Ketvirtis: brangesnis finansavimas ir nevienoda prekyba

Ketvirtis

Kas įvyko

Pradinis fonas: birželio 17 d. palūkanos jau buvo padidintos

Šis slenkantis 90 dienų laikotarpis prasideda liepos 12 d. Dar prieš jį, birželio 17 d., įsigaliojo anksčiau paskelbtas Europos Centrinio Banko palūkanų padidinimas. Bankų vienos nakties indėliams taikoma palūkanų norma pakilo nuo 2,00 iki 2,25 %. Tai pradinės sąlygos prieš apžvelgiamą laikotarpį, o ne naujas įvykis jo viduje.

Tą pačią birželio 17 d. JAV centrinis bankas paliko 3,50–3,75 % federalinių fondų palūkanų tikslinį intervalą. Liepos 29 d. jis sprendimo nepakeitė. Europoje liepos 23 d. taip pat pasirinkta pauzė. Paskolą turinčiam verslui tai reiškė, kad energijos išlaidų neatsvers automatiškai ir greitai mažėjančios palūkanos.

Pradinis fonas: birželio 18 d. susitarimas dar neatkūrė laivybos

Birželio 18 d. JAV paskelbė pasirašiusios memorandumą su Iranu. Naftos pirkėjams svarbiau buvo susitarimo įgyvendinimas: ar laivai galės saugiai plaukti, ar bus prieinamas draudimas ir ar nafta iš tikrųjų juos pasieks.

Importuojančiai pramonei patikimesnis pristatymas būtų mažinęs poreikį laikyti brangias atsargas. Vežėjams būtų lengviau planuoti kurą ir maršrutus. Tačiau pats susitarimas nebuvo jau atkurtų srautų statistika. Būtent šią prielaidą liepos ir rugpjūčio duomenys vėliau privertė vertinti atsargiau.

Liepa: tiekimo atsigavimas nebuvo tvarus

Dar prieš šio laikotarpio pradžią paskelbta Tarptautinės energetikos agentūros liepos 10 d. apžvalga aprašė dalinį birželio srautų atsigavimą ir liepos 7–8 d. pažeistas paliaubas. Rugpjūčio 12 d. ataskaitoje paskelbta, kad liepos Persijos įlankos naftos eksportas, įskaitant sąsiaurį aplenkiančius maršrutus, vidutiniškai siekė 15 mln. barelių per dieną. Tai 2,1 mln., arba apie 12 %, mažiau nei birželį.

Šis palyginimas aprašo dviejų mėnesių vidurkius, ne vienos dienos laivybos sustojimą. Jis parodė, kad birželio vilčių nepakako ilgesniam pagerėjimui. Rugsėjo 5 ir 8 d. JAV karinės vadovybės pranešimai apie smūgius Irano tanklaiviams priminė, kad pristatymo saugumo klausimas tebėra atviras. Konkretaus kainos pokyčio vien šiems pranešimams priskirti negalima.

Liepos 23 d.: prekybos taisyklės ir sankcijos didino planavimo naštą

Europos Sąjungos 21-asis sankcijų Rusijai paketas išplėtė energetikos, finansinių paslaugų ir šešėlinio laivyno apribojimus. Bendrovėms tai svarbu ne vien politiškai: keičiasi atsiskaitymo, draudimo ir krovinių gabenimo galimybės. Tačiau paskelbtas apribojimas nėra išmatuotas tokio pat dydžio eksporto sumažėjimas.

Liepos 23 d. JAV prekybos atstovo biuras paskelbė muitų priemones importui iš 60 ekonomikų, tarp jų Europos Sąjungos. Sprendimas priimtas dėl nepakankamų draudimų įvežti priverstiniu darbu pagamintas prekes. Muitai ir išimtys priklausė nuo konkrečios prekės bei jos kilmės. JAV importuotojams teko tikrinti, ar užsakytos prekės pabrangs, o jų užsienio tiekėjams – ar didesnė galutinė kaina nesumažins paklausos.

Liepos pabaiga ir rugpjūtis: technologijų tiekėjai uždirbo, o klientai investavo

Technologijų tiekėjų pajamos augo, o jų klientai daug išleido įrangai ir infrastruktūrai. „Microsoft“ liepos 29 d. paskelbė, kad ketvirtį iki birželio 30 d. investicijos į ilgalaikį turtą, įskaitant finansinę nuomą, siekė 41 milijardą JAV dolerių. Pinigais apmokėtas turto įsigijimas sudarė 35,8 milijardų dolerių. Šių sumų negalima sudėti: pirmoji apima finansinę nuomą, o antroji rodo per ketvirtį pinigais apmokėtą turto įsigijimą.

