Rugsėjo 11–17 d.: palūkanų pakėlimas tikrina pelną

Savaitė

Kas įvyko

Pradinis fonas prieš rugsėjo 11 d.: energijos kiekiai ir prognozių datos

Savaitės pradžios kontekstą tebeformavo energijos tiekimo nepatikimumas. Įmonei neužtenka žinoti, kiek kainuoja nafta: svarbu, ar krovinys atvyks laiku ir kiek kainuos jo pristatymas. Didesnės degalų sąskaitos spaudžia transportą ir pramonę, o gyventojams palieka mažiau pinigų kitoms prekėms. Vien pranešimo apie sutrikimą nepakanka apskaičiuoti prarastą naftos kiekį ar konkrečios bendrovės pelno pokytį.

Rugsėjo 9 d. JAV Energetikos informacijos administracijos paskelbta perspektyva šį klausimą papildė ilgesniu vaizdu. Tačiau jos modelio duomenys buvo surinkti iki rugsėjo 3 d. Todėl vėliau paskelbtų įvykių negalima vadinti tos prognozės pakeitimo priežastimi. Taip pat vidutinės būsimo laikotarpio kainos prognozė nėra šiandienos biržos kaina. Investuotojui šis skirtumas leidžia atskirti galimą scenarijų nuo jau įvykusio kainos pokyčio.

Rugsėjo 10 d.: Europoje priimtas sprendimas, įsigaliojantis rugsėjo 16 d.

Europos Centrinis Bankas nutarė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 0,25 procentinio punkto. Indėlių galimybės palūkanų norma rugsėjo 16 d. padidėjo nuo 2,25 iki 2,50 %. Tai palūkanos už bankų centriniame banke laikomas vienos nakties lėšas, ne gyventojo indėlio ar būsto paskolos pasiūlymas.

Sprendimas reikšmingas todėl, kad didesnės palūkanos gali padėti slopinti kainų augimą, bet kartu sunkina naujų investicijų finansavimą. Įmonėms, kurios netrukus turės refinansuoti skolą, svarbūs būsimo kredito pasiūlymai. Kintamųjų palūkanų paskolos įmoka keičiasi pagal konkrečią sutartį ir jos perskaičiavimo datą, ne automatiškai kartu su centriniu banku. Bankų pajamoms didesnės palūkanos gali padėti, tačiau jos neištrina rizikos, kad daliai klientų skolą grąžinti taps sunkiau.

Rugsėjo 11 d.: JAV bendras kainų tempas paspartėjo, bet ne visi rodikliai blogėjo

JAV rugpjūčio vartotojų kainų indeksas, pašalinus įprastą sezoniškumą, per mėnesį padidėjo 0,4 %, palyginti su 0,1 % liepą. Metinis kainų augimas liko 3,4 %. Tuo pat metu metinis brangimas be maisto ir energijos sulėtėjo nuo 2,5 iki 2,4 %. Taigi vienas pranešimas pateikė ir įspėjimą apie spartesnį naujausią mėnesio pokytį, ir atsveriantį lėtesnės pagrindinės infliacijos signalą.

Rugsėjo 11 d.: nauji turto duomenys paaiškino kitą ekonomikos atsparumo pusę

JAV centrinio banko paskelbtoje statistikoje namų ūkių ir ne pelno organizacijų grynasis turtas antrąjį ketvirtį pasiekė 195,9 trilijonų JAV dolerių. Padidėjimas nuo ankstesnio ketvirčio siekė maždaug 7 %. Tiesiogiai ir per fondus bei kitas priemones laikomų akcijų vertė buvo 74,0 trilijonų dolerių, o savininkų gyvenamojo būsto vertė 49,8 trilijonų dolerių. Tai birželio pabaigos turto likučiai, ne rugsėjo prekybos rezultatas ar pinigai banko sąskaitose.

Rugsėjo 11 d.: pasiūlos problemos liko didesnės už paklausos silpnumą

Tarptautinės energetikos agentūros rugsėjo 11 d. prognozėje šiemet numatytas didesnis naftos pasiūlos nei paklausos sumažėjimas. Tai prognozė, ne galutinis metinis rezultatas.

Mažesnė paklausa savaime dar nereiškia pigesnės naftos. Jei pirkėjus pasiekiantis kiekis mažėja greičiau, kuro sąskaitos gali likti didelės net lėtėjant ekonomikai. Energetikos gamintojui tai gali padėti tik tada, jei jis gali produkciją pristatyti. Vežėjui ir energiją perkančiai gamyklai ta pati padėtis didina išlaidas.

