Metai: palūkanų posūkis, energija ir investicijų kaina

Metai

Kas įvyko

2025 m. ruduo: JAV palūkanos mažėjo, o Europa pasirinko pauzę

Dar prieš šio slenkančio laikotarpio pradžią, 2025 m. rugsėjo 17 d., JAV centrinis bankas sumažino federalinių fondų palūkanų tikslinį intervalą nuo 4,25–4,50 % iki 4,00–4,25 %. Tai pradinis fonas prieš 2025 m. spalio 10 d. prasidedantį laikotarpį. Spalio 29 d. ir gruodžio 10 d. intervalas dar dukart sumažintas po 0,25 procentinio punkto iki 3,50–3,75 %. Sprendimai įsigaliojo kitą dieną po paskelbimo.

Mažesnės palūkanos padėjo daliai skolininkų, tačiau jų naudos negalima atskirti nuo priežasties. Jei bankas palūkanas mažina matydamas silpnesnę paklausą, pigesnę paskolą bendrovei gali atsverti prastesni pardavimai. Dėl to paprasta taisyklė „palūkanas sumažino, vadinasi, akcijoms gerai“ nepaaiškina visos rinkos reakcijos.

Europos Centrinis Bankas rudenį bankų vienos nakties indėliams taikomą palūkanų normą laikė ties 2,00 %. Rugsėjo 11 d. sprendimas buvo paskelbtas dar prieš šio slenkančio metų laikotarpio pradžią, bet nustatė jo pradinį foną. Spalio ir gruodžio posėdžiuose palūkanų norma liko tokia pati. JAV ir euro zonos keliai todėl jau tuo metu nebuvo vienodi.

Lapkritis: JAV ir Kinija susitarė mažinti dalį muitų bei eksporto apribojimų

2025 m. lapkričio 1 d. JAV paskelbė susitarimo su Kinija sąlygas. JAV įsipareigojo nuo lapkričio 10 d. sumažinti Kinijos prekėms dėl fentanilio taikomą bendrą muitų tarifą 10 procentinių punktų. Kinija įsipareigojo sustabdyti spalio 9 d. paskelbtus naujus retųjų žemių eksporto apribojimus. Šios medžiagos naudojamos pramonės ir technologijų įrangoje, todėl tiekimo sąlygos svarbios ne vien jų gamintojams.

Vis dėlto laikina lengvata nėra nuolatinė nekintanti taisyklė. Gamyklai svarbu, kada komponentas atvyks ir kokia bus galutinė jo kaina. Neapibrėžtumas skatina laikyti didesnes atsargas arba ieškoti brangesnio alternatyvaus tiekėjo. Lapkričio sprendimo todėl negalima automatiškai pateikti kaip šiandien visoms prekėms galiojančio muito: vėlesnės priemonės turi savo pagrindą ir sąlygas.

Gruodis: Jungtinė Karalystė mažino palūkanas, Japonija didino

2025 m. gruodžio 18 d. Anglijos bankas paskelbė sumažinantis bazinę palūkanų normą 0,25 procentinio punkto, iki 3,75 %. Kitą dieną Japonijos bankas paskelbė didinsiantis vienos nakties palūkanų tikslą nuo 0,50 iki 0,75 %; pakeitimas įsigaliojo gruodžio 22 d. Jungtinės Karalystės paskolų gavėjams atsirado galimybė skolintis pigiau, o Japonijoje naujų paskolų ir senų skolų pakeitimo naujomis paskolomis sąlygos griežtėjo.

2026 m. sausis: energijos tiekėjų keitimas tapo konkrečiu planu

Sausio 26 d. Europos Sąjungos Taryba patvirtino laipsnišką rusiškų dujų importo atsisakymą. Suskystintoms gamtinėms dujoms numatytas visiškas draudimas nuo 2027 m. pradžios, vamzdynų dujoms nuo 2027 m. rudens. Tai nustatyti būsimi terminai su pereinamaisiais laikotarpiais, ne visas importas sustabdytas sausio dieną.

Rusiškoms dujoms pakeisti reikėjo naujų tiekimo sutarčių ir infrastruktūros. Reikėjo kitų tiekėjų, laivų, terminalų ir atsargų. Ilgainiui platesnis tiekėjų pasirinkimas gali mažinti priklausomybę, bet pats perėjimas taip pat kainuoja. Investuotojui svarbu atskirti ilgalaikę atsparumo naudą nuo artimiausių sąskaitų už energiją ir infrastruktūrą.

JAV centrinis bankas tuo metu neskubėjo tęsti rudens mažinimų. Sausio, kovo ir balandžio posėdžiuose 3,50–3,75 % intervalas liko nepakeistas. Europos vasario, kovo ir balandžio sprendimai taip pat išlaikė 2,00 % indėlių galimybės palūkanų normą. Ankstesni mažinimai nebuvo pažadas, kad kiekvienas kitas posėdis bus toks pats.

Vasaris: keitėsi muitų teisinis pagrindas

Vasario 20 d. JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Tarptautinių nepaprastųjų ekonominių galių įstatymas nesuteikia prezidentui įgaliojimo nustatyti muitus. Sprendimas apribojo konkretų teisinį pagrindą. Jis nereiškė, kad išnyko visi JAV importo muitai, nes kitos priemonės rėmėsi kitais teisės aktais.

