← Grįžti į visus straipsnius

Dienos rinkų apžvalga

Japonijos bankas paliko 1,0 % normą, o rinkos tikrina, ar dirbtinio intelekto augimas pateisina kapitalą

Penktadienio rytą svarbiausią kryptį rodo ne viena antraštė, o trijų jėgų sankirta: Japonijos palūkanų perspektyva, tebėra stipri JAV vidaus paklausa ir vis griežtesnis technologijų bendrovių rezultatų kokybės vertinimas.

Savaitės pagrindinė linija

Dirbtinio intelekto investicijų tema plečiasi nuo lustų iki elektros tinklų – svarbiausia atskirti realų pinigų srautą nuo lūkesčių.

Savaitės verdiktas. Debesijos paslaugų augimas ir Azijos lustų gamintojų šuolis patvirtino, kad dirbtinio intelekto paklausa yra reali. Tačiau neigiamas „Amazon“ laisvas pinigų srautas, vienkartinių veiksnių įtaka „Apple“ maržai ir labai skirtinga didžiųjų bendrovių akcijų reakcija parodė, kad rinka nebemoka vien už pažadą – ji tikrina, kaip investicijos virsta tvariu pelnu.

Patvirtino: spartėjantis debesijos paslaugų augimas ir lustų paklausa.
Apribojo: didžiulės investicijos spaudžia laisvą pinigų srautą.
Verdiktas: svarbiausia monetizacija, maržos ir kapitalo grąža.

· Paskutinį kartą atnaujinta 07:20 Lietuvos laiku · Vienas įrašas visai dienai

Rinkų termometras

Penki skaičiai, nuo kurių prasideda penktadienis

Duomenų momentinė nuotrauka 07:20 Lietuvos laiku. Dienos eigoje rinkos kainos gali keistis.

Japonijos centrinio banko norma

1,0 %

Sprendimas priimtas 8 balsais prieš 1; vienas narys siūlė 1,25 %.

JAV vidaus privataus sektoriaus paklausa

+3,9 %

Antrojo ketvirčio metinis tempas, palyginti su 1,7 % pirmąjį ketvirtį.

„Amazon“ debesijos paslaugų pardavimai

+37 %

Ketvirčio pardavimai pasiekė 42,2 mlrd. JAV dolerių.

„Amazon“ laisvas pinigų srautas

–7,6 mlrd. USD

Per dvylika mėnesių, kai prieš metus buvo +18,2 mlrd. JAV dolerių.

Didžiosios Britanijos centrinio banko norma

3,75 %

Ketvirtadienį palikta nepakeista, tačiau 3 iš 9 narių siūlė 4,0 %.

1 Centriniai bankai ir valiutos

Japonijos centrinis bankas paliko 1,0 % normą, bet balsų skirtumas ir kainų rizika išlaiko jenos bei obligacijų įtampą

Faktai

Japonijos centrinis bankas penktadienį 8 balsais prieš 1 paliko vienos nakties palūkanų normą apie 1,0 %. Nesutikęs valdybos narys Hajime Takata siūlė ją kelti iki 1,25 %, nes įžvelgia didėjančią kainų riziką. Banko 2026 finansinių metų realiojo augimo prognozės mediana padidinta nuo 0,5 % iki 0,6 %, o vartotojų kainų, neįskaitant šviežio maisto, prognozė sumažinta nuo 2,8 % iki 2,5 %. Vis dėlto bankas tikisi, kad nuo antros metų pusės šis kainų augimas aiškiai viršys 2 %.

Kodėl tai svarbu

Normos nepakėlimas trumpam mažina spaudimą Japonijos skolininkams, bet vienas balsas už griežtinimą ir banko įvardyta naftos, atlyginimų, lustų paklausos bei silpnesnės jenos rizika palieka atvirą kelią vėlesniam didinimui. Didesnės Japonijos pajamingumo normos galėtų stiprinti jeną ir skatinti dalį kapitalo grįžti iš užsienio obligacijų, todėl poveikis neapsiriboja vien Tokijo rinka.

