Rugsėjo 23–29 d.: siūlomi mažesni muitai, paskolų rizika

Savaitė

Kas įvyko

Laikotarpio eiga: siūlomi mažesni muitai, bet kyla JAV obligacijų pajamingumas

Rugsėjo 23 d. paskelbta ataskaita rodė JAV degalų atsargas, mažesnes už sezoninius vidurkius, o rugsėjo 25 d. verslo užsakymų ir vartotojų nuotaikų duomenys skyrėsi. Savaitgalį paskelbtas JAV ir Kinijos siūlymas mažinti dalį importo muitų. Rugsėjo 28 d. pakilęs JAV obligacijų pajamingumas priminė kitą įmonių išlaidų šaltinį – paskolų palūkanas. Tą dieną „NVIDIA“ paskelbė didesnį savo akcijų supirkimo leidimą.

JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas pakilo iki 5,24 %: įmonėms gali brangti paskolos

Įmonėms, kurios plėtrai skolinasi, gali tekti mokėti didesnes palūkanas. Rugsėjo 28 d. JAV dešimties metų iždo obligacijų pajamingumas pakilo nuo penktadienio 5,17 iki 5,24 %. Dvejų metų rodiklis padidėjo nuo 4,81 iki 4,92 %, trisdešimties metų nuo 5,49 iki 5,56 %. Pakilo ir trumpesnio, ir ilgesnio termino obligacijų pajamingumas. Tačiau šie duomenys neparodo, kuri konkreti naujiena labiausiai prisidėjo prie kilimo.

Įmonės paskolos palūkanos su šiuo rodikliu nesutampa, tačiau valstybės skolinimosi kaina yra svarbus atskaitos taškas. Jai kylant, įmonei gali brangti naujos paskolos ar obligacijų išleidimas. Išimtis būtų sumažėjusios papildomos palūkanos, kurių skolintojai reikalauja už tos įmonės riziką. Tai svarbu nekilnojamojo turto bendrovėms, komunalinių paslaugų bendrovėms ir skolintomis lėšomis statomiems duomenų centrams. Jau turimos fiksuotų palūkanų paskolos dėl vienos rinkos sesijos savaime nepabrangsta.

Tas pats pokytis skirtingai veikia obligacijų pirkėjus ir esamus jų turėtojus. Naujas obligacijų pirkėjas mato didesnį pajamingumą, tačiau jau turimo ilgesnės trukmės portfelio vertė gali mažėti. Mažai skolų turinčią technologijų bendrovę didesnės palūkanos gali paveikti mažiau nei jos klientą, kuris skolinasi naujiems duomenų centrams statyti. Artimiausi JAV darbo rinkos bei vartojimo kainų duomenys padės tikrinti, ar ekonomiką palaiko gyventojų išlaidos ir įmonių paklausa, ar kainos tebekyla per sparčiai.

ECB stebi, ar brangesnė energija paskatins kitų kainų ir atlyginimų augimą

Europai svarbu ne tik kiek pabrango energija, bet ir ar šis brangimas persiduos kitoms kainoms. Rugsėjo 28 d. Europos Centrinio Banko prezidentė Christine Lagarde pažymėjo, kad kol kas nėra aiškių ženklų, kad energijos brangimas jau paskatino ilgiau trunkantį atlyginimų augimą. Tai ECB vertinimas, ne garantija ir ne naujas palūkanų sprendimas. Atlygis vienam darbuotojui antrąjį ketvirtį augo 3,3 % per metus, pirmąjį 3,6 %; šių skaičių nereikia painioti su infliacija.

Energija rugpjūtį brango sparčiau, tačiau kitų kainų augimas nepaspartėjo vienodai. Bendra euro zonos metinė infliacija padidėjo nuo liepos 2,9 iki 3,2 %, energijos nuo 10,3 iki 14,3 %. Tačiau kainų augimas be energijos ir maisto sulėtėjo nuo 2,5 iki 2,4 %. Energijos brangimo todėl negalima prilyginti vienodam visų prekių ir paslaugų kainų augimui. ECB taip pat vertina, ar didesnės ilgalaikės palūkanos sulėtins ekonomiką ir sumažins įmonių galimybes kelti pardavimo kainas.