Bendrovė iš veiklos gavo 55,4 milijardų dolerių pinigų. Atėmus pinigais apmokėtą turto įsigijimą liko 19,6 milijardų dolerių. Tai paaiškina, kodėl spartus statybų tempas nėra savaiminis blogas signalas: svarbu, kiek lėšų verslas sukuria ir kiek jam dar reikia iš šalies.

Rugpjūčio 26 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ už ketvirtį iki liepos 26 d. paskelbė 96,221 milijardų dolerių pajamas, 106 % daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas augo 124 %. Taigi dalis klientų išlaidų jau virto realiu tiekėjo uždarbiu. Vis dėlto kliento investicijų atsipirkimui reikia, kad jo naujos paslaugos būtų paklausios ir galėtų padengti įrangos, elektros bei finansavimo išlaidas.

Rugpjūtis ir rugsėjis: augimas nesustojo, bet sąnaudos nedingo

JAV ir euro zonos ekonomikos antrąjį ketvirtį augo. Rugsėjo 30 d. paskelbtas JAV bendrojo vidaus produkto (angl. Gross Domestic Product) trečiasis įvertis rodė 2,2 % augimą metiniu tempu, arba 0,6 % nuo ankstesnio ketvirčio. Rugpjūčio 26 d. antrasis JAV įvertis buvo mažesnis. Euro zonos augimas rugsėjo 7 d. patikslintas iki 0,6 % per ketvirtį. Pagal tą pačią ketvirčio palyginimo bazę abiejų regionų augimas sutapo.

Rugsėjo 4 d. pradinis JAV rugpjūčio užimtumo įvertis rodė 162 tūkst. papildomų darbo vietų, tačiau spalio 2 d. šis prieaugis patikslintas iki 133 tūkst. Rugsėjo 9 d. atrinktų JAV paslaugų sektorių antrojo ketvirčio pajamų augimas patikslintas iki 3,0 % nuo ankstesnio ketvirčio. Iš šio pajamų rodiklio kainų poveikis nepašalintas. Todėl augantys pardavimai ir didesnis realiai suteiktų paslaugų kiekis nėra tas pats.

Rugsėjo 9–11 d.: brangesnės energijos prognozę lydėjo ECB palūkanų didinimas

JAV Energetikos informacijos administracija rugsėjo 9 d. padidino antrojo pusmečio „Brent“ vidutinės kainos prognozę iki maždaug 90 dolerių už barelį. Modelio įvestys baigtos rugsėjo 3 d. Tai sąlyginis būsimo laikotarpio vidurkis, ne konkrečios rugsėjo sesijos naftos kaina ir ne jau išmatuotas vėlesnių karinių veiksmų poveikis.

Rugsėjo 10 d. Europos Centrinis Bankas paskelbė dar vieną 0,25 procentinio punkto palūkanų didinimą. Indėlių galimybės palūkanų norma rugsėjo 16 d. padidėjo nuo 2,25 iki 2,50 %. Rugsėjo 11 d. JAV vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index) parodė 3,4 % metinį rugpjūčio augimą, tiek pat kaip liepą. Mėnesinis pokytis, pašalinus sezoniškumą, paspartėjo nuo 0,1 iki 0,4 %. Šie duomenys buvo žinomi prieš rugsėjo 15–16 d. JAV centrinio banko posėdį, kuriame palūkanų intervalas vėliau padidintas.

Rugsėjo vidurys: birželio vilčių neužteko tiekimui atkurti

Tarptautinės energetikos agentūros rugsėjo 11 d. prognozėje šiemet numatytas didesnis naftos pasiūlos nei paklausos sumažėjimas. Tai prognozė, ne galutinis metinis rezultatas.

Mažesnė paklausa savaime dar nereiškia pigesnės naftos. Jei pirkėjus pasiekiantis kiekis mažėja greičiau, kuro sąskaitos gali likti didelės net lėtėjant ekonomikai. Energetikos gamintojui tai gali padėti tik tada, jei jis gali produkciją pristatyti. Vežėjui ir energiją perkančiai gamyklai ta pati padėtis didina išlaidas.