Tą pačią dieną administracija pagal kitą Prekybos įstatymo skirsnį paskelbė laikiną 10 % importo priemoką su išimtimis. Dekrete numatyta jos pradžia vasario 24 d. ir 150 dienų laikotarpis iki liepos 24 d. Tai istorinė priemonė, ne šiandien visam importui automatiškai galiojantis tarifas.

Verslui tokia kaita reiškia būtinybę iš naujo tikrinti prekės kilmę, kodą, pristatymo datą ir išimtis. Galutinės kainos nežinantis importuotojas gali atidėti užsakymą ar laikyti daugiau atsargų. Todėl net politiškai palanki antraštė ne visada iš karto sumažina bendrovės išlaidas ar padidina pardavimus.

Vasario rezultatai parodė, kad technologijų paklausa nėra vien pažadas

Vasario 25 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ paskelbė finansinių metų iki sausio 25 d. rezultatus. Pajamos siekė 215,938 milijardų JAV dolerių, o grynasis pelnas pagal JAV apskaitos standartus 120,067 milijardų dolerių. Abu rodikliai buvo 65 % didesni nei ankstesniais bendrovės finansiniais metais. Tai pasibaigusio laikotarpio rezultatai, ne kalendorinių 2026 metų prognozė.

Šis faktas svarbus ilgesnei istorijai: realus technologijų tiekėjų uždarbis buvo matomas dar prieš vasaros rezultatų sezoną. Tačiau pelnas neatsako į investicijos kainos klausimą. Net sėkminga bendrovė gali būti vertinama remiantis labai dideliais būsimais lūkesčiais, kuriuos vėliau pasiekti sunkiau.

Pavasaris: geopolitinė rizika virto naftos pristatymo problema

Vasario 28 d. prasidėjęs karas Artimuosiuose Rytuose sutrikdė naftos gabenimą per Hormūzo sąsiaurį. Kovo 11 d. Tarptautinės energetikos agentūros šalys sutarė rinkai pateikti 400 mln. barelių avarinių naftos atsargų. Tai didžiausias bendras toks kiekis agentūros istorijoje. Sprendimas buvo įsipareigojimas pateikti atsargas, o ne visas kiekis išleistas per vieną dieną.

Atsargos gali suteikti laiko, tačiau negali neribotai pakeisti komercinio tiekimo. Trūkstant patikimų pristatymų, poveikis iš naftos rinkos persikelia į degalus, transportą, chemijos pramonę ir gyventojų perkamąją galią. Brangesnė energija tuo pat metu gali didinti infliaciją ir silpninti augimą. Centrinis bankas susiduria su nepatogiu pasirinkimu: palūkanų didinimas papildomos naftos nesukuria, bet mažinimas gali paskatinti paklausą tuo metu, kai pasiūla ribota.

Gegužė: ES ir „Mercosur“ susitarimas sumažino dalį muitų

2026 m. gegužės 1 d. pradėtas laikinai taikyti Europos Sąjungos prekybos susitarimas su Argentina, Brazilija, Paragvajumi ir Urugvajumi, „Mercosur“ šalimis. Įsigaliojo pirmieji muitų mažinimai, apimantys automobilius, vaistus ir dalį maisto bei gėrimų, pavyzdžiui, vyną ir alyvuogių aliejų. Tai jau taikomos prekybos sąlygos, bet dar ne visas galutinai ratifikuotas partnerystės susitarimas.

Europos eksportuotojams atsirado galimybių pasiekti pirkėjus palankesnėmis sąlygomis. Importuotojams platesnis pasirinkimas gali padėti mažinti vieno tiekėjo riziką. Kartu didesnė konkurencija spaudžia jautresnius sektorius. Investicinę reikšmę galiausiai parodo faktiniai užsakymai ir naudojamos lengvatos, ne vien pasirašymo ar įsigaliojimo dienos antraštė.

Birželis ir liepa: Europos palūkanų kryptis apsivertė

Birželio 11 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė 0,25 procentinio punkto palūkanų padidinimą. Nuo birželio 17 d. indėlių galimybės palūkanų norma tapo 2,25 %. Liepos 23 d. ji nepakeista. JAV birželio 17 d. ir liepos 29 d. posėdžiuose išliko 3,50–3,75 % tikslinis intervalas. Taigi JAV mažinimus pakeitė pauzė, o Europa jau pasuko aukštyn.

Japonijos bankas 2026 m. birželio 16 d. nusprendė dar kartą didinti vienos nakties palūkanų tikslą: nuo 0,75 iki 1,00 %, taikant jį nuo birželio 17 d. Liepos 31 d. šis tikslas nepakeistas. Taigi Japonijoje skolinimasis brango dar prieš rugsėjo sprendimą; tai svarbu Japonijos obligacijoms ir investicijoms, finansuojamoms skolintomis jenomis.

Birželio 18 d. JAV ir Irano memorandumas suteikė tiekimo normalizavimo vilties. Tačiau liepos 10 d. Tarptautinės energetikos agentūros apžvalga jau aprašė liepos 7–8 d. pažeistas paliaubas. Rugpjūčio leidimas parodė silpnesnius liepos naftos eksporto srautus. Susitarimas ir jo įgyvendinimas pasirodė esantys du atskiri investuotojui svarbūs etapai.

