30 dienų: paklausa laikosi, bet sąnaudos kyla

30 dienų

Kas įvyko

Rugpjūčio pabaiga: ekonomika augo, tačiau vartotojas rinkosi atsargiau

Mėnesio pradžioje nebuvo pagrindo visos ekonomikos vadinti silpna. Rugpjūčio 26 d. paskelbtas antras JAV antrojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (angl. Gross Domestic Product) įvertis rodė 1,5 % augimą metiniu tempu. Tai maždaug 0,4 % daugiau nei ankstesnį ketvirtį, o ne 1,5 % daugiau per tris mėnesius. Privati vidaus paklausa augo sparčiau už bendrą rodiklį, todėl vienas skaičius neapibūdino visų verslų padėties.

Vartojimo duomenys tuo pat metu priminė, kad didesnė išleista dolerių suma nebūtinai reiškia daugiau nupirktų prekių. Rugpjūčio 26 d. paskelbtas liepos asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas (angl. Personal Consumption Expenditures Price Index) rodė 3,7 % metinį kainų padidėjimą. Realios vartojimo išlaidos, iš kurių pašalintas kainų poveikis, per mėnesį padidėjo mažiau nei 0,1 %. Šį skirtumą verta prisiminti skaitant bendrovių pranešimus apie augančias pajamas.

Technologijų tiekėjai parodė ne pažadus, o uždirbtą pelną

Stipriausią atsvarą išlaidų nerimui suteikė technologijų rezultatai. Rugpjūčio 26 d. lustų kūrėja „NVIDIA“ paskelbė 96,221 milijardų JAV dolerių ketvirčio pajamas, 106 % daugiau nei prieš metus. Veiklos pelnas pagal JAV apskaitos standartus augo dar sparčiau, 124 %. Tai ketvirčio, pasibaigusio liepos 26 d., rezultatai, nors bendrovė savo finansiniame kalendoriuje jį vadina 2027 metų antruoju ketvirčiu.

Pajamų augimą rugsėjo 2 d. patvirtino ir puslaidininkių bei infrastruktūros programinės įrangos bendrovė „Broadcom“. Jos ketvirčio pajamos siekė 29,6 milijardų dolerių ir buvo 86 % didesnės nei prieš metus. Dvi bendrovės nėra visas sektorius, tačiau jų rezultatai rodo, kad dalis dirbtinio intelekto infrastruktūros paklausos jau virto pardavimais. Atskirai lieka klausimas, kiek uždirbs šią įrangą perkantys klientai.

Rugsėjo pradžia: augimas ir brangesnė energija atsirado toje pačioje nuotraukoje

Europos statistika neleido paprastai pasirinkti tarp gero augimo ir blogos infliacijos. Rugsėjo 1 d. išankstinis euro zonos rugpjūčio įvertis rodė 3,3 % metinį vartotojų kainų augimą, palyginti su 2,9 % liepą. Energija per metus brango 14,3 %, tačiau paslaugų kainų augimas sulėtėjo. Tai nevienodas kainų judėjimas, o ne vienu tempu brangstantis visas vartojimo krepšelis.

Rugsėjo 7 d. euro zonos antrojo ketvirčio augimas patikslintas iki 0,6 % per ketvirtį. Tai geresnis ankstesnio laikotarpio įvertis, ne rugsėjį staiga atsiradęs papildomas augimas. JAV rugsėjo 4 d. paskelbtas 162 tūkstančiais darbo vietų padidėjimas rugpjūtį taip pat rodė atsparumą. Birželio ir liepos prieaugis buvo gerokai mažesnis. Verslas dar turėjo klientų, bet dėl to nebuvo lengviau pažadėti greitą palūkanų mažinimą.

Naftos problema buvo ne vien jos kaina, bet ir pristatymas

Energijos istoriją sunkino nepatikimas tiekimas. Rugsėjo 5 ir 8 d. JAV Centrinė karinė vadovybė pranešė apie smūgius Irano tanklaiviams. Tai konflikto šalies pranešimai, o ne nepriklausomas visų naftos srautų matavimas. Vis dėlto jie priminė, kad birželio diplomatinis susitarimas dar nereiškė patikimai atkurtos laivybos.

JAV Energetikos informacijos administracijos rugsėjo 9 d. prognozėje numatyta maždaug 90 JAV dolerių už barelį vidutinė „Brent“ naftos kaina antrąjį pusmetį. Ji padidinta 8 doleriais, arba maždaug dešimtadaliu, nuo ankstesnės 82 dolerių prognozės. Modelio įvestys baigtos rugsėjo 3 d., todėl šio pakeitimo negalima priskirti vėlesniems kariniams pranešimams. Tai prognozė, ne šiandienos biržos kaina. Vežėjams ir energiją importuojančiai pramonei svarbu, ar realesnį tiekimą lydės mažesnės sąskaitos.