JAV atsargų duomenys rodo, kad žalios naftos ir pagamintų degalų pasiūla skiriasi. Naujausias JAV savaitinis leidinys paskelbtas rugsėjo 23 d. už savaitę iki rugsėjo 18 d. Komercinės naftos atsargos be strateginio rezervo siekė 426,4 mln. barelių, apie 2 % daugiau už penkerių metų sezoninį vidurkį. Benzino atsargos buvo 6 %, distiliatų 12 % mažesnės už jų pačių vidurkius. Tai atsargų palyginimas, ne šiandienos naftos kaina ar toks pat degalų kainos pokytis.

Brangesnis kuras ir elektra gali mažinti transporto bei chemijos bendrovių pelną. Daugiau energijai išleidžiantys gyventojai taip pat turi mažiau pinigų kitoms prekėms. Didesnės degalų atsargos ir lėčiau augančios kainos būtų palankios šioms įmonėms bei jų akcijų turėtojams. Nauji tiekimo sutrikimai, priešingai, galėtų didinti išlaidas ir pardavimo kainas. Rugsėjo 30 d. JAV atsargų ataskaitoje svarbu stebėti degalus ir perdirbimą, o Europoje – atlyginimų bei paslaugų kainų tendencijas.

Jūsų investicijoms

Aptarkime jūsų portfelį

Registruotis pokalbiui ↗

Pirmas pokalbis nemokamas.

1 2 3 4

← Pristabdyti →

„NVIDIA“ 150 mlrd. dolerių leidimas nėra jau įvykęs akcijų supirkimas

„NVIDIA“ paskelbė planą pirkti daugiau savo akcijų, o ne naujus pardavimų rezultatus. Rugsėjo 28 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ paskelbė papildomą 150 mlrd. JAV dolerių akcijų supirkimo leidimą. Po padidinimo bendrovė dar gali skirti supirkimui iš viso 235 mlrd. dolerių. Bendrovė tikisi šį likutį panaudoti iki savo 2028 finansinių metų pabaigos. Tai planas, o ne jau atlikti pirkimai, garantuota suma konkrečią dieną ar naujai uždirbtas pelnas.

Skaičių mastą svarbu skaityti taisyklingai: papildomi 150 mlrd. yra dalis bendro 235 mlrd. likučio, ne dar viena prie jo pridedama suma. „NVIDIA“ galimybės pirkti savo akcijas ir jos klientų galimybės finansuoti duomenų centrus gali skirtis. Tai svarbu ir plačios JAV akcijų rinkos fondų, ir atskirų technologijų bendrovių akcijų turėtojams. Vienos įmonės supirkimo programa neįrodo, kad visa dirbtinio intelekto infrastruktūra klientams jau atsipirko.

Supirkimas galėtų būti naudingas akcininkams, jei bendrovei pakaktų uždirbtų pinigų ir akcijoms pirkti, ir perspektyviems projektams finansuoti. Tačiau bendrovė gali už akcijas sumokėti per daug. Be to, supirkus tiek pat akcijų, kiek išleidžiama naujų, bendras jų skaičius nesumažėtų. Todėl lustų tiekėjų ir jų klientų finansinę padėtį reikia vertinti atskirai. Vėlesnės „NVIDIA“ ataskaitos parodys, kiek pinigų faktiškai išleista supirkimui ir kaip pasikeitė akcijų skaičius.

JAV ir Kinijos muitų mažinimas dar neįsigaliojo, o Kinijos pramonės pelnas auga lėčiau

Siūlomas JAV ir Kinijos importo muitų mažinimas dar nepakeitė įmonių mokamų muitų. Rugsėjo 27 d. Baltieji rūmai paskelbė JAV ir Kinijos prekių, kurioms siūloma taikyti mažesnius importo muitus, sąrašus. Kiekvienos prekybos krypties sąraše esančių prekių vertė siekia maždaug 30 mlrd. JAV dolerių. Mažesni muitai dar neįsigaliojo. Importuojanti įmonė sutaupytų tik tada, jei jos prekėms būtų patvirtinti ir pradėti taikyti mažesni muitai. Svarbūs konkretūs prekių kodai, tarifai, išimtys ir pristatymo sąlygos.