Liepos 23 d. Europos Sąjunga išplėtė Rusijai taikomas energetikos ir finansines sankcijas. JAV prekybos atstovo biuras tą pačią dieną paskelbė muitų priemones importui iš 60 ekonomikų, įskaitant Europos Sąjungą, dėl nepakankamų priverstiniu darbu pagamintų prekių importo draudimų. Tarifai priklausė nuo prekės ir išimčių; tai ne vasarį paskelbtos laikinos priemokos pratęsimas. Importuojančioms įmonėms teko tikrinti ir tiekimo galimybes, ir konkrečiai prekei taikomą muitą.

Vasara: „NVIDIA“ pelnas augo, o jos klientai daug investavo į infrastruktūrą

Rugpjūčio 26 d. „NVIDIA“ paskelbė 96,221 milijardų dolerių pajamas už ketvirtį iki liepos 26 d. Pajamos buvo 106 %, o veiklos pelnas 124 % didesni nei prieš metus. Šis rezultatas patvirtino, kad paklausa tiekėjui tebėra reali. Tačiau jo klientai už įrangą, duomenų centrus ir elektros infrastruktūrą moka prieš gaudami visas planuojamas pajamas.

Liepos 29 d. „Microsoft“ paskelbė, kad ketvirtį iki birželio 30 d. iš veiklos gavo 55,4 milijardų dolerių pinigų, o pinigais apmokėtam ilgalaikio turto įsigijimui išleido 35,8 milijardų dolerių. Rugsėjo 10 d. „Oracle“ paskelbė, kad per ketvirtį iki rugpjūčio 31 d. ilgalaikio turto įsigijimui skyrė 28,5 mlrd. JAV dolerių, o iš veiklos gavo 23,1 mlrd. dolerių pinigų. Tai skirtingai pasibaigę abiejų bendrovių ketvirčiai. Tai nėra vienodi verslai, bet palyginimas parodo, kodėl technologijų istorijoje būtina stebėti ne tik pajamų augimą.

Rugsėjo pradžia: kainų klausimas grąžino dėmesį į palūkanas

Rugsėjo 9 d. JAV Energetikos informacijos administracija antrojo pusmečio „Brent“ vidutinės kainos prognozę padidino iki maždaug 90 dolerių už barelį. Leidinys rėmėsi iki rugsėjo 3 d. baigtomis modelio įvestimis. Todėl tai nėra vėlesnių rugsėjo karinių pranešimų įtakos matavimas ir ne naujausia biržos kaina.

Rugsėjo 10 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė dar vieną 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą. Rugsėjo 11 d. JAV vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index) parodė 3,4 % metinį rugpjūčio kainų augimą, tiek pat kaip liepą. Mėnesinis, pagal sezoniškumą pakoreguotas, augimas padidėjo nuo 0,1 iki 0,4 %. Tačiau kainų krepšelio be maisto ir energijos metinis augimas sulėtėjo nuo 2,5 iki 2,4 %. Šio krepšelio mėnesinis augimas vis dėlto padidėjo nuo 0,2 iki 0,3 %. Taigi per mėnesį kainos kilo sparčiau, nors dalies prekių ir paslaugų metinis brangimas sulėtėjo.

Palūkanų kelias vienoje vietoje

Lentelė rodo šiame dvylikos mėnesių laikotarpyje iki rugsėjo 30 d. paskelbtus JAV ir euro zonos pagrindinių palūkanų pakeitimus, liepos sprendimus jų nekeisti ir ankstesnį JAV sprendimą pradiniam fonui. Tai ne visų posėdžių sąrašas. Rugsėjo 10 d. paskelbtas Europos sprendimas įsigaliojo rugsėjo 16 d.

JAV čia rodomas federalinių fondų palūkanų tikslinis intervalas, euro zonoje konkreti indėlių galimybės palūkanų norma. Nuo rugsėjo 16 d. Europoje įsigaliojo 2,50 %. Rugsėjo 30 d. galiojantis JAV intervalas buvo 0,25 procentinio punkto mažesnis negu po 2025 m. rugsėjo 17 d. sprendimo, kuris nustatė pradinį foną. Europos indėlių palūkanų norma nuo to laiko pakilo 0,50 punkto. Rugsėjo 16 d. JAV padidinimas lentelėje jau įtrauktas.

Rugsėjo vidurys: naftos pasiūla, prognozuojama, mažės labiau nei paklausa

Tarptautinės energetikos agentūros rugsėjo 11 d. prognozėje šiemet numatytas didesnis naftos pasiūlos nei paklausos sumažėjimas. Tai prognozė, ne galutinis metinis rezultatas.

Rugsėjo 16–24 d.: JAV obligacijų pajamingumas po trumpo sumažėjimo vėl pakilo

Rugsėjo 16 d. JAV centrinis bankas padidino tikslinį palūkanų intervalą iki 3,75–4,00 %. Europoje anksčiau priimtas indėlių palūkanų didinimas iki 2,50 % įsigaliojo tą pačią dieną. JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas rugsėjo 21–22 d. buvo sumažėjęs iki 4,96 %, bet rugsėjo 24 d. jau siekė 5,18 %. Taigi JAV obligacijų pajamingumas buvo sumažėjęs tik trumpam.

