Metai: palūkanų, muitų ir energijos poveikis įmonėms

Metai

Kas įvyko

2025 m. ruduo: JAV palūkanos mažėjo, o Europa pasirinko pauzę

Dar prieš šio slenkančio laikotarpio pradžią, 2025 m. rugsėjo 17 d., JAV centrinis bankas sumažino federalinių fondų palūkanų tikslinį intervalą nuo 4,25–4,50 % iki 4,00–4,25 %. Tai pradinis fonas, ne įvykis po rugsėjo 30 d. Spalio 29 d. ir gruodžio 10 d. intervalas dar dukart sumažintas po 0,25 procentinio punkto iki 3,50–3,75 %. Sprendimai įsigaliojo kitą dieną po paskelbimo.

Mažesnės palūkanos padėjo daliai skolininkų, tačiau jų naudos negalima atskirti nuo priežasties. Jei bankas palūkanas mažina matydamas silpnesnę paklausą, pigesnę paskolą bendrovei gali atsverti prastesni pardavimai. Dėl to paprasta taisyklė „palūkanas sumažino, vadinasi, akcijoms gerai“ nepaaiškina visos rinkos reakcijos.

Europos Centrinis Bankas rudenį bankų vienos nakties indėliams taikomą palūkanų normą laikė ties 2,00 %. Rugsėjo 11 d. sprendimas buvo paskelbtas dar prieš šio slenkančio metų laikotarpio pradžią, bet nustatė jo pradinį foną. Spalio ir gruodžio posėdžiuose palūkanų norma liko tokia pati. JAV ir euro zonos keliai todėl jau tuo metu nebuvo vienodi.

Lapkritis: JAV ir Kinija susitarė mažinti dalį muitų bei eksporto apribojimų

Lapkričio 1 d. JAV paskelbė susitarimo su Kinija sąlygas, pagal kurias nuo lapkričio 10 d. numatytas dalies muitų sumažinimas ir retųjų žemių eksporto apribojimų sustabdymas. Tiekimo grandinėms tai buvo svarbus palengvinimo signalas. Retosios žemės naudojamos įvairioje pramonės bei technologijų įrangoje, todėl medžiagų prieinamumas svarbus ne vien jų gamintojams.

Vis dėlto laikina lengvata nėra nuolatinė nekintanti taisyklė. Gamyklai svarbu, kada komponentas atvyks ir kokia bus galutinė jo kaina. Neapibrėžtumas skatina laikyti didesnes atsargas arba ieškoti brangesnio alternatyvaus tiekėjo. Lapkričio sprendimo todėl negalima automatiškai pateikti kaip šiandien visoms prekėms galiojančio muito: vėlesnės priemonės turi savo pagrindą ir sąlygas.

2026 m. sausis: energijos tiekėjų keitimas tapo konkrečiu planu

Sausio 26 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino laipsnišką rusiškų dujų importo atsisakymą. Suskystintoms gamtinėms dujoms numatytas visiškas draudimas nuo 2027 m. pradžios, vamzdynų dujoms nuo 2027 m. rudens. Tai nustatyti būsimi terminai su pereinamaisiais laikotarpiais, ne visas importas sustabdytas sausio dieną.

Rusiškoms dujoms pakeisti reikėjo naujų tiekimo sutarčių ir infrastruktūros. Reikėjo kitų tiekėjų, laivų, terminalų ir atsargų. Ilgainiui platesnis tiekėjų pasirinkimas gali mažinti priklausomybę, bet pats perėjimas taip pat kainuoja. Investuotojui svarbu atskirti ilgalaikę atsparumo naudą nuo artimiausių sąskaitų už energiją ir infrastruktūrą.

JAV centrinis bankas tuo metu neskubėjo tęsti rudens mažinimų. Sausio, kovo ir balandžio posėdžiuose 3,50–3,75 % intervalas liko nepakeistas. Europos vasario, kovo ir balandžio sprendimai taip pat išlaikė 2,00 % indėlių galimybės palūkanų normą. Ankstesni mažinimai nebuvo pažadas, kad kiekvienas kitas posėdis bus toks pats.

Vasaris: keitėsi muitų teisinis pagrindas

Vasario 20 d. JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymas nesuteikia prezidentui įgaliojimo nustatyti muitus. Sprendimas apribojo konkretų teisinį pagrindą. Jis nereiškė, kad išnyko visi JAV importo muitai, nes kitos priemonės rėmėsi kitais teisės aktais.