Rugsėjo 16–24 d.: JAV obligacijų pajamingumas po trumpo sumažėjimo vėl pakilo

Rugsėjo 16 d. JAV centrinis bankas padidino tikslinį palūkanų intervalą iki 3,75–4,00 %. Europoje anksčiau priimtas indėlių palūkanų didinimas iki 2,50 % įsigaliojo tą pačią dieną. JAV dešimties metų obligacijų pajamingumas rugsėjo 21–22 d. buvo sumažėjęs iki 4,96 %, bet rugsėjo 24 d. jau siekė 5,18 %. Taigi JAV obligacijų pajamingumas buvo sumažėjęs tik trumpam.

Rugsėjo 23 d. išankstinis JAV sudėtinis gamybos ir paslaugų veiklos indeksas (angl. S&P Global US PMI Composite Output Index) pasiekė 58,4 punkto, palyginti su 56,0 rugpjūtį. Rugsėjo 24 d. paskelbtos 197 tūkst. pirmųjų nedarbo išmokų paraiškų, pašalinus sezoniškumą, už savaitę iki rugsėjo 19 d. tuo metu papildė duomenis, nerodžiusius staigaus ekonomikos silpnėjimo. Spalio 1 d. šios savaitės paraiškų skaičius patikslintas iki 198 tūkst.; už naujesnę savaitę iki rugsėjo 26 d. paskelbta 197 tūkst. paraiškų. Paraiškos nėra sukurtų darbo vietų skaičius ar galutinis viso ketvirčio augimo rezultatas.

Rugsėjo sprendimai neapsiribojo JAV ir euro zona. Japonijos bankas rugsėjo 18 d. nustatė 1,25 % vienos nakties palūkanų tikslą, įsigaliojusį rugsėjo 24 d. Anglijos bankas rugsėjo 17 d. paliko 3,75 % bazinę palūkanų normą. Šie skirtingi keliai svarbūs Japonijos obligacijoms ir jenomis finansuojamoms investicijoms bei britų įmonių skolinimosi išlaidoms.

Rugsėjo 25–28 d.: skirtinga paklausa ir dar neįsigaliojusios prekybos lengvatos

Rugsėjo 25 d. paskelbti JAV rugpjūčio ilgalaikio naudojimo prekių užsakymai siekė 338,6 mlrd. dolerių ir beveik nepakito nuo patikslintos liepos. Tačiau nekarinės paskirties gamybos priemonių be orlaivių užsakymai padidėjo 1,6 %, pristatymai 0,6 %. Tai mėnesiniai pokyčiai pašalinus sezoniškumą, bet ne kainų poveikį. Tą pačią dieną galutinis rugsėjo Mičigano universiteto vartotojų nuotaikų indeksas siekė 48,1 punkto, palyginti su 51,7 rugpjūtį. Verslo įrangos paklausa ir gyventojų vertinimas todėl siuntė nevienodus signalus.

Rugsėjo 27 d. Baltieji rūmai paskelbė JAV ir Kinijos prekių, kurioms siūloma taikyti mažesnius importo muitus, sąrašus. Kiekvienos prekybos krypties sąraše esančių prekių vertė siekia maždaug 30 mlrd. JAV dolerių. JAV importo iš Kinijos sąraše yra plastikinių indų ir patalynės, Kinijos importo iš JAV sąraše – jautienos ir pieno produktų. Šiuo paskelbimu muitų lengvatos dar neįsigaliojo. Rugsėjo 28 d. Kinija paskelbė, kad rugpjūčio didesnių pramonės įmonių pelnas buvo 4,2 % didesnis nei prieš metus; liepą augimas siekė 11,2 %. Tai metiniai palyginimai; jie neparodo, ar pelnas padidėjo, ar sumažėjo nuo liepos iki rugpjūčio. Įmonių pelnui būtų svarbu ne tik sulaukti mažesnių muitų, bet ir parduoti daugiau prekių pelningomis kainomis.

Rugsėjo 30 d.: vartojimas išliko stiprus, o energijos kainos didėjo

JAV ekonominės analizės biuro rugsėjo 30 d. paskelbtais duomenimis, realus vartojimas rugpjūtį padidėjo 0,6 % per mėnesį, o realios disponuojamos pajamos nepakito. Asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas (angl. Personal Consumption Expenditures Price Index, PCE) buvo 3,4 % didesnis nei prieš metus, be maisto ir energijos – 3,0 %. Pagal tą pačią patikslintą duomenų versiją liepos metiniai rodikliai buvo tokie patys.