Rugsėjo 23 d. išankstinis JAV sudėtinis gamybos ir paslaugų veiklos indeksas (angl. S&P Global US PMI Composite Output Index) pasiekė 58,4 punkto, palyginti su 56,0 rugpjūtį. Rugsėjo 24 d. paskelbtos 197 tūkst. pirmųjų nedarbo išmokų paraiškų, pašalinus sezoniškumą, už savaitę iki rugsėjo 19 d. tuo metu papildė duomenis, nerodžiusius staigaus ekonomikos silpnėjimo. Spalio 1 d. šios savaitės paraiškų skaičius patikslintas iki 198 tūkst.; už naujesnę savaitę iki rugsėjo 26 d. paskelbta 197 tūkst. paraiškų. Paraiškos nėra sukurtų darbo vietų skaičius ar galutinis viso ketvirčio augimo rezultatas.

Rugsėjo sprendimai neapsiribojo JAV ir euro zona. Japonijos bankas rugsėjo 18 d. nustatė 1,25 % vienos nakties palūkanų tikslą, įsigaliojusį rugsėjo 24 d. Anglijos bankas rugsėjo 17 d. paliko 3,75 % bazinę palūkanų normą. Šie skirtingi keliai svarbūs Japonijos obligacijoms ir jenomis finansuojamoms investicijoms bei britų įmonių skolinimosi išlaidoms.

Jūsų investicijoms

Aptarkime jūsų portfelį

Registruotis pokalbiui ↗

Pirmas pokalbis nemokamas.

1 2 3 4

← Pristabdyti →

Rugsėjo 25–28 d.: skirtinga paklausa ir dar neįsigaliojusios prekybos lengvatos

Rugsėjo 25 d. paskelbti JAV rugpjūčio ilgalaikio naudojimo prekių užsakymai siekė 338,6 mlrd. dolerių ir beveik nepakito nuo patikslintos liepos. Tačiau nekarinės paskirties gamybos priemonių be orlaivių užsakymai padidėjo 1,6 %, pristatymai 0,6 %. Tai mėnesiniai pokyčiai pašalinus sezoniškumą, bet ne kainų poveikį. Tą pačią dieną galutinis rugsėjo Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų indeksas siekė 48,1 punkto, palyginti su 51,7 rugpjūtį. Verslo įrangos paklausa ir gyventojų vertinimas todėl siuntė nevienodus signalus.

Rugsėjo 27 d. Baltieji rūmai paskelbė JAV ir Kinijos prekių, kurioms siūloma taikyti mažesnius importo muitus, sąrašus. Kiekvienos prekybos krypties sąraše esančių prekių vertė siekia maždaug 30 mlrd. JAV dolerių. JAV importo iš Kinijos sąraše yra plastikinių indų ir patalynės, Kinijos importo iš JAV sąraše – jautienos ir pieno produktų. Šiuo paskelbimu muitų lengvatos dar neįsigaliojo. Rugsėjo 28 d. Kinija paskelbė, kad rugpjūčio didesnių pramonės įmonių pelnas buvo 4,2 % didesnis nei prieš metus; liepą augimas siekė 11,2 %. Tai metiniai palyginimai; jie neparodo, ar pelnas padidėjo, ar sumažėjo nuo liepos iki rugpjūčio. Įmonių pelnui būtų svarbu ne tik sulaukti mažesnių muitų, bet ir parduoti daugiau prekių pelningomis kainomis.

Rugsėjo 30 d.: vartojimas išliko stiprus, o energijos kainos didėjo

JAV ekonominės analizės biuro rugsėjo 30 d. paskelbtais duomenimis, realus vartojimas rugpjūtį padidėjo 0,6 % per mėnesį, o realios disponuojamos pajamos nepakito. Asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas (angl. Personal Consumption Expenditures Price Index, PCE) buvo 3,4 % didesnis nei prieš metus, be maisto ir energijos – 3,0 %. Pagal tą pačią patikslintą duomenų versiją liepos metiniai rodikliai buvo tokie patys.

Vokietijos preliminari rugsėjo nacionalinė infliacija padidėjo nuo 2,9 iki 3,3 %, energijos – nuo 10,5 iki 14,9 %, o be maisto ir energijos liko 2,4 %. Prancūzijos pagal bendrą Europos metodiką apskaičiuotas rodiklis padidėjo nuo 2,6 iki 3,4 %. Tą pačią dieną Kinijos gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Manufacturing Purchasing Managers’ Index) pakilo nuo 49,8 iki 50,1 punkto, bet naujų užsakymų rodiklis sumažėjo nuo 50,6 iki 50,5, o žaliavų pirkimo kainų rodiklis pakilo nuo 56,6 iki 60,8. Skirtingi indeksai parodė augančią veiklą ir nevienodai didėjančias išlaidas.

JAV energetikos informacijos administracijos rugsėjo 30 d. duomenimis, savaitę iki rugsėjo 25 d. komercinės žalios naftos atsargos siekė 427,3 mln. barelių, 2,6 % daugiau nei prieš metus, bet benzino atsargos buvo 7,4 %, distiliatų, įskaitant dyzeliną ir šildymo produktus, 14,9 % mažesnės. Žaliavos atsargų padidėjimas todėl savaime neišsprendė gatavų degalų pasiūlos klausimo.