Tą pačią dieną administracija pagal kitą Prekybos įstatymo skirsnį paskelbė laikiną 10 % importo priemoką su išimtimis. Dekrete numatyta jos pradžia vasario 24 d. ir 150 dienų laikotarpis iki liepos 24 d. Tai istorinė priemonė, ne šiandien visam importui automatiškai galiojantis tarifas.

Verslui tokia kaita reiškia būtinybę iš naujo tikrinti prekės kilmę, kodą, pristatymo datą ir išimtis. Galutinės kainos nežinantis importuotojas gali atidėti užsakymą ar laikyti daugiau atsargų. Todėl net politiškai palanki antraštė ne visada iš karto sumažina bendrovės išlaidas ar padidina pardavimus.

Vasario rezultatai parodė, kad technologijų paklausa nėra vien pažadas

Vasario 25 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ paskelbė finansinių metų iki sausio 25 d. rezultatus. Pajamos siekė 215,938 milijardų JAV dolerių, o grynasis pelnas pagal JAV apskaitos standartus 120,067 milijardų dolerių. Abu rodikliai buvo 65 % didesni nei ankstesniais bendrovės finansiniais metais. Tai pasibaigusio laikotarpio rezultatai, ne kalendorinių 2026 metų prognozė.

Šis faktas svarbus ilgesnei istorijai: realus technologijų tiekėjų uždarbis buvo matomas dar prieš vasaros rezultatų sezoną. Tačiau pelnas neatsako į investicijos kainos klausimą. Net sėkminga bendrovė gali būti vertinama remiantis labai dideliais būsimais lūkesčiais, kuriuos vėliau pasiekti sunkiau.

Pavasaris: geopolitinė rizika virto naftos pristatymo problema

Vasario 28 d. prasidėjęs karas Artimuosiuose Rytuose sutrikdė naftos gabenimą per Hormūzo sąsiaurį. Kovo 11 d. Tarptautinės energetikos agentūros šalys sutarė rinkai pateikti 400 mln. barelių avarinių naftos atsargų. Tai didžiausias bendras toks kiekis agentūros istorijoje. Sprendimas buvo įsipareigojimas pateikti atsargas, o ne visas kiekis išleistas per vieną dieną.

Atsargos gali suteikti laiko, tačiau negali neribotai pakeisti komercinio tiekimo. Trūkstant patikimų pristatymų, poveikis iš naftos rinkos persikelia į degalus, transportą, chemijos pramonę ir gyventojų perkamąją galią. Brangesnė energija tuo pat metu gali didinti infliaciją ir silpninti augimą. Centrinis bankas susiduria su nepatogiu pasirinkimu: palūkanų didinimas papildomos naftos nesukuria, bet mažinimas gali paskatinti paklausą tuo metu, kai pasiūla ribota.

Gegužė: ES ir „Mercosur“ susitarimas sumažino dalį muitų

Gegužės 1 d. pradėtas laikinai taikyti Europos Sąjungos ir Pietų Amerikos „Mercosur“ valstybių prekybos susitarimas. Dalies prekių muitai sumažinti arba panaikinti. Tai perėjimas nuo derybų prie taikomų lengvatų, bet dar ne visas galutinai ratifikuotas partnerystės susitarimas.

Europos eksportuotojams atsirado galimybių pasiekti pirkėjus palankesnėmis sąlygomis. Importuotojams platesnis pasirinkimas gali padėti mažinti vieno tiekėjo riziką. Kartu didesnė konkurencija spaudžia jautresnius sektorius. Investicinę reikšmę galiausiai parodo faktiniai užsakymai ir naudojamos lengvatos, ne vien pasirašymo ar įsigaliojimo dienos antraštė.

Birželis ir liepa: Europos palūkanų kryptis apsivertė

Birželio 11 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė 0,25 procentinio punkto palūkanų padidinimą. Nuo birželio 17 d. indėlių galimybės palūkanų norma tapo 2,25 %. Liepos 23 d. ji nepakeista. JAV birželio 17 d. ir liepos 29 d. posėdžiuose išliko 3,50–3,75 % tikslinis intervalas. Taigi JAV mažinimus pakeitė pauzė, o Europa jau pasuko aukštyn.

Birželio 18 d. JAV ir Irano memorandumas suteikė tiekimo normalizavimo vilties. Tačiau liepos 10 d. Tarptautinės energetikos agentūros apžvalga jau aprašė liepos 7–8 d. pažeistas paliaubas. Rugpjūčio leidimas parodė silpnesnius liepos naftos eksporto srautus. Susitarimas ir jo įgyvendinimas pasirodė esantys du atskiri investuotojui svarbūs etapai.