Vokietijos preliminari rugsėjo nacionalinė infliacija padidėjo nuo 2,9 iki 3,3 %, energijos – nuo 10,5 iki 14,9 %, o be maisto ir energijos liko 2,4 %. Prancūzijos pagal bendrą Europos metodiką apskaičiuotas rodiklis padidėjo nuo 2,6 iki 3,4 %. Tą pačią dieną Kinijos gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas (angl. Manufacturing Purchasing Managers’ Index) pakilo nuo 49,8 iki 50,1 punkto, bet naujų užsakymų rodiklis sumažėjo nuo 50,6 iki 50,5, o žaliavų pirkimo kainų rodiklis pakilo nuo 56,6 iki 60,8. Skirtingi indeksai parodė augančią veiklą ir nevienodai didėjančias išlaidas.

JAV energetikos informacijos administracijos rugsėjo 30 d. duomenimis, savaitę iki rugsėjo 25 d. komercinės žalios naftos atsargos siekė 427,3 mln. barelių, 2,6 % daugiau nei prieš metus, bet benzino atsargos buvo 7,4 %, distiliatų, įskaitant dyzeliną ir šildymo produktus, 14,9 % mažesnės. Žaliavos atsargų padidėjimas todėl savaime neišsprendė gatavų degalų pasiūlos klausimo.

Rugsėjo 30 d.: atminties lustų gamintoja „Micron“ paskelbė didesnes pajamas

JAV atminties lustų gamintoja „Micron“ rugsėjo 30 d. paskelbė, kad finansinio ketvirčio iki rugsėjo 3 d. pajamos siekė 54,229 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 11,315 mlrd. ankstesniais metais. Šių metų ketvirtis truko 14 savaičių, ankstesnių metų – 13, todėl tai nėra vienodos trukmės laikotarpių palyginimas. Rezultatas papildė augusių technologijų tiekėjų pajamų istoriją. Tačiau bendrovės akcijų vertę keičia ne tik uždirbtos pajamos: svarbu ir tai, kiek būsimo augimo investuotojai jau tikisi.

Jūsų investicijoms

Aptarkime jūsų portfelį

Registruotis pokalbiui ↗

Pirmas pokalbis nemokamas.

1 2 3 4

← Pristabdyti →

Spalio 1 d.: užsakymai laikėsi, o naujos paskolos kainavo daugiau

JAV Tiekimo vadybos instituto spalio 1 d. paskelbtoje rugsėjo gamybos apklausoje pirkimo vadybininkų indeksas siekė 54,5 punkto. Veikla tebesiplėtė, tačiau mokamų kainų indeksas padidėjo nuo 71,1 iki 77,9 punkto. Gamintojui tai reiškia galimybę parduoti daugiau, bet nebūtinai daugiau uždirbti, jei medžiagų pabrangimo nepavyksta perkelti klientams.

Tą pačią dieną Europos Centrinis Bankas paskelbė, kad euro zonos naujų būsto paskolų palūkanų rodiklis rugpjūtį padidėjo iki 3,60 %, vartojimo paskolų iki 7,92 %, o bendrovių skolinimosi kainos rodiklis beveik nepakito ir siekė 3,77 %. Tai naujų susitarimų vidurkiai, ne esamų Lietuvos paskolų įmokų pokytis. Rugpjūčio statistika dar neparodo vėlesnio rugsėjo palūkanų didinimo poveikio.

Eurostato spalio 1 d. paskelbtais duomenimis, Lietuvos būsto sandorių kainos antrąjį ketvirtį buvo 14,3 % didesnės nei prieš metus, euro zonoje 4,0 %. Šis balandžio–birželio palyginimas aprašo kainas, ne nuomos pajamas ar grynąją investavimo grąžą. Būsto pirkėjui svarbi ir įsigijimo kaina, ir būsima paskolos įmoka, tačiau vėlesnių euro zonos paskolų palūkanų negalima pateikti kaip ankstesnio Lietuvos kainų augimo priežasties.

Spalio 2–4 d.: JAV darbo vietų prieaugis sumažėjo, o energijos rizika liko

Spalio 2 d. JAV darbo statistikos biuras paskelbė, kad rugsėjį ne žemės ūkio sektoriuose darbo vietų padaugėjo 29 tūkst., po patikslinto 133 tūkst. prieaugio rugpjūtį. Liepos ir rugpjūčio bendras rezultatas peržiūrėtas 60 tūkst. žemyn. Tai ne vien silpnesnis naujausias mėnuo: ankstesnė darbo vietų augimo trajektorija taip pat tapo kuklesnė.