Rugsėjo 30 d. JAV ekonominės analizės biuras antrojo ketvirčio realaus bendrojo vidaus produkto, arba šalyje sukurtų prekių ir paslaugų vertės, augimą patikslino nuo 1,5 iki 2,2 % metiniu tempu. Tai 0,6 % nuo ankstesnio ketvirčio. Patikslinimas apibūdina balandžio–birželio paklausą, ne rugsėjo gamybą.

Rugsėjo 30 d.: atminties lustų gamintoja „Micron“ paskelbė didesnes pajamas

JAV atminties lustų gamintoja „Micron“ rugsėjo 30 d. paskelbė, kad finansinio ketvirčio iki rugsėjo 3 d. pajamos siekė 54,229 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 11,315 mlrd. ankstesniais metais. Šių metų ketvirtis truko 14 savaičių, ankstesnių metų – 13, todėl tai nėra vienodos trukmės laikotarpių palyginimas. Rezultatas papildė augusių technologijų tiekėjų pajamų istoriją. Tačiau bendrovės akcijų vertę keičia ne tik uždirbtos pajamos: svarbu ir tai, kiek būsimo augimo investuotojai jau tikisi.

Spalio 1 d.: užsakymai laikėsi, o naujos paskolos kainavo daugiau

JAV Tiekimo vadybos instituto spalio 1 d. paskelbtoje rugsėjo gamybos apklausoje pirkimo vadybininkų indeksas siekė 54,5 punkto. Veikla tebesiplėtė, tačiau mokamų kainų indeksas padidėjo nuo 71,1 iki 77,9 punkto. Gamintojui tai reiškia galimybę parduoti daugiau, bet nebūtinai daugiau uždirbti, jei medžiagų pabrangimo nepavyksta perkelti klientams.

Tą pačią dieną Europos Centrinis Bankas paskelbė, kad euro zonos naujų būsto paskolų palūkanų rodiklis rugpjūtį padidėjo iki 3,60 %, vartojimo paskolų iki 7,92 %, o bendrovių skolinimosi kainos rodiklis beveik nepakito ir siekė 3,77 %. Tai naujų susitarimų vidurkiai, ne esamų Lietuvos paskolų įmokų pokytis. Rugpjūčio statistika dar neparodo vėlesnio rugsėjo palūkanų didinimo poveikio.

Eurostato spalio 1 d. paskelbtais duomenimis, Lietuvos būsto sandorių kainos antrąjį ketvirtį buvo 14,3 % didesnės nei prieš metus, euro zonoje 4,0 %. Šis balandžio–birželio palyginimas aprašo kainas, ne nuomos pajamas ar grynąją investavimo grąžą. Būsto pirkėjui svarbi ir įsigijimo kaina, ir būsima paskolos įmoka, tačiau vėlesnių euro zonos paskolų palūkanų negalima pateikti kaip ankstesnio Lietuvos kainų augimo priežasties.

Spalio 2–4 d.: JAV darbo vietų prieaugis sumažėjo, o energijos rizika liko

Spalio 2 d. JAV darbo statistikos biuras paskelbė, kad rugsėjį ne žemės ūkio sektoriuose darbo vietų padaugėjo 29 tūkst., po patikslinto 133 tūkst. prieaugio rugpjūtį. Liepos ir rugpjūčio bendras rezultatas peržiūrėtas 60 tūkst. žemyn. Tai ne vien silpnesnis naujausias mėnuo: ankstesnė darbo vietų augimo trajektorija taip pat tapo kuklesnė.

Rugsėjo nedarbo lygis buvo 4,2 %. Mažesnis naujų darbo vietų prieaugis gali riboti gyventojų pajamų ir nebūtinų pirkinių augimą. Tačiau šie skaičiai savaime neįrodo visos ekonomikos nuosmukio.

Tą pačią spalio 2 d. Eurostat išankstinis įvertis rodė, kad euro zonos rugsėjo metinė vartotojų infliacija pakilo nuo 3,2 iki 3,8 %. Tai kainos gyventojams, ne žemiau aptariamos gamintojų pardavimo kainos. Spalio 4 d. septynios OPEC+ naftos gamintojų grupės šalys lapkričiui paliko rugsėjo gavybos tikslus; tai sutarti kiekiai, ne patvirtintas faktinis naftos tiekimas.

Spalio 5–6 d. duomenys: didesnės sąnaudos ir nevienoda paklausa

Spalio 5 d. JAV „Nasdaq Composite“ akcijų kainų indeksas pakilo 1,05 %, palyginti su spalio 2 d. uždarymu, JAV doleriais. Tuo pat metu JAV 10 metų obligacijų pajamingumas padidėjo nuo 5,28 iki 5,31 %. Tai skirtingi rinkos rodikliai: akcijų kainų kilimas neparodo, kad bendrovėms tapo pigiau skolintis.

Spalio 5 d. JAV Tiekimo vadybos instituto rugsėjo paslaugų pirkimo vadybininkų indeksas (angl. ISM Services PMI) sumažėjo nuo 55,4 iki 54,9 punkto, o kainų indeksas padidėjo nuo 72,6 iki 74,0. Veikla augo lėčiau, bet išlaidų spaudimas plito.

Spalio 6 d. Destatis paskelbė, kad Vokietijos rugpjūčio gamybos užsakymai sumažėjo 10,6 % nuo liepos, tačiau be stambių sandorių kritimas buvo 0,1 %. Laivų, orlaivių, traukinių ir karinių transporto priemonių kategorijoje liepą buvo išskirtinai daug stambių užsakymų. Vis dėlto birželį–rugpjūtį užsakymai be stambių sandorių buvo 2,6 % mažesni nei ankstesnius tris mėnesius, todėl įprastos paklausos silpnumas išliko.