Poveikis portfeliui

Japonijos bankų ir draudikų akcijoms aukštesnės ilgalaikės palūkanos galėtų padėti maržoms, o ilgos trukmės Japonijos obligacijoms jos būtų nepalankios. Euro zonos investuotojui sustiprėjusi jena didintų neapdraustos Japonijos akcijų pozicijos vertę eurais, tačiau kartu galėtų mažinti Japonijos eksportuotojų pelno konkurencingumą. Greitas Japonijos kapitalo grįžimas taip pat spaustų ilgos trukmės JAV ir Europos obligacijų kainas.

Galimybė ir rizika

Galimybė: nuoseklus, o ne staigus normų kėlimas leistų bankams gauti didesnes palūkanų pajamas nepažeidžiant vidaus paklausos. Rizika: naftos, atlyginimų ir silpnos jenos derinys gali priversti banką veikti greičiau, negu vertina rinka. Artimiausias signalas bus jenos reakcija, Japonijos obligacijų pajamingumai ir nauji atlyginimų bei bazinės infliacijos duomenys.

2 JAV ekonomika ir palūkanos

JAV augimas sulėtėjo iki 1,5 %, bet 3,9 % vidaus paklausa ir 3,3 % bazinė infliacija neleidžia skubėti mažinti palūkanų

Faktai

Ketvirtadienį paskelbtu išankstiniu vertinimu JAV ekonomika antrąjį ketvirtį augo 1,5 % metiniu tempu, palyginti su 2,1 % pirmąjį ketvirtį. Tačiau privati vidaus paklausa – vartojimas ir fiksuotosios verslo investicijos – paspartėjo nuo 1,7 % iki 3,9 %. Birželį bendras vartojimo kainų indeksas, kurį stebi JAV centrinis bankas, per metus pakilo 3,7 %, o be maisto ir energijos – 3,3 %. Trečiadienį centrinis bankas 9 balsais prieš 3 paliko 3,50–3,75 % normą; visi trys nepritarę nariai siūlė ją didinti.

Kodėl tai svarbu

Antraštinis augimo sulėtėjimas slepia kur kas atsparesnį privatų sektorių, o tokia paklausa gali padėti įmonių pajamoms, bet kartu ilgiau palaikyti paslaugų kainų spaudimą. Kai infliacija tebėra gerokai aukščiau 2 % tikslo ir net trys politikos formuotojai nori didesnių palūkanų, rinka turi vertinti ne greitą mažinimą, o ilgesnį griežtų finansavimo sąlygų laikotarpį.

Poveikis portfeliui

Trumpesnės trukmės JAV vyriausybės obligacijos gali išlaikyti patrauklesnį pajamingumą, o ilgos trukmės obligacijos ir brangiai vertinamos augimo akcijos išlieka jautrios bet kokiam infliacijos netikėtumui. Bankams ir daliai ciklinių bendrovių tvirta paklausa gali būti palanki, jeigu kreditų nuostoliai nedidės. Aukštesnės JAV normos taip pat gali stiprinti dolerį, todėl euro investuotojo neapdraustų JAV pozicijų grąžą veiks ir valiutos kursas.

Galimybė ir rizika

Galimybė: jeigu vartojimas išliks tvirtas, o mėnesinė bazinė infliacija ir toliau lėtės, ekonomika gali augti be naujo ryškaus palūkanų šuolio. Rizika: stipri vidaus paklausa ir energijos kainos gali vėl pakelti metinę infliaciją bei išprovokuoti didinimą. Artimiausias katalizatorius – darbo rinkos duomenys ir rugpjūčio 26 d. atnaujintas antrojo ketvirčio augimo vertinimas.

Portfelis nėra indeksas

Kur šios dienos rizikos susikerta būtent tavo portfelyje?

Per individualią konsultaciją įvertinsime koncentraciją, palūkanų bei valiutos jautrumą ir aiškius tolesnius veiksmus – nekeičiant strategijos dėl kiekvienos antraštės.