Liepos 23 d. Europos Sąjunga išplėtė Rusijai taikomas energetikos bei finansines sankcijas. JAV prekybos atstovo biuras tą pačią dieną paskelbė sprendimą dėl 60 ekonomikų pagal Prekybos įstatymo 301-ąjį skirsnį. Tarifai priklausė nuo prekės ir sąlygų; tai ne automatinis vasarį paskelbtos laikinos priemokos pratęsimas. Metų eigoje keitėsi ir tiekimo maršrutai, ir taisyklės, pagal kurias už prekę mokama.

Vasara: „NVIDIA“ pelnas augo, o jos klientai daug investavo į infrastruktūrą

Rugpjūčio 26 d. „NVIDIA“ paskelbė 96,221 milijardų dolerių pajamas už ketvirtį iki liepos 26 d. Pajamos buvo 106 %, o veiklos pelnas 124 % didesni nei prieš metus. Šis rezultatas patvirtino, kad paklausa tiekėjui tebėra reali. Tačiau jo klientai už įrangą, duomenų centrus ir elektros infrastruktūrą moka prieš gaudami visas planuojamas pajamas.

Liepos pabaigoje „Microsoft“ paskelbė, kad ketvirtį iki birželio 30 d. iš veiklos gavo 55,4 milijardų dolerių pinigų, o pinigais apmokėtam ilgalaikio turto įsigijimui išleido 35,8 milijardų dolerių. Rugsėjį paskelbtuose „Oracle“ ketvirčio rezultatuose investicijos jau viršijo veiklos pinigų srautą. Tai nėra vienodi verslai, bet palyginimas parodo, kodėl technologijų istorijoje būtina stebėti ne tik pajamų augimą.

Rugsėjo pradžia: kainų klausimas grąžino dėmesį į palūkanas

Rugsėjo 9 d. JAV Energetikos informacijos administracija antrojo pusmečio „Brent“ vidutinės kainos prognozę padidino iki maždaug 90 dolerių už barelį. Leidinys rėmėsi iki rugsėjo 3 d. baigtomis modelio įvestimis. Todėl tai nėra vėlesnių rugsėjo karinių pranešimų įtakos matavimas ir ne naujausia biržos kaina.

Rugsėjo 10 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė dar vieną 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą. Rugsėjo 11 d. JAV vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index) parodė 3,4 % metinį rugpjūčio kainų augimą, tiek pat kaip liepą. Mėnesinis, pagal sezoniškumą pakoreguotas, augimas padidėjo nuo 0,1 iki 0,4 %. Tačiau kainų krepšelio be maisto ir energijos metinis augimas sulėtėjo nuo 2,5 iki 2,4 %. Šio krepšelio mėnesinis augimas vis dėlto padidėjo nuo 0,2 iki 0,3 %. Taigi per mėnesį kainos kilo sparčiau, nors dalies prekių ir paslaugų metinis brangimas sulėtėjo.

Jūsų investicijoms

Aptarkime jūsų portfelį

Registruotis pokalbiui ↗

Pirmas pokalbis nemokamas.

1 2 3 4

← Pristabdyti →

Palūkanų kelias vienoje vietoje

Lentelė rodo šiame dvylikos mėnesių laikotarpyje iki rugsėjo 17 d. paskelbtus JAV ir euro zonos pagrindinių palūkanų pakeitimus, liepos sprendimus jų nekeisti ir ankstesnį JAV sprendimą pradiniam fonui. Tai ne visų posėdžių sąrašas. Rugsėjo 10 d. paskelbtas Europos sprendimas įsigaliojo rugsėjo 16 d.

JAV čia rodomas federalinių fondų palūkanų tikslinis intervalas, euro zonoje konkreti indėlių galimybės palūkanų norma. Nuo rugsėjo 16 d. Europoje įsigaliojo 2,50 %. Rugsėjo 17 d. JAV intervalas buvo 0,25 procentinio punkto mažesnis negu po 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, kuris nustatė pradinį foną. Europos indėlių palūkanų norma nuo to laiko pakilo 0,50 punkto. Rugsėjo 16 d. JAV padidinimas lentelėje jau įtrauktas.