Spalio 5 d. Eurostat paskelbė, kad euro zonos rugpjūčio pramonės gamintojų kainos per mėnesį padidėjo 1,9 %, energijos grupėje 5,6 %, o pramonėje be energijos 0,2 %.

Tą pačią spalio 5 d. ECB valdybos narys Philipas Lane’as aiškino, kad brangesnė energija mažina šeimoms kitoms prekėms liekančius pinigus, o aukštesnės ilgalaikės palūkanos riboja vartojimą ir investicijas. Tai jo vertinimas, ne naujas palūkanų sprendimas.

Spalio 6 d. prekybos duomenys: atsigavimas dar menkas

Spalio 6 d. Eurostat paskelbė, kad euro zonos rugpjūčio mažmeninės prekybos apimtis padidėjo 0,1 % po 0,6 % sumažėjimo liepą. Ne maisto prekių apimtis augo 0,5 %, o degalų sumažėjo 1,9 %. Tai nedidelis bendras atsigavimas, kuriame prekių grupės judėjo skirtingai.

Spalio 7 d.: rugsėjo Fed protokolas ir ilgalaikės skolos kaina

Spalio 7 d. paskelbtas JAV centrinio banko rugsėjo 15–16 d. protokolas priminė, kad dauguma dalyvių tuomet numatė dar vieną palūkanų didinimą. Rugsėjo 16 d. priimtas 0,25 procentinio punkto padidinimas įsigaliojo kitą dieną; intervalas tapo 3,75–4,00 %. Tai ankstesnio posėdžio svarstymai, ne naujas spalio sprendimas.

Spalio 7 d. JAV iždas papildomai pardavė 39 mlrd. dolerių 10 metų obligacijų: ribinis pajamingumas buvo 5,30 %, pasiūlymų ir pardavimo apimties santykis 2,77. Kitos dienos 30 metų aukcionas, aptariamas toliau, turi kitą terminą, todėl jų pajamingumai nėra vienos obligacijos kainos pokytis.

Walleris palieka atvirą palūkanų didinimą, nors darbuotojų atleidimų nedaug

Spalio 8 d. JAV centrinio banko, Federalinės rezervų sistemos (Fed), valdybos narys Christopheris Walleris įvertino naujausią darbo rinkos informaciją: jo nuomone, darbo rinka išlieka stabili, o infliacija per aukšta. Jis tikisi papildomo palūkanų didinimo, jeigu ekonominiai duomenys plėtosis taip, kaip numato, tačiau didinimai nebūtinai turi vykti per kiekvieną iš eilės posėdį. Tai jo vertinimas, ne naujas Fed sprendimas.

Spalio 8 d. JAV Darbo departamentas paskelbė, kad per savaitę iki spalio 3 d. pirmą kartą dėl nedarbo išmokos kreiptasi 197 tūkst. kartų, palyginti su pataisytais ankstesnės savaitės 199 tūkst. Mažas paraiškų skaičius rodo, kad darbuotojų atleidimų nedaug, bet neįrodo spartaus naujų darbo vietų kūrimo. Šie duomenys papildo anksčiau aptartą lėtesnio darbo vietų daugėjimo vaizdą ir paaiškina, kodėl Walleris darbo rinką vis dar laiko stabilia.

Dienos pajamingumai sumažėjo, bet naujas ilgalaikis skolinimasis brangesnis nei rugsėjį

Spalio 8 d. JAV iždo obligacijų metiniai pajamingumai sumažėjo visais trimis stebimais terminais. Dvejų metų pajamingumas buvo 4,75 %, 10 metų 5,22 %, o 30 metų 5,60 %. Palyginti su spalio 7 d., jie sumažėjo atitinkamai 2, 6 ir 7 baziniais punktais. Ilgesnio termino pajamingumai tą dieną krito daugiau nei trumpesnio, tačiau vienos dienos pokytis dar nėra ilgalaikės palūkanų krypties patvirtinimas.

Tą pačią spalio 8 d. JAV iždas papildomai pardavė anksčiau išleistų 30 metų obligacijų, kurių siūloma apimtis buvo 22 mlrd. JAV dolerių. Ribinis priimtų pasiūlymų metinis pajamingumas siekė 5,618 %, palyginti su 5,308 % per rugsėjo 10 d. tos pačios emisijos papildomą aukcioną. Taigi, nors dienos rinkos pajamingumai mažėjo, šiame aukcione valstybė skolinosi 0,31 procentinio punkto brangiau nei prieš mėnesį.

ECB paaiškino rugsėjo palūkanų didinimą, bet nepažadėjo kito žingsnio

Spalio 8 d. ECB paskelbtas rugsėjo 9–10 d. posėdžio aprašymas parodė, kad visi tarybos nariai palaikė anksčiau aptartą palūkanų padidinimą. Naujo palūkanų sprendimo tą dieną nebuvo.