Rugsėjo nedarbo lygis buvo 4,2 %. Mažesnis naujų darbo vietų prieaugis gali riboti gyventojų pajamų ir nebūtinų pirkinių augimą. Tačiau šie skaičiai savaime neįrodo visos ekonomikos nuosmukio.

Tą pačią spalio 2 d. Eurostat išankstinis įvertis rodė, kad euro zonos rugsėjo metinė vartotojų infliacija pakilo nuo 3,2 iki 3,8 %. Tai kainos gyventojams, ne žemiau aptariamos gamintojų pardavimo kainos. Spalio 4 d. septynios OPEC+ naftos gamintojų grupės šalys lapkričiui paliko rugsėjo gavybos tikslus; tai sutarti kiekiai, ne patvirtintas faktinis naftos tiekimas.

Spalio 5–6 d. duomenys: didesnės sąnaudos ir nevienoda paklausa

Spalio 5 d. JAV „Nasdaq Composite“ akcijų kainų indeksas pakilo 1,05 %, palyginti su spalio 2 d. uždarymu, JAV doleriais. Tuo pat metu JAV 10 metų obligacijų pajamingumas padidėjo nuo 5,28 iki 5,31 %. Tai skirtingi rinkos rodikliai: akcijų kainų kilimas neparodo, kad bendrovėms tapo pigiau skolintis.

Spalio 5 d. JAV Tiekimo vadybos instituto rugsėjo paslaugų pirkimo vadybininkų indeksas (angl. ISM Services PMI) sumažėjo nuo 55,4 iki 54,9 punkto, o kainų indeksas padidėjo nuo 72,6 iki 74,0. Veikla augo lėčiau, bet išlaidų spaudimas plito.

Spalio 6 d. Destatis paskelbė, kad Vokietijos rugpjūčio gamybos užsakymai sumažėjo 10,6 % nuo liepos, tačiau be stambių sandorių kritimas buvo 0,1 %. Laivų, orlaivių, traukinių ir karinių transporto priemonių kategorijoje liepą buvo išskirtinai daug stambių užsakymų. Vis dėlto birželį–rugpjūtį užsakymai be stambių sandorių buvo 2,6 % mažesni nei ankstesnius tris mėnesius, todėl įprastos paklausos silpnumas išliko.

Spalio 5 d. Eurostat paskelbė, kad euro zonos rugpjūčio pramonės gamintojų kainos per mėnesį padidėjo 1,9 %, energijos grupėje 5,6 %, o pramonėje be energijos 0,2 %.

Tą pačią spalio 5 d. ECB valdybos narys Philipas Lane’as aiškino, kad brangesnė energija mažina šeimoms kitoms prekėms liekančius pinigus, o aukštesnės ilgalaikės palūkanos riboja vartojimą ir investicijas. Tai jo vertinimas, ne naujas palūkanų sprendimas.

Spalio 6 d. prekybos duomenys: atsigavimas dar menkas

Spalio 6 d. Eurostat paskelbė, kad euro zonos rugpjūčio mažmeninės prekybos apimtis padidėjo 0,1 % po 0,6 % sumažėjimo liepą. Ne maisto prekių apimtis augo 0,5 %, o degalų sumažėjo 1,9 %. Tai nedidelis bendras atsigavimas, kuriame prekių grupės judėjo skirtingai.

Spalio 7 d.: rugsėjo Fed protokolas ir ilgalaikės skolos kaina

Spalio 7 d. paskelbtas JAV centrinio banko rugsėjo 15–16 d. protokolas priminė, kad dauguma dalyvių tuomet numatė dar vieną palūkanų didinimą. Rugsėjo 16 d. priimtas 0,25 procentinio punkto padidinimas įsigaliojo kitą dieną; intervalas tapo 3,75–4,00 %. Tai ankstesnio posėdžio svarstymai, ne naujas spalio sprendimas.

Spalio 7 d. JAV iždas papildomai pardavė 39 mlrd. dolerių 10 metų obligacijų: ribinis pajamingumas buvo 5,30 %, pasiūlymų ir pardavimo apimties santykis 2,77. Kitos dienos 30 metų aukcionas, aptariamas toliau, turi kitą terminą, todėl jų pajamingumai nėra vienos obligacijos kainos pokytis.

Walleris palieka atvirą palūkanų didinimą, nors darbuotojų atleidimų nedaug

Spalio 8 d. JAV centrinio banko, Federalinės rezervų sistemos (Fed), valdybos narys Christopheris Walleris įvertino naujausią darbo rinkos informaciją: jo nuomone, darbo rinka išlieka stabili, o infliacija per aukšta. Jis tikisi papildomo palūkanų didinimo, jeigu ekonominiai duomenys plėtosis taip, kaip numato, tačiau didinimai nebūtinai turi vykti per kiekvieną iš eilės posėdį. Tai jo vertinimas, ne naujas Fed sprendimas.

