo dar sparčiau, 124 %. Tai ketvirčio, pasibaigusio liepos 26 d., rezultatai, nors bendrovė savo finansiniame kalendoriuje jį vadina 2027 metų antruoju ketvirčiu.

Pajamų augimą rugsėjo 2 d. patvirtino ir puslaidininkių bei infrastruktūros programinės įrangos bendrovė „Broadcom“. Jos ketvirčio pajamos siekė 29,6 milijardų dolerių ir buvo 86 % didesnės nei prieš metus. Dvi bendrovės nėra visas sektorius, tačiau jų rezultatai rodo, kad dalis dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausos jau virto pardavimais. Atskirai lieka klausimas, kiek uždirbs šią įrangą perkantys klientai.

Rugsėjo pradžia: ekonomika augo, bet energija brango

Euro zonos ekonomikos augimą lydėjo spartesnis energijos brangimas. Rugsėjo 1 d. išankstinis euro zonos rugpjūčio įvertis rodė 3,3 % metinį vartotojų kainų augimą, palyginti su 2,9 % liepą. Energija per metus brango 14,3 %, tačiau paslaugų kainų augimas sulėtėjo. Tai nevienodas kainų judėjimas, o ne vienu tempu brangstantis visas vartojimo krepšelis.

Rugsėjo 7 d. euro zonos antrojo ketvirčio augimas patikslintas iki 0,6 % per ketvirtį. Tai geresnis ankstesnio laikotarpio įvertis, ne rugsėjį staiga atsiradęs papildomas augimas. JAV rugsėjo 4 d. paskelbtas 162 tūkstančiais darbo vietų padidėjimas rugpjūtį taip pat rodė atsparumą. Birželio ir liepos prieaugis buvo gerokai mažesnis. Šie duomenys nerodė staigaus ekonomikos silpnėjimo, kuris galėtų paskatinti greitai mažinti palūkanas.

Naftos problema buvo ne vien jos kaina, bet ir pristatymas

Energijos istoriją sunkino nepatikimas tiekimas. Rugsėjo 5 ir 8 d. JAV Centrinė karinė vadovybė pranešė apie smūgius Irano tanklaiviams. Tai konflikto šalies pranešimai, o ne nepriklausomas visų naftos srautų matavimas. Vis dėlto jie priminė, kad birželio diplomatinis susitarimas dar nereiškė patikimai atkurtos laivybos.

JAV Energetikos informacijos administracijos rugsėjo 9 d. prognozėje numatyta maždaug 90 JAV dolerių už barelį vidutinė „Brent“ naftos kaina antrąjį pusmetį. Ji padidinta 8 doleriais, arba maždaug dešimtadaliu, nuo ankstesnės 82 dolerių prognozės. Modelio įvestys baigtos rugsėjo 3 d., todėl šio pakeitimo negalima priskirti vėlesniems kariniams pranešimams. Tai prognozė, ne šiandienos biržos kaina. Vežėjams ir energiją importuojančioms gamykloms svarbu, ar atsigavęs tiekimas sumažins kuro ir energijos išlaidas.

Rugsėjo 10 d.: Europa pasirinko didesnes palūkanas

Europos Centrinis Bankas nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 0,25 procentinio punkto. Indėlių galimybės palūkanų norma rugsėjo 16 d. padidėjo nuo 2,25 iki 2,50 %. Sprendimas jau priimtas, tačiau jo įsigaliojimo data nėra paskelbimo data.

Banko prognozėse energijos šokas tebėra kliūtis grįžti prie 2 % infliacijos tikslo. Tai apsunkina padėtį bendrovėms, kurioms vienu metu brangsta ir kuras, ir paskolos. Bankų palūkanų pajamos gali didėti, tačiau silpnesni klientai didina paskolų negrąžinimo riziką. Vien centrinių bankų palūkanų padidinimas todėl nėra vienodai gera naujiena visam finansų sektoriui.

Rugsėjo 11 d.: metinė infliacija nepakito, o per mėnesį kainos kilo sparčiau

JAV vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index, CPI) rugpjūtį per metus padidėjo 3,4 %, tiek pat kaip liepą. Tačiau mėnesinis pokytis, pašalinus įprastą sezoniškumą, paspartėjo nuo 0,1 iki 0,4 %. Tai jau rugsėjo 11 d. paskelbti duomenys, ne būsimas įvykis.

Krepšelyje be maisto ir energijos vaizdas taip pat nevienodas. Metinis augimas sulėtėjo nuo 2,5 iki 2,4 %, tačiau mėnesinis padidėjo nuo 0,2 iki 0,3 %. Todėl netikslu sakyti, kad visas kainų spaudimas sustiprėjo vienodu mastu. Centrinis bankas turės vertinti ir paskutinių mėnesių tempą, ir platesnę tendenciją.