Tarybai rūpėjo ilgiau trunkantis energijos brangimas. Tačiau rugsėjo diskusijoje dar nebuvo matyti, kad jis būtų plačiai persikėlęs į atlyginimus ir kitas kainas. Šis skirtumas svarbus: brangesnis kuras didina išlaidas, bet pats savaime neįrodo, kad visos kainos pradės kilti tuo pačiu tempu. ECB nei pažadėjo dar vieną palūkanų padidinimą, nei paskelbė rugsėjo žingsnį paskutiniu.

Kuro tiekimo klausimas išlieka po spalio 7 d. Tarptautinės energetikos agentūros pranešimo apie spartesnį kovo rezervų pažadų vykdymą. Tą pačią dieną JAV energetikos informacijos administracija paskelbė, kad distiliatų atsargos savaitę iki spalio 2 d. siekė apie 105,1 mln. barelių ir buvo 12 % žemiau atitinkamo metų laiko penkerių metų vidurkio. Tai ankstesnės savaitės atsargos, ne šiandienos naftos kaina ar jau pristatytas naujas rezervų kiekis.

Vokietijos eksportas sumažėjo, nors pardavimai skirtingoms šalims išsiskyrė

Spalio 7 d. paskelbtą Vokietijos rugpjūčio gamybos padidėjimą daugiausia lėmė statyba; spalio 8 d. prekybos duomenys parodė, kad to paties mėnesio eksportas neatsigavo taip pat. Statistikos tarnybos Destatis duomenimis, rugpjūtį prekių eksportas sumažėjo 0,8 %, palyginti su liepa, iki 137,6 mlrd. eurų. Importas padidėjo 0,9 % iki 118,1 mlrd. eurų. Prekių prekybos perteklius sumažėjo nuo liepos 21,6 mlrd. iki 19,5 mlrd. eurų.

Didžiausias naujas skirtumas matomas pagal pirkėjų šalis. Eksportas į JAV sumažėjo 6,3 %, o į euro zoną padidėjo 0,8 %, į Kiniją 4,7 % ir į Jungtinę Karalystę 16,7 %. Tai nėra visų eksportuotojų vienodas nuosmukis. Be to, pardavimai JAV tebebuvo 22,6 % didesni nei 2025 m. rugpjūtį: mėnesinis kritimas nepanaikino ankstesnio metinio padidėjimo.

Šie duomenys dar nepaaiškina, kokios prekės ir priežastys nulėmė skirtumus. Todėl mažesnio eksporto į JAV negalima tiesiog priskirti muitams: išsamesnis prekių suskirstymas ir pačių bendrovių pardavimai dar gali pakeisti vertinimą.

Europos rizikos vertinimas susiejo technologijų skolas ir pelno lūkesčius

Spalio 8 d. Europos sisteminės rizikos valdyba paskelbė spalio 1 d. posėdžio vertinimą: per praėjusį ketvirtį Europos Sąjungos finansinio stabilumo rizika padidėjo. Valdyba atkreipė dėmesį į technologijų bendrovių skolinimąsi dirbtinio intelekto plėtrai ir riziką, kad būsimo pelno lūkesčiai gali būti per dideli. Tai perspėjimas apie galimą scenarijų, ne pranešimas apie jau įvykusį šių bendrovių nemokumą.

Rizika neapsiriboja technologijų akcijomis. Brangiau aptarnaujama valstybių skola mažina biudžetų galimybes, o skolintomis lėšomis investuojantys fondai gali sustiprinti obligacijų rinkos svyravimus. Kita vertus, valdyba pažymėjo stiprų Europos bankų kapitalą, likvidumą ir pelningumą. Su technologijų finansavimu susijusi koncentracija Europos Sąjungoje mažesnė nei JAV, todėl šių regionų negalima vertinti kaip vienodos rizikos.

Metai

Kas svarbu dabar

Ilgo termino fiksuotų palūkanų JAV obligacijų turėtojams dienos pajamingumų mažėjimas gali būti palankus, nes tokių obligacijų rinkos kainos paprastai juda priešinga kryptimi. Tačiau Wallerio sąlyginis tolesnio palūkanų didinimo vertinimas išlieka rizika, jei nauji duomenys rodys atkaklią infliaciją. Naują obligaciją perkantis investuotojas mato mažesnį dienos pajamingumą nei prieš dieną; tai kitokia situacija nei jau turimos obligacijos kainos pokytis.

Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros bendrovėms svarbu, kokiomis sąlygomis jos galės refinansuoti skolą. Mažesnis valstybės obligacijų pajamingumas gali padėti, bet įmonės paskolos kainą lemia ir jos rizika bei sutartis; esamos fiksuotų palūkanų paskolos įmoka dėl dienos pokyčio nesikeičia. Vartojimo prekių bendrovėms nedidelis darbuotojų atleidimų skaičius palaiko pajamų tęstinumą, tačiau lėtas darbo vietų gausėjimas riboja paklausos augimo galimybę. Todėl obligacijų ir vartojimo akcijų portfelio dalys gauna skirtingus signalus.

Palūkanų perspektyva priklauso nuo išlaidų plitimo, ne vien nuo naftos

Ilgesnio termino fiksuotų palūkanų euro obligacijų kaina ir daug paskolų naudojančių nekilnojamojo turto bendrovių vertė gali patirti spaudimą, jei būsimi duomenys paskatintų toliau didinti palūkanas. Trumpesnio termino euro obligacijos mažiau jautrios tokiam kainos pokyčiui. Galimybę ilgų obligacijų kainoms atsigauti sustiprintų lėtesnis infliacijos plitimas, tačiau vien rezervų pažado tam nepakanka.