Spalio 8 d. JAV Darbo departamentas paskelbė, kad per savaitę iki spalio 3 d. pirmą kartą dėl nedarbo išmokos kreiptasi 197 tūkst. kartų, palyginti su pataisytais ankstesnės savaitės 199 tūkst. Mažas paraiškų skaičius rodo, kad darbuotojų atleidimų nedaug, bet neįrodo spartaus naujų darbo vietų kūrimo. Šie duomenys papildo anksčiau aptartą lėtesnio darbo vietų daugėjimo vaizdą ir paaiškina, kodėl Walleris darbo rinką vis dar laiko stabilia.

Dienos pajamingumai sumažėjo, bet naujas ilgalaikis skolinimasis brangesnis nei rugsėjį

Spalio 8 d. JAV iždo obligacijų metiniai pajamingumai sumažėjo visais trimis stebimais terminais. Dvejų metų pajamingumas buvo 4,75 %, 10 metų 5,22 %, o 30 metų 5,60 %. Palyginti su spalio 7 d., jie sumažėjo atitinkamai 2, 6 ir 7 baziniais punktais. Ilgesnio termino pajamingumai tą dieną krito daugiau nei trumpesnio, tačiau vienos dienos pokytis dar nėra ilgalaikės palūkanų krypties patvirtinimas.

Tą pačią spalio 8 d. JAV iždas papildomai pardavė anksčiau išleistų 30 metų obligacijų, kurių siūloma apimtis buvo 22 mlrd. JAV dolerių. Ribinis priimtų pasiūlymų metinis pajamingumas siekė 5,618 %, palyginti su 5,308 % per rugsėjo 10 d. tos pačios emisijos papildomą aukcioną. Taigi, nors dienos rinkos pajamingumai mažėjo, šiame aukcione valstybė skolinosi 0,31 procentinio punkto brangiau nei prieš mėnesį.

ECB paaiškino rugsėjo palūkanų didinimą, bet nepažadėjo kito žingsnio

Spalio 8 d. ECB paskelbtas rugsėjo 9–10 d. posėdžio aprašymas parodė, kad visi tarybos nariai palaikė anksčiau aptartą palūkanų padidinimą. Naujo palūkanų sprendimo tą dieną nebuvo.

Tarybai rūpėjo ilgiau trunkantis energijos brangimas. Tačiau rugsėjo diskusijoje dar nebuvo matyti, kad jis būtų plačiai persikėlęs į atlyginimus ir kitas kainas. Šis skirtumas svarbus: brangesnis kuras didina išlaidas, bet pats savaime neįrodo, kad visos kainos pradės kilti tuo pačiu tempu. ECB nei pažadėjo dar vieną palūkanų padidinimą, nei paskelbė rugsėjo žingsnį paskutiniu.

Kuro tiekimo klausimas išlieka po spalio 7 d. Tarptautinės energetikos agentūros pranešimo apie spartesnį kovo rezervų pažadų vykdymą. Tą pačią dieną JAV energetikos informacijos administracija paskelbė, kad distiliatų atsargos savaitę iki spalio 2 d. siekė apie 105,1 mln. barelių ir buvo 12 % žemiau atitinkamo metų laiko penkerių metų vidurkio. Tai ankstesnės savaitės atsargos, ne šiandienos naftos kaina ar jau pristatytas naujas rezervų kiekis.

Vokietijos eksportas sumažėjo, nors pardavimai skirtingoms šalims išsiskyrė

Spalio 7 d. paskelbtą Vokietijos rugpjūčio gamybos padidėjimą daugiausia lėmė statyba; spalio 8 d. prekybos duomenys parodė, kad to paties mėnesio eksportas neatsigavo taip pat. Statistikos tarnybos Destatis duomenimis, rugpjūtį prekių eksportas sumažėjo 0,8 %, palyginti su liepa, iki 137,6 mlrd. eurų. Importas padidėjo 0,9 % iki 118,1 mlrd. eurų. Prekių prekybos perteklius sumažėjo nuo liepos 21,6 mlrd. iki 19,5 mlrd. eurų.