Rugsėjo vidurys: naftos pasiūla, prognozuojama, mažės labiau nei paklausa

Tarptautinės energetikos agentūros rugsėjo 11 d. prognozėje šiemet numatytas didesnis naftos pasiūlos nei paklausos sumažėjimas. Tai prognozė, ne galutinis metinis rezultatas.

Rugsėjo 16–24 d.: JAV obligacijų pajamingumas po trumpo sumažėjimo vėl pakilo

Rugsėjo 16 d. JAV centrinis bankas padidino tikslinį palūkanų intervalą iki 3,75–4,00 %. Europoje anksčiau priimtas indėlių palūkanų didinimas iki 2,50 % įsigaliojo tą pačią dieną. JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas rugsėjo 21–22 d. buvo sumažėjęs iki 4,96 %, bet rugsėjo 24 d. jau siekė 5,18 %. Taigi JAV obligacijų pajamingumas buvo sumažėjęs tik trumpam.

Rugsėjo 23 d. išankstinis JAV pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Purchasing Managers’ Index, PMI) pasiekė 58,4 punkto, palyginti su 56,0 rugpjūtį. Rugsėjo 24 d. paskelbtos 197 tūkst. pirmųjų nedarbo išmokų paraiškų už savaitę iki rugsėjo 19 d. papildė duomenis, nerodančius staigaus ekonomikos silpnėjimo. Tai rugsėjo 23–24 d. signalai, tačiau nei apklausa, nei viena paraiškų savaitė nėra galutinis viso ketvirčio augimo rezultatas.

Rugsėjo sprendimai neapsiribojo JAV ir euro zona. Japonijos bankas rugsėjo 18 d. nustatė 1,25 % vienos nakties palūkanų tikslą, įsigaliojusį rugsėjo 24 d. Anglijos bankas rugsėjo 17 d. paliko 3,75 % bazinę palūkanų normą. Šie skirtingi keliai svarbūs Japonijos obligacijoms ir jenomis finansuojamoms investicijoms bei britų įmonių skolinimosi išlaidoms.

Rugsėjo 25–28 d.: skirtinga paklausa ir dar neįsigaliojusios prekybos lengvatos

Rugsėjo 25 d. paskelbti JAV rugpjūčio ilgalaikio naudojimo prekių užsakymai siekė 338,6 mlrd. dolerių ir beveik nepakito nuo patikslintos liepos. Tačiau nekarinės paskirties gamybos priemonių be orlaivių užsakymai padidėjo 1,6 %, pristatymai 0,6 %. Tai mėnesiniai pokyčiai pašalinus sezoniškumą, bet ne kainų poveikį. Tą pačią dieną galutinis rugsėjo Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų indeksas siekė 48,1 punkto, palyginti su 51,7 rugpjūtį. Verslo įrangos paklausa ir gyventojų vertinimas todėl siuntė nevienodus signalus.

Rugsėjo 27 d. Baltieji rūmai paskelbė JAV ir Kinijos prekių, kurioms siūloma taikyti mažesnius importo muitus, sąrašus. Kiekvienos prekybos krypties sąraše esančių prekių vertė siekia maždaug 30 mlrd. JAV dolerių. Tai buvo paskelbti sąrašai, ne jau įsigaliojęs muitų sumažinimas. Rugsėjo 28 d. Kinija paskelbė, kad rugpjūčio didesnių pramonės įmonių pelnas buvo 4,2 % didesnis nei prieš metus; liepą augimas siekė 11,2 %. Lėtesnis augimo tempas nebuvo pelno kritimas per mėnesį. Įmonių pelnui būtų svarbu ne tik sulaukti mažesnių muitų, bet ir parduoti daugiau prekių pelningomis kainomis.

Metai

Kas svarbu dabar

JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas pakilo iki 5,24 %: įmonėms gali brangti paskolos

Įmonėms, kurios plėtrai skolinasi, gali tekti mokėti didesnes palūkanas. Rugsėjo 28 d. JAV dešimties metų iždo obligacijų pajamingumas pakilo nuo penktadienio 5,17 iki 5,24 %. Dvejų metų rodiklis padidėjo nuo 4,81 iki 4,92 %, trisdešimties metų nuo 5,49 iki 5,56 %. Pakilo ir trumpesnio, ir ilgesnio termino obligacijų pajamingumas. Tačiau šie duomenys neparodo, kuri konkreti naujiena labiausiai prisidėjo prie kilimo.