Įvertinti portfelio riziką

3 Technologijos ir akcijų rinkos

„Amazon“ debesijos augimas paspartėjo iki 37 %, tačiau neigiamas pinigų srautas ir „Apple“ vienkartinis postūmis kelia rezultatų kokybės kartelę

Faktai

„Amazon“ ketvirčio pardavimai padidėjo 20 % iki 200,6 mlrd. JAV dolerių, o debesijos paslaugų pardavimai – 37 % iki 42,2 mlrd. Bendrovės veiklos pelnas augo 43 % iki 27,5 mlrd., tačiau dvylikos mėnesių laisvas pinigų srautas smuko nuo +18,2 mlrd. iki –7,6 mlrd., nes turto ir įrangos pirkimai per metus padidėjo 66,1 mlrd. JAV dolerių. „Apple“ pardavimai augo 16 % iki 109,4 mlrd., bet maždaug 2 procentinius punktus bendrosios maržos ir 0,11 JAV dolerio pelno akcijai suteikė muitų grąžinimas. Po rezultatų „Amazon“ akcija pratęstoje prekyboje kilo apie 9,5 %, o „Apple“ smuko apie 6,3 %.

Kodėl tai svarbu

Rezultatai patvirtina, kad įmonės perka vis daugiau skaičiavimo galios ir debesijos paslaugų, tačiau investuotojų klausimas persikėlė nuo paklausos prie kapitalo grąžos. Pajamos ir veiklos pelnas gali augti, o savininkams liekantis pinigų srautas – blogėti, jeigu duomenų centrams, lustams ir elektrai reikia dar daugiau kapitalo. Vienkartinis mokesčių ar muitų poveikis taip pat negali būti vertinamas taip pat kaip pasikartojanti marža.

Poveikis portfeliui

Didžiųjų technologijų indeksams padeda debesijos augimas, bet jų koncentracija reiškia, kad kelių bendrovių kapitalo išlaidų gairės gali judinti visą portfelį. Lustų gamintojai, duomenų centrų įranga ir elektros tinklų tiekėjai gali laimėti iš realaus užsakymų srauto, o įmonės, kurios daug investuoja be aiškios pajamų grąžos, gali patirti vertinimo spaudimą. Platus akcijų portfelis mažina priklausomybę nuo vienos dirbtinio intelekto grandinės dalies.

Galimybė ir rizika

Galimybė: 37 % debesijos augimas rodo, kad produktyvumo įrankių ir skaičiavimo galios paklausa dar gali palaikyti pelną visoje tiekimo grandinėje. Rizika: investicijos auga greičiau už grynuosius pinigus, o rinkos vertinimai jau reikalauja beveik nepriekaištingo vykdymo. Artimiausias signalas bus bendrovių kapitalo išlaidų gairės, debesijos marža ir tai, ar laisvas pinigų srautas grįžta į teigiamą teritoriją.

4 Europa, energija ir obligacijos

Didžiosios Britanijos centrinis bankas paliko 3,75 % normą, bet trys balsai už didinimą rodo, kaip energija grąžina infliacijos riziką

Faktai

Ketvirtadienį Didžiosios Britanijos centrinis bankas 6 balsais prieš 3 paliko 3,75 % bazinę normą; trys nariai siūlė kelti iki 4,0 %. Birželio vartotojų kainų augimas sumažėjo iki 2,6 %, tačiau bankas tikisi jo kilimo vėliau šiemet dėl brangesnės energijos. Liepos 28 d. „Brent“ naftos artimiausio mėnesio sandoris kainavo 84 JAV dolerius už barelį, o Didžiosios Britanijos dujos – 136 pensus už terminį vienetą. Vien degalai birželio infliacijai pridėjo 0,6 procentinio punkto.

Kodėl tai svarbu

Energijos šokas pirmiausia kelia transporto ir gamybos sąnaudas, o vėliau gali pereiti į atlyginimus bei paslaugų kainas. Bankas kol kas mato mažai antrojo rato poveikio, tačiau balsų pasiskirstymas rodo, kad tolerancija naujam kainų pagreitėjimui maža. Ši įtampa svarbi visai Europai, nes naftos ir dujų kainos veikia bendrovių maržas, namų ūkių realiąsias pajamas ir obligacijų pajamingumus.