Rugsėjo 11 d.: energijos tiekimo atsigavimo teko laukti ilgiau

Tarptautinės energetikos agentūros rugsėjo 11 d. prognozėje šiemet numatytas didesnis naftos pasiūlos nei paklausos sumažėjimas. Tai prognozė, ne galutinis metinis rezultatas.

Prancūzija: didesnis obligacijų pajamingumas gali didinti valstybės palūkanų išlaidas

Rugsėjo 14 d. Prancūzijos dešimties metų valstybės obligacijų pajamingumo orientyras siekė 4,48 %. Rugsėjo 1 d. jis buvo 4,19 %. Pokytis per šias sesijas sudaro 0,29 procentinio punkto; tai ne mėnesio investavimo grąža. Aukštesnė naujos skolos kaina gali ilgainiui padidinti biudžeto palūkanų išlaidas, tačiau esamų fiksuotų palūkanų skolų kuponai dėl to savaime nepasikeičia.

Rugsėjo 16–24 d.: JAV obligacijų pajamingumas po trumpo sumažėjimo vėl pakilo

Rugsėjo 16 d. JAV centrinis bankas padidino tikslinį palūkanų intervalą iki 3,75–4,00 %. Europoje anksčiau priimtas indėlių palūkanų didinimas iki 2,50 % įsigaliojo tą pačią dieną. JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas rugsėjo 21–22 d. buvo sumažėjęs iki 4,96 %, bet rugsėjo 24 d. jau siekė 5,18 %. Taigi JAV obligacijų pajamingumas buvo sumažėjęs tik trumpam.

Jūsų investicijoms

Aptarkime jūsų portfelį

Registruotis pokalbiui ↗

Pirmas pokalbis nemokamas.

1 2 3 4

← Pristabdyti →

Rugsėjo 23 d. išankstinis JAV pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Purchasing Managers’ Index, PMI) pasiekė 58,4 punkto, palyginti su 56,0 rugpjūtį. Rugsėjo 24 d. paskelbtos 197 tūkst. pirmųjų nedarbo išmokų paraiškų už savaitę iki rugsėjo 19 d. papildė duomenis, nerodančius staigaus ekonomikos silpnėjimo. Tai rugsėjo 23–24 d. signalai, tačiau nei apklausa, nei viena paraiškų savaitė nėra galutinis viso ketvirčio augimo rezultatas.

Rugsėjo sprendimai neapsiribojo JAV ir euro zona. Japonijos bankas rugsėjo 18 d. nustatė 1,25 % vienos nakties palūkanų tikslą, įsigaliojusį rugsėjo 24 d. Anglijos bankas rugsėjo 17 d. paliko 3,75 % bazinę palūkanų normą. Šie skirtingi keliai svarbūs Japonijos obligacijoms ir jenomis finansuojamoms investicijoms bei britų įmonių skolinimosi išlaidoms.

Rugsėjo 25–28 d.: skirtinga paklausa ir dar neįsigaliojusios prekybos lengvatos

Rugsėjo 25 d. paskelbti JAV rugpjūčio ilgalaikio naudojimo prekių užsakymai siekė 338,6 mlrd. dolerių ir beveik nepakito nuo patikslintos liepos. Tačiau nekarinės paskirties gamybos priemonių be orlaivių užsakymai padidėjo 1,6 %, pristatymai 0,6 %. Tai mėnesiniai pokyčiai pašalinus sezoniškumą, bet ne kainų poveikį. Tą pačią dieną galutinis rugsėjo Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų indeksas siekė 48,1 punkto, palyginti su 51,7 rugpjūtį. Verslo įrangos paklausa ir gyventojų vertinimas todėl siuntė nevienodus signalus.

Rugsėjo 27 d. Baltieji rūmai paskelbė JAV ir Kinijos prekių, kurioms siūloma taikyti mažesnius importo muitus, sąrašus. Kiekvienos prekybos krypties sąraše esančių prekių vertė siekia maždaug 30 mlrd. JAV dolerių. Tai buvo paskelbti sąrašai, ne jau įsigaliojęs muitų sumažinimas. Rugsėjo 28 d. Kinija paskelbė, kad rugpjūčio didesnių pramonės įmonių pelnas buvo 4,2 % didesnis nei prieš metus; liepą augimas siekė 11,2 %. Lėtesnis augimo tempas nebuvo pelno kritimas per mėnesį. Įmonių pelnui būtų svarbu ne tik sulaukti mažesnių muitų, bet ir parduoti daugiau prekių pelningomis kainomis.