Įmonės paskolos palūkanos su šiuo rodikliu nesutampa, tačiau valstybės skolinimosi kaina yra svarbus atskaitos taškas. Jai kylant, įmonei gali brangti naujos paskolos ar obligacijų išleidimas. Išimtis būtų sumažėjusios papildomos palūkanos, kurių skolintojai reikalauja už tos įmonės riziką. Tai svarbu nekilnojamojo turto bendrovėms, komunalinių paslaugų bendrovėms ir skolintomis lėšomis statomiems duomenų centrams. Jau turimos fiksuotų palūkanų paskolos dėl vienos rinkos sesijos savaime nepabrangsta.

Tas pats pokytis skirtingai veikia obligacijų pirkėjus ir esamus jų turėtojus. Naujas obligacijų pirkėjas mato didesnį pajamingumą, tačiau jau turimo ilgesnės trukmės portfelio vertė gali mažėti. Mažai skolų turinčią technologijų bendrovę didesnės palūkanos gali paveikti mažiau nei jos klientą, kuris skolinasi naujiems duomenų centrams statyti. Artimiausi JAV darbo rinkos bei vartojimo kainų duomenys padės tikrinti, ar ekonomiką palaiko gyventojų išlaidos ir įmonių paklausa, ar kainos tebekyla per sparčiai.

ECB stebi, ar brangesnė energija paskatins kitų kainų ir atlyginimų augimą

Europai svarbu ne tik kiek pabrango energija, bet ir ar šis brangimas persiduos kitoms kainoms. Rugsėjo 28 d. Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde pažymėjo, kad kol kas nėra aiškių ženklų, kad energijos brangimas jau paskatino ilgiau trunkantį atlyginimų augimą. Tai ECB vertinimas, ne garantija ir ne naujas palūkanų sprendimas. Atlygis vienam darbuotojui antrąjį ketvirtį augo 3,3 % per metus, pirmąjį 3,6 %; šių skaičių nereikia painioti su infliacija.

Energija rugpjūtį brango sparčiau, tačiau kitų kainų augimas nepaspartėjo vienodai. Bendra euro zonos metinė infliacija padidėjo nuo liepos 2,9 iki 3,2 %, energijos nuo 10,3 iki 14,3 %. Tačiau kainų augimas be energijos ir maisto sulėtėjo nuo 2,5 iki 2,4 %. Energijos brangimo todėl negalima prilyginti vienodam visų prekių ir paslaugų kainų augimui. ECB taip pat vertina, ar didesnės ilgalaikės palūkanos sulėtins ekonomiką ir sumažins įmonių galimybes kelti pardavimo kainas.

JAV atsargų duomenys rodo, kad žalios naftos ir pagamintų degalų pasiūla skiriasi. Naujausias JAV savaitinis leidinys paskelbtas rugsėjo 23 d. už savaitę iki rugsėjo 18 d. Komercinės naftos atsargos be strateginio rezervo siekė 426,4 mln. barelių, apie 2 % daugiau už penkerių metų sezoninį vidurkį. Benzino atsargos buvo 6 %, distiliatų 12 % mažesnės už jų pačių vidurkius. Tai atsargų palyginimas, ne šiandienos naftos kaina ar toks pat degalų kainos pokytis.

Brangesnis kuras ir elektra gali mažinti transporto bei chemijos bendrovių pelną. Daugiau energijai išleidžiantys gyventojai taip pat turi mažiau pinigų kitoms prekėms. Didesnės degalų atsargos ir lėčiau augančios kainos būtų palankios šioms įmonėms bei jų akcijų turėtojams. Nauji tiekimo sutrikimai, priešingai, galėtų didinti išlaidas ir pardavimo kainas. Rugsėjo 30 d. JAV atsargų ataskaitoje svarbu stebėti degalus ir perdirbimą, o Europoje – atlyginimų bei paslaugų kainų tendencijas.

„NVIDIA“ 150 mlrd. dolerių leidimas nėra jau įvykęs akcijų supirkimas

„NVIDIA“ paskelbė planą pirkti daugiau savo akcijų, o ne naujus pardavimų rezultatus. Rugsėjo 28 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ paskelbė papildomą 150 mlrd. JAV dolerių akcijų supirkimo leidimą. Po padidinimo bendrovė dar gali skirti supirkimui iš viso 235 mlrd. dolerių. Bendrovė tikisi šį likutį panaudoti iki savo 2028 finansinių metų pabaigos. Tai planas, o ne jau atlikti pirkimai, garantuota suma konkrečią dieną ar naujai uždirbtas pelnas.