Vežėjams ir pramonės bendrovėms svarbus realus kuro pristatymas, o naftos perdirbėjų pelnui svarbus produktų pardavimo ir žaliavos pirkimo kainų skirtumas. Greičiau atkurtas tiekimas galėtų mažinti pirmųjų išlaidas, bet kartu silpninti perdirbėjų naudą iš produktų trūkumo. Skirtingoms portfelio dalims tas pats tiekimo pagerėjimas veikia nevienodai.

Spalio 8 d. ECB atskaitos kursas siekė 1,1186 JAV dolerio už eurą, palyginti su 1,1177 spalio 7 d. Nedidelis euro sustiprėjimas mažina eurų poreikį tam pačiam doleriniam importui ir mažina neapdrausto dolerinio turto vertę eurais, jei jo kaina doleriais nekinta. Tai valiutos poveikio kryptis, ne visas investicijos rezultatas.

Eksportuotojo pardavimo geografija svarbesnė už bendrą šalies antraštę

Vokietijos mašinų, įrangos ir kitų pramonės prekių eksportuotojams silpnesni pardavimai konkrečioje rinkoje gali mažinti įrenginių panaudojimą ir pelną. Bendrovėms, parduodančioms kitose augusiose rinkose, atsiranda atsvara, bet vien šalies prekybos skaičius dar nepatvirtina jų rezultatų. Europos akcijų fonduose verta atskirti šias geografines pajamas nuo bendrovės registracijos šalies.

Logistikos ir distribucijos bendrovėms svarbūs abu srautai: daugiau importo gali suteikti darbo net tada, kai eksportas mažėja. Vis dėlto nominali prekių vertė nėra vežamo krovinio kiekis. Galimybė yra skirtingų rinkų paklausos atsvara; rizika būtų platesnis užsakymų silpnėjimas kartu su didesnėmis kuro ir skolinimosi išlaidomis.

Technologijų akcijos ir bendrovių obligacijos gali turėti tą pačią riziką

Įrangos tiekėjams duomenų centrų statybos palaiko lustų ir elektros įrangos paklausą; šias statybas finansuojantiems operatoriams svarbu, ar naujų paslaugų pajamos padengs skolos ir elektros išlaidas. Technologijų akcijų fondas ir bendrovių obligacijų fondas nėra visiškai nepriklausomi, jei abu priklauso nuo tų pačių daug į dirbtinį intelektą investuojančių bendrovių. Akcijoms svarbi būsimo pelno tikimybė, obligacijoms gebėjimas mokėti palūkanas ir grąžinti skolą. Jei didelės investicijos atneštų mažiau pajamų, abu vertinimai galėtų susilpnėti. Tai sąlyginė rizika, ne prognozuotas neišvengiamas nuostolis.

Bankų akcijų vertinimui svarbu, ar blogėja jų klientų gebėjimas grąžinti paskolas, o ne vien tai, kad brangsta finansavimas. Skirtingus skolininkus ir regionus apimantis fondas gali mažiau priklausyti nuo vienos technologijų bendrovių grupės, tačiau vien fondo pavadinimas to neužtikrina. Artimiausi duomenys apie įmonių finansinius sunkumus padės tikrinti, ar didesnės išlaidos jau virsta realiais mokėjimų sutrikimais.

Metai

Ko laukiame

Spalio 9 d. Vokietijos statistikos tarnyba numato paskelbti liepos įmonių bankrotų duomenis. Ar finansiniai sunkumai daugėja, ir ką tai papildys apie pramonės bei kredito riziką? Tai liepos matavimo laikotarpis, ne šiandienos bankrotų skaičius.

Spalio 9 d. 17:00 Lietuvos laiku Mičigano universitetas numato paskelbti preliminarią spalio vartotojų apklausą. Ar keičiasi žmonių tikėtina infliacija ir jų finansinės padėties vertinimas? Tai padės vertinti vartojimo perspektyvą, tačiau lūkesčiai nėra jau įvykęs kainų pokytis.

Spalio 14 d. 15:30 JAV Darbo statistikos biuras skelbs rugsėjo vartotojų kainų indeksą. Jis parodys, ar faktinis kainų spaudimas slopsta, ir leis patikrinti, kiek naujausi duomenys dera su Wallerio vertinimu.

Spalio 14 d. Tarptautinė energetikos agentūra numato paskelbti naftos rinkos ataskaitą. Ji padės įvertinti tiekimo, perdirbimo ir paklausos perspektyvą.

Spalio 15 d. 19:00 Lietuvos laiku JAV energetikos informacijos administracija skelbs savaitės iki spalio 9 d. duomenis: ar distiliatų atsargos pradės atsistatyti?

Spalio 28 d. 20:00 numatytas Fed posėdžio sprendimas. Iki jo paskelbti duomenys lems, ar bankas paliks palūkanas, ar jas vėl didins; spalio 8 d. Wallerio kalba šio sprendimo nepakeičia.

Spalio 29 d. Europos Centrinis Bankas priims kitą pinigų politikos sprendimą. Svarbiausias klausimas: ar nauji infliacijos ir atlyginimų duomenys pateisins tolesnį palūkanų didinimą, ar energijos brangimo poveikis kitoms kainoms liks ribotas?