30 dienų

Kas svarbu dabar

JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas pakilo iki 5,24 %: įmonėms gali brangti paskolos

Įmonėms, kurios plėtrai skolinasi, gali tekti mokėti didesnes palūkanas. Rugsėjo 28 d. JAV dešimties metų iždo obligacijų pajamingumas pakilo nuo penktadienio 5,17 iki 5,24 %. Dvejų metų rodiklis padidėjo nuo 4,81 iki 4,92 %, trisdešimties metų nuo 5,49 iki 5,56 %. Pakilo ir trumpesnio, ir ilgesnio termino obligacijų pajamingumas. Tačiau šie duomenys neparodo, kuri konkreti naujiena labiausiai prisidėjo prie kilimo.

Įmonės paskolos palūkanos su šiuo rodikliu nesutampa, tačiau valstybės skolinimosi kaina yra svarbus atskaitos taškas. Jai kylant, įmonei gali brangti naujos paskolos ar obligacijų išleidimas. Išimtis būtų sumažėjusios papildomos palūkanos, kurių skolintojai reikalauja už tos įmonės riziką. Tai svarbu nekilnojamojo turto bendrovėms, komunalinių paslaugų bendrovėms ir skolintomis lėšomis statomiems duomenų centrams. Jau turimos fiksuotų palūkanų paskolos dėl vienos rinkos sesijos savaime nepabrangsta.

Tas pats pokytis skirtingai veikia obligacijų pirkėjus ir esamus jų turėtojus. Naujas obligacijų pirkėjas mato didesnį pajamingumą, tačiau jau turimo ilgesnės trukmės portfelio vertė gali mažėti. Mažai skolų turinčią technologijų bendrovę didesnės palūkanos gali paveikti mažiau nei jos klientą, kuris skolinasi naujiems duomenų centrams statyti. Artimiausi JAV darbo rinkos bei vartojimo kainų duomenys padės tikrinti, ar ekonomiką palaiko gyventojų išlaidos ir įmonių paklausa, ar kainos tebekyla per sparčiai.

ECB stebi, ar brangesnė energija paskatins kitų kainų ir atlyginimų augimą

Europai svarbu ne tik kiek pabrango energija, bet ir ar šis brangimas persiduos kitoms kainoms. Rugsėjo 28 d. Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde pažymėjo, kad kol kas nėra aiškių ženklų, kad energijos brangimas jau paskatino ilgiau trunkantį atlyginimų augimą. Tai ECB vertinimas, ne garantija ir ne naujas palūkanų sprendimas. Atlygis vienam darbuotojui antrąjį ketvirtį augo 3,3 % per metus, pirmąjį 3,6 %; šių skaičių nereikia painioti su infliacija.

Energija rugpjūtį brango sparčiau, tačiau kitų kainų augimas nepaspartėjo vienodai. Bendra euro zonos metinė infliacija padidėjo nuo liepos 2,9 iki 3,2 %, energijos nuo 10,3 iki 14,3 %. Tačiau kainų augimas be energijos ir maisto sulėtėjo nuo 2,5 iki 2,4 %. Energijos brangimo todėl negalima prilyginti vienodam visų prekių ir paslaugų kainų augimui. ECB taip pat vertina, ar didesnės ilgalaikės palūkanos sulėtins ekonomiką ir sumažins įmonių galimybes kelti pardavimo kainas.

JAV atsargų duomenys rodo, kad žalios naftos ir pagamintų degalų pasiūla skiriasi. Naujausias JAV savaitinis leidinys paskelbtas rugsėjo 23 d. už savaitę iki rugsėjo 18 d. Komercinės naftos atsargos be strateginio rezervo siekė 426,4 mln. barelių, apie 2 % daugiau už penkerių metų sezoninį vidurkį. Benzino atsargos buvo 6 %, distiliatų 12 % mažesnės už jų pačių vidurkius. Tai atsargų palyginimas, ne šiandienos naftos kaina ar toks pat degalų kainos pokytis.

Brangesnis kuras ir elektra gali mažinti transporto bei chemijos bendrovių pelną. Daugiau energijai išleidžiantys gyventojai taip pat turi mažiau pinigų kitoms prekėms. Didesnės degalų atsargos ir lėčiau augančios kainos būtų palankios šioms įmonėms bei jų akcijų turėtojams. Nauji tiekimo sutrikimai, priešingai, galėtų didinti išlaidas ir pardavimo kainas. Rugsėjo 30 d. JAV atsargų ataskaitoje svarbu stebėti degalus ir perdirbimą, o Europoje – atlyginimų bei paslaugų kainų tendencijas.

„NVIDIA“ 150 mlrd. dolerių leidimas nėra jau įvykęs akcijų supirkimas

„NVIDIA“ paskelbė planą pirkti daugiau savo akcijų, o ne naujus pardavimų rezultatus. Rugsėjo 28 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ paskelbė papildomą 150 mlrd. JAV dolerių akcijų supirkimo leidimą. Po padidinimo bendrovė dar gali skirti supirkimui iš viso 235 mlrd. dolerių. Bendrovė tikisi šį likutį panaudoti iki savo 2028 finansinių metų pabaigos. Tai planas, o ne jau atlikti pirkimai, garantuota suma konkrečią dieną ar naujai uždirbtas pelnas.