Poveikis portfeliui

Didžiosios Britanijos vyriausybės obligacijų ilgoji trukmė lieka pažeidžiama, jeigu energijos kainos pakels infliacijos lūkesčius, o svaras galėtų stiprėti dėl aukštesnių palūkanų perspektyvos. Energetikos bendrovėms aukštesnės žaliavų kainos gali būti palankios, bet transporto, chemijos, mažmeninės prekybos ir kitų daug energijos naudojančių sektorių maržoms – ne. Euro investuotojui svarbus ir svaro bei euro kurso pokytis.

Galimybė ir rizika

Galimybė: jeigu geopolitinė įtampa slops ir energija pigs, ankstesnis paslaugų bei atlyginimų kainų lėtėjimas gali vėl tapti svarbiausiu procesu. Rizika: nauja konflikto eskalacija išlaikytų aukštas kainas pakankamai ilgai, kad jos persikeltų į darbo užmokestį. Artimiausias katalizatorius bus „Brent“ naftos ir Europos dujų kainos, infliacijos lūkesčiai bei rugsėjo 17 d. banko sprendimas.

Šios dienos portfelio kompasas

Augimas tebėra, bet kapitalo ir infliacijos kaina vėl tampa svarbesnė už pačią antraštę

Penktadienio vaizdas nėra paprastas „rizikuoti“ arba „trauktis“ signalas. JAV privati paklausa ir spartus „Amazon“ debesijos augimas palaiko pelno perspektyvą, tačiau 3,3 % bazinė infliacija, trys balsai už normų didinimą JAV bei Didžiojoje Britanijoje ir Japonijos banko įvardyta kainų rizika riboja erdvę pigesniam finansavimui. Svarbiausios dvi portfelio jėgos šiandien yra aukštų palūkanų jautrumas ir dirbtinio intelekto investicijų kapitalo grąža. Jas iš dalies atsveria tebėra tvirta privati paklausa ir realus debesijos paslaugų pardavimų augimas. Todėl diversifikacija tarp regionų, trukmių ir pelno šaltinių atrodo svarbesnė už vienos dienos kainų vijimąsi.

Palaiko: JAV vidaus paklausa ir debesijos pajamų augimas.
Spaudžia: aukšta bazinė infliacija ir neigiamas laisvas pinigų srautas.
Balansuoja: regionų, valiutų ir obligacijų trukmės diversifikacija.

Ką stebėti toliau

  • Jenos ir Japonijos obligacijų reakciją į balsą už 1,25 % normą.
  • JAV darbo rinką ir tai, ar stipri vidaus paklausa persiduos paslaugų kainoms.
  • Technologijų kapitalo išlaidų gaires bei laisvo pinigų srauto kryptį.

Svarbu žinoti. Ši apžvalga yra bendro pobūdžio informacija, o ne individuali investavimo rekomendacija ar grąžos pažadas. Finansinių priemonių vertė ir valiutų kursai gali kilti arba kristi, todėl sprendimus verta vertinti pagal savo tikslus, laikotarpį, rizikos toleranciją ir viso portfelio sudėtį.

Ne dar viena naujiena, o sprendimų procesas

Rinkos keičiasi kasdien. Portfelio strategija neturėtų keistis su kiekviena antrašte.

Jei nenori nuolat pats vertinti palūkanų, valiutų, geopolitikos ir bendrovių rizikos, profesionalus portfelio valdymas gali suteikti aiškų procesą, nuolatinę priežiūrą ir drausmingus sprendimus.

  • Nuolatinė rizikos ir koncentracijos stebėsena
  • Sprendimai pagal strategiją, o ne emocijas
  • Pirmas pokalbis – nemokamas
Pažiūrėti, kaip valdomas portfelis Be įsipareigojimo po pirmo pokalbio.