Skaičių mastą svarbu skaityti taisyklingai: papildomi 150 mlrd. yra dalis bendro 235 mlrd. likučio, ne dar viena prie jo pridedama suma. „NVIDIA“ galimybės pirkti savo akcijas ir jos klientų galimybės finansuoti duomenų centrus gali skirtis. Tai svarbu ir plačios JAV akcijų rinkos fondų, ir atskirų technologijų bendrovių akcijų turėtojams. Vienos įmonės supirkimo programa neįrodo, kad visa dirbtinio intelekto infrastruktūra klientams jau atsipirko.

Supirkimas galėtų būti naudingas akcininkams, jei bendrovei pakaktų uždirbtų pinigų ir akcijoms pirkti, ir perspektyviems projektams finansuoti. Tačiau bendrovė gali už akcijas sumokėti per daug. Be to, supirkus tiek pat akcijų, kiek išleidžiama naujų, bendras jų skaičius nesumažėtų. Todėl lustų tiekėjų ir jų klientų finansinę padėtį reikia vertinti atskirai. Vėlesnės „NVIDIA“ ataskaitos parodys, kiek pinigų faktiškai išleista supirkimui ir kaip pasikeitė akcijų skaičius.

Savaitės klausimas: ar mažesni JAV ir Kinijos muitai padidintų įmonių pelną?

Kas pasikeitė nuo vakar? JAV ir Kinijos siūlymas mažinti dalį importo muitų tebėra svarstomas. Tačiau pirmadienį pakilęs obligacijų pajamingumas gali pabranginti naujas įmonių paskolas. ECB aptarė, ar energijos brangimas paskatins kitų kainų augimą, o „NVIDIA“ padidino leidžiamą savo akcijų supirkimo sumą. Įmonių padėtis todėl skiriasi: vienoms reikia daugiau pirkėjų, kitoms pigesnių paskolų, o trečios sprendžia, kaip panaudoti uždirbtus pinigus.

Mažesni muitai būtų naudingi, jei įsigaliotų ir padėtų įmonėms sumažinti išlaidas arba pelningai parduoti daugiau. Tačiau brangesnės paskolos, silpnesnė paklausa ar didesnės energijos išlaidos dalį šios naudos galėtų panaikinti. Artimiausi darbo rinkos ir vartojimo duomenys padės šiuos scenarijus atskirti. Tikslių akcijų indeksų ir valiutų pokyčių čia nenurodome, nes neturime patikrinto viso lyginamo laikotarpio kainų rinkinio. Eurais investuojančio žmogaus JAV investicijų vertę taip pat keičia dolerio kursas, jei valiutos rizika neapdrausta.

Didesnės palūkanos nebūtinai vienodai pablogina visų įmonių padėtį. Jei jas kelia stipresnis realus augimas, didesni pardavimai gali atsverti dalį verslo finansavimo išlaidų. Jei kainos kyla, bet įmonės parduoda ne daugiau, papildomi pardavimai didesnių išlaidų neatsveria. Vien pajamingumo lentelė šių scenarijų neatskiria. Todėl svarbu kartu vertinti gyventojų išlaidas pašalinus kainų poveikį, įmonių užsakymus ir tai, kiek pelno lieka nuo pardavimų, o ne vien nuspręsti, kad didesnės palūkanos visoms akcijoms vienodai blogos.

Metai

Ko laukiame

Ko laukiame: darbo rinkos, vartojimo ir įgyvendintų planų

• Rugsėjo 29 d. JAV laisvų darbo vietų duomenys. Rugpjūčio darbo vietų ir darbuotojų kaitos tyrimas bus skelbiamas 17:00 Lietuvos laiku. Iki ryto duomenų ribos jis dar nepaskelbtas; svarbu, ar įmonėms vis dar reikia tiek pat naujų darbuotojų.
• Rugsėjo 30 d. JAV kainos ir vartojimas. 15:30 Lietuvos laiku laukiama rugpjūčio asmeninio vartojimo išlaidų ir jų kainų indekso bei trečiojo antrojo ketvirčio ekonomikos augimo įverčio. Tai būsimi duomenys, ne žinomi rezultatai.
• Ar bus įgyvendinti paskelbti sprendimai? Rugsėjo 30 d. JAV energijos ataskaita leis patikrinti degalų atsargas. JAV ir Kinijos prekybai svarbios galutinės mažesnių muitų taikymo sąlygos, o „NVIDIA“ atveju vėlesnės ataskaitos apie realų supirkimą, ne vien leidimo dydis.