Skaičių mastą svarbu skaityti taisyklingai: papildomi 150 mlrd. yra dalis bendro 235 mlrd. likučio, ne dar viena prie jo pridedama suma. „NVIDIA“ galimybės pirkti savo akcijas ir jos klientų galimybės finansuoti duomenų centrus gali skirtis. Tai svarbu ir plačios JAV akcijų rinkos fondų, ir atskirų technologijų bendrovių akcijų turėtojams. Vienos įmonės supirkimo programa neįrodo, kad visa dirbtinio intelekto infrastruktūra klientams jau atsipirko.

Supirkimas galėtų būti naudingas akcininkams, jei bendrovei pakaktų uždirbtų pinigų ir akcijoms pirkti, ir perspektyviems projektams finansuoti. Tačiau bendrovė gali už akcijas sumokėti per daug. Be to, supirkus tiek pat akcijų, kiek išleidžiama naujų, bendras jų skaičius nesumažėtų. Todėl lustų tiekėjų ir jų klientų finansinę padėtį reikia vertinti atskirai. Vėlesnės „NVIDIA“ ataskaitos parodys, kiek pinigų faktiškai išleista supirkimui ir kaip pasikeitė akcijų skaičius.

Savaitės klausimas: ar mažesni JAV ir Kinijos muitai padidintų įmonių pelną?

Kas pasikeitė nuo vakar? JAV ir Kinijos siūlymas mažinti dalį importo muitų tebėra svarstomas. Tačiau pirmadienį pakilęs obligacijų pajamingumas gali pabranginti naujas įmonių paskolas. ECB aptarė, ar energijos brangimas paskatins kitų kainų augimą, o „NVIDIA“ padidino leidžiamą savo akcijų supirkimo sumą. Įmonių padėtis todėl skiriasi: vienoms reikia daugiau pirkėjų, kitoms pigesnių paskolų, o trečios sprendžia, kaip panaudoti uždirbtus pinigus.

Mažesni muitai būtų naudingi, jei įsigaliotų ir padėtų įmonėms sumažinti išlaidas arba pelningai parduoti daugiau. Tačiau brangesnės paskolos, silpnesnė paklausa ar didesnės energijos išlaidos dalį šios naudos galėtų panaikinti. Artimiausi darbo rinkos ir vartojimo duomenys padės šiuos scenarijus atskirti. Tikslių akcijų indeksų ir valiutų pokyčių čia nenurodome, nes neturime patikrinto viso lyginamo laikotarpio kainų rinkinio. Eurais investuojančio žmogaus JAV investicijų vertę taip pat keičia dolerio kursas, jei valiutos rizika neapdrausta.

Didesnės palūkanos nebūtinai vienodai pablogina visų įmonių padėtį. Jei jas kelia stipresnis realus augimas, didesni pardavimai gali atsverti dalį verslo finansavimo išlaidų. Jei kainos kyla, bet įmonės parduoda ne daugiau, papildomi pardavimai didesnių išlaidų neatsveria. Vien pajamingumo lentelė šių scenarijų neatskiria. Todėl svarbu kartu vertinti gyventojų išlaidas pašalinus kainų poveikį, įmonių užsakymus ir tai, kiek pelno lieka nuo pardavimų, o ne vien nuspręsti, kad didesnės palūkanos visoms akcijoms vienodai blogos.

30 dienų

Ko laukiame

Ko laukiame: darbo rinkos, vartojimo ir įgyvendintų planų

• Rugsėjo 29 d. JAV laisvų darbo vietų duomenys. Rugpjūčio darbo vietų ir darbuotojų kaitos tyrimas bus skelbiamas 17:00 Lietuvos laiku. Iki ryto duomenų ribos jis dar nepaskelbtas; svarbu, ar įmonėms vis dar reikia tiek pat naujų darbuotojų.
• Rugsėjo 30 d. JAV kainos ir vartojimas. 15:30 Lietuvos laiku laukiama rugpjūčio asmeninio vartojimo išlaidų ir jų kainų indekso bei trečiojo antrojo ketvirčio ekonomikos augimo įverčio. Tai būsimi duomenys, ne žinomi rezultatai.
• Ar bus įgyvendinti paskelbti sprendimai? Rugsėjo 30 d. JAV energijos ataskaita leis patikrinti degalų atsargas. JAV ir Kinijos prekybai svarbios galutinės mažesnių muitų taikymo sąlygos, o „NVIDIA“ atveju vėlesnės ataskaitos apie realų supirkimą, ne vien leidimo dydis.