Rugsėjo 28 d. paskelbti duomenys parodė, kad Kinijos pramonės įmonių pelnas auga lėčiau. Rugpjūtį didesnių pramonės įmonių pelnas buvo 4,2 % didesnis nei prieš metus, liepą augimas siekė 11,2 %. Tai lėtesnis metinis augimas, ne pelno sumažėjimas nuo liepos. Silpniau augantis klientų uždarbis gali riboti Europos įrangos bei metalų tiekėjų užsakymus, net jei dalis prekybos sąnaudų vėliau sumažėtų.

Mažesni JAV ir Kinijos importo muitai galėtų sumažinti importuotojų išlaidas ir padėti pardavėjams gauti naujų užsakymų. Tačiau sprendimai gali vėluoti. Jei pirkėjų paklausa silpnėtų, pardavėjams vis tiek tektų mažinti kainas. Mažmenininkams svarbu, kiek atpigs jų perkamos prekės, o pramonės tiekėjams – ar klientai užsakys daugiau įrangos bei medžiagų. Todėl galutines muitų taisykles reikia vertinti kartu su įmonių užsakymų ir pelno ataskaitomis.

Savaitė

Kas svarbu dabar

Savaitės klausimas: ar mažesni JAV ir Kinijos muitai padidintų įmonių pelną?

Kas pasikeitė nuo vakar? JAV ir Kinijos siūlymas mažinti dalį importo muitų tebėra svarstomas. Tačiau pirmadienį pakilęs obligacijų pajamingumas gali pabranginti naujas įmonių paskolas. ECB aptarė, ar energijos brangimas paskatins kitų kainų augimą, o „NVIDIA“ padidino leidžiamą savo akcijų supirkimo sumą. Įmonių padėtis todėl skiriasi: vienoms reikia daugiau pirkėjų, kitoms pigesnių paskolų, o trečios sprendžia, kaip panaudoti uždirbtus pinigus.

Mažesni muitai būtų naudingi, jei įsigaliotų ir padėtų įmonėms sumažinti išlaidas arba pelningai parduoti daugiau. Tačiau brangesnės paskolos, silpnesnė paklausa ar didesnės energijos išlaidos dalį šios naudos galėtų panaikinti. Artimiausi darbo rinkos ir vartojimo duomenys padės šiuos scenarijus atskirti. Tikslių akcijų indeksų ir valiutų pokyčių čia nenurodome, nes neturime patikrinto viso lyginamo laikotarpio kainų rinkinio. Eurais investuojančio žmogaus JAV investicijų vertę taip pat keičia dolerio kursas, jei valiutos rizika neapdrausta.

Didesnės palūkanos nebūtinai vienodai pablogina visų įmonių padėtį. Jei jas kelia stipresnis realus augimas, didesni pardavimai gali atsverti dalį verslo finansavimo išlaidų. Jei kainos kyla, bet įmonės parduoda ne daugiau, papildomi pardavimai didesnių išlaidų neatsveria. Vien pajamingumo lentelė šių scenarijų neatskiria. Todėl svarbu kartu vertinti gyventojų išlaidas pašalinus kainų poveikį, įmonių užsakymus ir tai, kiek pelno lieka nuo pardavimų, o ne vien nuspręsti, kad didesnės palūkanos visoms akcijoms vienodai blogos.

Savaitė

Ko laukiame

Ko laukiame: darbo rinkos, vartojimo ir įgyvendintų planų

• Rugsėjo 29 d. JAV laisvų darbo vietų duomenys. Rugpjūčio darbo vietų ir darbuotojų kaitos tyrimas bus skelbiamas 17:00 Lietuvos laiku. Iki ryto duomenų ribos jis dar nepaskelbtas; svarbu, ar įmonėms vis dar reikia tiek pat naujų darbuotojų.
• Rugsėjo 30 d. JAV kainos ir vartojimas. 15:30 Lietuvos laiku laukiama rugpjūčio asmeninio vartojimo išlaidų ir jų kainų indekso bei trečiojo antrojo ketvirčio ekonomikos augimo įverčio. Tai būsimi duomenys, ne žinomi rezultatai.
• Ar bus įgyvendinti paskelbti sprendimai? Rugsėjo 30 d. JAV energijos ataskaita leis patikrinti degalų atsargas. JAV ir Kinijos prekybai svarbios galutinės mažesnių muitų taikymo sąlygos, o „NVIDIA“ atveju vėlesnės ataskaitos apie realų supirkimą, ne vien leidimo dydis.