Didžiausias naujas skirtumas matomas pagal pirkėjų šalis. Eksportas į JAV sumažėjo 6,3 %, o į euro zoną padidėjo 0,8 %, į Kiniją 4,7 % ir į Jungtinę Karalystę 16,7 %. Tai nėra visų eksportuotojų vienodas nuosmukis. Be to, pardavimai JAV tebebuvo 22,6 % didesni nei 2025 m. rugpjūtį: mėnesinis kritimas nepanaikino ankstesnio metinio padidėjimo.

Šie duomenys dar nepaaiškina, kokios prekės ir priežastys nulėmė skirtumus. Todėl mažesnio eksporto į JAV negalima tiesiog priskirti muitams: išsamesnis prekių suskirstymas ir pačių bendrovių pardavimai dar gali pakeisti vertinimą.

Europos rizikos vertinimas susiejo technologijų skolas ir pelno lūkesčius

Spalio 8 d. Europos sisteminės rizikos valdyba paskelbė spalio 1 d. posėdžio vertinimą: per praėjusį ketvirtį Europos Sąjungos finansinio stabilumo rizika padidėjo. Valdyba atkreipė dėmesį į technologijų bendrovių skolinimąsi dirbtinio intelekto plėtrai ir riziką, kad būsimo pelno lūkesčiai gali būti per dideli. Tai perspėjimas apie galimą scenarijų, ne pranešimas apie jau įvykusį šių bendrovių nemokumą.

Rizika neapsiriboja technologijų akcijomis. Brangiau aptarnaujama valstybių skola mažina biudžetų galimybes, o skolintomis lėšomis investuojantys fondai gali sustiprinti obligacijų rinkos svyravimus. Kita vertus, valdyba pažymėjo stiprų Europos bankų kapitalą, likvidumą ir pelningumą. Su technologijų finansavimu susijusi koncentracija Europos Sąjungoje mažesnė nei JAV, todėl šių regionų negalima vertinti kaip vienodos rizikos.

Ketvirtis

Kas svarbu dabar

Ilgo termino fiksuotų palūkanų JAV obligacijų turėtojams dienos pajamingumų mažėjimas gali būti palankus, nes tokių obligacijų rinkos kainos paprastai juda priešinga kryptimi. Tačiau Wallerio sąlyginis tolesnio palūkanų didinimo vertinimas išlieka rizika, jei nauji duomenys rodys atkaklią infliaciją. Naują obligaciją perkantis investuotojas mato mažesnį dienos pajamingumą nei prieš dieną; tai kitokia situacija nei jau turimos obligacijos kainos pokytis.

Nekilnojamojo turto ir infrastruktūros bendrovėms svarbu, kokiomis sąlygomis jos galės refinansuoti skolą. Mažesnis valstybės obligacijų pajamingumas gali padėti, bet įmonės paskolos kainą lemia ir jos rizika bei sutartis; esamos fiksuotų palūkanų paskolos įmoka dėl dienos pokyčio nesikeičia. Vartojimo prekių bendrovėms nedidelis darbuotojų atleidimų skaičius palaiko pajamų tęstinumą, tačiau lėtas darbo vietų gausėjimas riboja paklausos augimo galimybę. Todėl obligacijų ir vartojimo akcijų portfelio dalys gauna skirtingus signalus.

Palūkanų perspektyva priklauso nuo išlaidų plitimo, ne vien nuo naftos

Ilgesnio termino fiksuotų palūkanų euro obligacijų kaina ir daug paskolų naudojančių nekilnojamojo turto bendrovių vertė gali patirti spaudimą, jei būsimi duomenys paskatintų toliau didinti palūkanas. Trumpesnio termino euro obligacijos mažiau jautrios tokiam kainos pokyčiui. Galimybę ilgų obligacijų kainoms atsigauti sustiprintų lėtesnis infliacijos plitimas, tačiau vien rezervų pažado tam nepakanka.

Vežėjams ir pramonės bendrovėms svarbus realus kuro pristatymas, o naftos perdirbėjų pelnui svarbus produktų pardavimo ir žaliavos pirkimo kainų skirtumas. Greičiau atkurtas tiekimas galėtų mažinti pirmųjų išlaidas, bet kartu silpninti perdirbėjų naudą iš produktų trūkumo. Skirtingoms portfelio dalims tas pats tiekimo pagerėjimas veikia nevienodai.

Spalio 8 d. ECB atskaitos kursas siekė 1,1186 JAV dolerio už eurą, palyginti su 1,1177 spalio 7 d. Nedidelis euro sustiprėjimas mažina eurų poreikį tam pačiam doleriniam importui ir mažina neapdrausto dolerinio turto vertę eurais, jei jo kaina doleriais nekinta. Tai valiutos poveikio kryptis, ne visas investicijos rezultatas.