Rugsėjo 14 d.: brangesnė valstybės skola dar nereiškė pirkėjų trūkumo

Prancūzijos iždo skelbiamas dešimties metų obligacijų rinkos pajamingumo rodiklis pirmadienį siekė 4,48 %, palyginti su 4,19 % rugsėjo 1 d. Tą pačią rugsėjo 14 d. trumpalaikių iždo vekselių aukcionuose pateiktų pasiūlymų suma išplatintą kiekį viršijo 2,78–4,26 karto. Tai skirtingų terminų priemonės: aukcionas neįrodo tokios pačios dešimties metų skolos paklausos.

Šie faktai padeda atskirti dvi situacijas. Skolintis gali kainuoti daugiau, nors norinčių skolinti netrūksta. Valstybės biudžetui svarbi naujų paskolų kaina, o esamos ilgesnio termino obligacijos turėtojui svarbūs jos rinkos vertės svyravimai. Didesnis pajamingumas pats savaime nėra nei nemokumo įrodymas, nei nerizikingos grąžos pažadas.

Savaitė

Kas svarbu dabar

Rugsėjo 16 d. sprendimas naujai sujungė palūkanų ir pelno istoriją

JAV centrinis bankas vakar padidino palūkanų tikslinį intervalą iki 3,75–4,00 %. Jo narių 2026 m. pabaigos prognozių vidurys pakilo nuo birželį vertintų 3,8 iki 4,1 %, o 2027 m. nuo 3,6 iki 4,1 %. Tai ne garantuotos būsimų posėdžių baigtys ir ne rinkos numanomos tikimybės. Ilgesniame laikotarpyje šis posūkis svarbus todėl, kad bendrovėms, kurių augimui reikia naujų paskolų, tenka didesnė palūkanų sąskaita. Fiksuotų palūkanų obligacijų turėtojams svarbi ir senų vertybinių popierių rinkos kaina.

Augimo atsvara taip pat reali. Vakar paskelbti JAV rugpjūčio mažmeninės prekybos ir maitinimo paslaugų pardavimai per mėnesį padidėjo 1,2 % iki 773,9 mlrd. dolerių. Tačiau tai nominalūs doleriai; importo kainos tą patį mėnesį pakilo 0,7 %, todėl didesnės pajamos dar nereiškia geresnės prekybininko maržos. Kai pardavimas didėja, bet prekė ir paskola brangsta, laimi ne visi sektoriai vienodai. Svarbu atskirai vertinti parduotų prekių kiekį, pelną ir skolos poreikį.

Kuro atsargos primena, kad energijos rizika priklauso nuo produkto

Vakar paskelbtoje JAV savaitinėje ataskaitoje žaliavinės naftos atsargos buvo 1 % virš penkerių metų sezoninio vidurkio, tačiau benzino 5 %, o dyzeliną apimančių distiliatų 13 % žemiau jo. Todėl vien žaliavos kiekis neatsako, kiek vežėjui ar gamyklai kainuos reikalingas kuras. Tai JAV atsargų palyginimas, ne pasaulio gavybos ar kainos prognozė. Naftos gavybos įmonė ir kurą perkanti aviakompanija dėl to turi priešingą galimą poveikį portfelyje.

Europoje liepos pramonės gamyba sumažėjo 0,1 % per mėnesį, bet investicinių prekių gamyba padidėjo 0,5 %, o greitai suvartojamų prekių sumažėjo 1,6 %. Vakar paskelbti skaičiai neleidžia visos pramonės vadinti vienodai silpna. Europos palūkanų padidinimas iki 2,50 % indėlių normos jau įsigaliojo rugsėjo 16 d.; naujų paskolų kaina gali vėliau apsunkinti investicijas, bet liepos gamybos skaičius to dar neįrodo. Galimybė yra išliekantys užsakymai ir stabilėjančios sąnaudos. Rizika – siaurėjanti marža, jei sąskaitos auga greičiau už pardavimus.

Savaitė

Ko laukiame

Kas patikrins šio laikotarpio pagrindinę tezę?

Artimiausi signalai yra Eurostat rugsėjo 17 d. planuojami išsamūs rugpjūčio infliacijos duomenys, kitos JAV savaitės kuro atsargos ir spalio 2 d. JAV darbo rinkos pranešimas. Spalio 27–28 d. JAV centrinio banko posėdis parodys kitą sprendimą, tačiau jo iš anksto nežinome. Jei parduodamas kiekis ir įmonių pelno marža išliks, šiandienė išlaidų rizika bus lengviau valdoma. Jei kainos ir paskolų sąskaitos toliau didės greičiau už pelną, spaudimas skolingam verslui ir ilgesnio termino obligacijoms liks.