Eksportuotojo pardavimo geografija svarbesnė už bendrą šalies antraštę

Vokietijos mašinų, įrangos ir kitų pramonės prekių eksportuotojams silpnesni pardavimai konkrečioje rinkoje gali mažinti įrenginių panaudojimą ir pelną. Bendrovėms, parduodančioms kitose augusiose rinkose, atsiranda atsvara, bet vien šalies prekybos skaičius dar nepatvirtina jų rezultatų. Europos akcijų fonduose verta atskirti šias geografines pajamas nuo bendrovės registracijos šalies.

Logistikos ir distribucijos bendrovėms svarbūs abu srautai: daugiau importo gali suteikti darbo net tada, kai eksportas mažėja. Vis dėlto nominali prekių vertė nėra vežamo krovinio kiekis. Galimybė yra skirtingų rinkų paklausos atsvara; rizika būtų platesnis užsakymų silpnėjimas kartu su didesnėmis kuro ir skolinimosi išlaidomis.

Technologijų akcijos ir bendrovių obligacijos gali turėti tą pačią riziką

Įrangos tiekėjams duomenų centrų statybos palaiko lustų ir elektros įrangos paklausą; šias statybas finansuojantiems operatoriams svarbu, ar naujų paslaugų pajamos padengs skolos ir elektros išlaidas. Technologijų akcijų fondas ir bendrovių obligacijų fondas nėra visiškai nepriklausomi, jei abu priklauso nuo tų pačių daug į dirbtinį intelektą investuojančių bendrovių. Akcijoms svarbi būsimo pelno tikimybė, obligacijoms gebėjimas mokėti palūkanas ir grąžinti skolą. Jei didelės investicijos atneštų mažiau pajamų, abu vertinimai galėtų susilpnėti. Tai sąlyginė rizika, ne prognozuotas neišvengiamas nuostolis.

Bankų akcijų vertinimui svarbu, ar blogėja jų klientų gebėjimas grąžinti paskolas, o ne vien tai, kad brangsta finansavimas. Skirtingus skolininkus ir regionus apimantis fondas gali mažiau priklausyti nuo vienos technologijų bendrovių grupės, tačiau vien fondo pavadinimas to neužtikrina. Artimiausi duomenys apie įmonių finansinius sunkumus padės tikrinti, ar didesnės išlaidos jau virsta realiais mokėjimų sutrikimais.

Ketvirtis

Ko laukiame

Spalio 9 d. Vokietijos statistikos tarnyba numato paskelbti liepos įmonių bankrotų duomenis. Ar finansiniai sunkumai daugėja, ir ką tai papildys apie pramonės bei kredito riziką? Tai liepos matavimo laikotarpis, ne šiandienos bankrotų skaičius.

Spalio 9 d. 17:00 Lietuvos laiku Mičigano universitetas numato paskelbti preliminarią spalio vartotojų apklausą. Ar keičiasi žmonių tikėtina infliacija ir jų finansinės padėties vertinimas? Tai padės vertinti vartojimo perspektyvą, tačiau lūkesčiai nėra jau įvykęs kainų pokytis.

Spalio 14 d. 15:30 JAV Darbo statistikos biuras skelbs rugsėjo vartotojų kainų indeksą. Jis parodys, ar faktinis kainų spaudimas slopsta, ir leis patikrinti, kiek naujausi duomenys dera su Wallerio vertinimu.

Spalio 14 d. Tarptautinė energetikos agentūra numato paskelbti naftos rinkos ataskaitą. Ji padės įvertinti tiekimo, perdirbimo ir paklausos perspektyvą.

Spalio 15 d. 19:00 Lietuvos laiku JAV energetikos informacijos administracija skelbs savaitės iki spalio 9 d. duomenis: ar distiliatų atsargos pradės atsistatyti?

Spalio 28 d. 20:00 numatytas Fed posėdžio sprendimas. Iki jo paskelbti duomenys lems, ar bankas paliks palūkanas, ar jas vėl didins; spalio 8 d. Wallerio kalba šio sprendimo nepakeičia.

Spalio 29 d. Europos Centrinis Bankas priims kitą pinigų politikos sprendimą. Svarbiausias klausimas: ar nauji infliacijos ir atlyginimų duomenys pateisins tolesnį palūkanų didinimą, ar energijos brangimo poveikis kitoms kainoms liks ribotas?