Rugsėjo 10 d.: Europa pasirinko didesnes palūkanas

Europos Centrinis Bankas nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 0,25 procentinio punkto. Indėlių galimybės palūkanų norma rugsėjo 16 d. padidėjo nuo 2,25 iki 2,50 %. Sprendimas jau priimtas, tačiau jo įsigaliojimo data nėra paskelbimo data.

Banko prognozėse energijos šokas tebėra kliūtis grįžti prie 2 % infliacijos tikslo. Tai apsunkina padėtį bendrovėms, kurioms vienu metu brangsta ir kuras, ir paskolos. Bankų palūkanų pajamos gali didėti, tačiau silpnesni klientai didina paskolų negrąžinimo riziką. Vien centrinių bankų palūkanų padidinimas todėl nėra vienodai gera naujiena visam finansų sektoriui.

Rugsėjo 11 d.: metinė infliacija nepakilo, bet mėnesio žinia nebuvo rami

JAV vartotojų kainų indeksas (angl. Consumer Price Index, CPI) rugpjūtį per metus padidėjo 3,4 %, tiek pat kaip liepą. Tačiau mėnesinis pokytis, pašalinus įprastą sezoniškumą, paspartėjo nuo 0,1 iki 0,4 %. Tai jau rugsėjo 11 d. paskelbti duomenys, ne būsimas įvykis.

Krepšelyje be maisto ir energijos vaizdas taip pat nevienodas. Metinis augimas sulėtėjo nuo 2,5 iki 2,4 %, tačiau mėnesinis padidėjo nuo 0,2 iki 0,3 %. Todėl netikslu sakyti, kad visas kainų spaudimas sustiprėjo vienodu mastu. Centrinis bankas turės vertinti ir paskutinių mėnesių tempą, ir platesnę tendenciją.

Rugsėjo 11 d.: energijos tiekimo atsigavimo teko laukti ilgiau

Tarptautinės energetikos agentūros rugsėjo 11 d. prognozėje šiemet numatytas didesnis naftos pasiūlos nei paklausos sumažėjimas. Tai prognozė, ne galutinis metinis rezultatas.

Prancūzijos pavyzdys: pinigų yra, bet jie kainuoja daugiau

Rugsėjo 14 d. Prancūzijos dešimties metų valstybės obligacijų pajamingumo orientyras siekė 4,48 %. Rugsėjo 1 d. jis buvo 4,19 %. Pokytis per šias sesijas sudaro 0,29 procentinio punkto; tai ne mėnesio investavimo grąža. Aukštesnė naujos skolos kaina gali ilgainiui padidinti biudžeto palūkanų išlaidas, tačiau esamų fiksuotų palūkanų skolų kuponai dėl to savaime nepasikeičia.

30 dienų

Kas svarbu dabar

Rugsėjo 16 d. sprendimas naujai sujungė palūkanų ir pelno istoriją

JAV centrinis bankas vakar padidino palūkanų tikslinį intervalą iki 3,75–4,00 %. Jo narių 2026 m. pabaigos prognozių vidurys pakilo nuo birželį vertintų 3,8 iki 4,1 %, o 2027 m. nuo 3,6 iki 4,1 %. Tai ne garantuotos būsimų posėdžių baigtys ir ne rinkos numanomos tikimybės. Ilgesniame laikotarpyje šis posūkis svarbus todėl, kad bendrovėms, kurių augimui reikia naujų paskolų, tenka didesnė palūkanų sąskaita. Fiksuotų palūkanų obligacijų turėtojams svarbi ir senų vertybinių popierių rinkos kaina.

Augimo atsvara taip pat reali. Vakar paskelbti JAV rugpjūčio mažmeninės prekybos ir maitinimo paslaugų pardavimai per mėnesį padidėjo 1,2 % iki 773,9 mlrd. dolerių. Tačiau tai nominalūs doleriai; importo kainos tą patį mėnesį pakilo 0,7 %, todėl didesnės pajamos dar nereiškia geresnės prekybininko maržos. Kai pardavimas didėja, bet prekė ir paskola brangsta, laimi ne visi sektoriai vienodai. Svarbu atskirai vertinti parduotų prekių kiekį, pelną ir skolos poreikį.

Kuro atsargos primena, kad energijos rizika priklauso nuo produkto

Vakar paskelbtoje JAV savaitinėje ataskaitoje žaliavinės naftos atsargos buvo 1 % virš penkerių metų sezoninio vidurkio, tačiau benzino 5 %, o dyzeliną apimančių distiliatų 13 % žemiau jo. Todėl vien žaliavos kiekis neatsako, kiek vežėjui ar gamyklai kainuos reikalingas kuras. Tai JAV atsargų palyginimas, ne pasaulio gavybos ar kainos prognozė. Naftos gavybos įmonė ir kurą perkanti aviakompanija dėl to turi priešingą galimą poveikį portfelyje.

Europoje liepos pramonės gamyba sumažėjo 0,1 % per mėnesį, bet investicinių prekių gamyba padidėjo 0,5 %, o greitai suvartojamų prekių sumažėjo 1,6 %. Vakar paskelbti skaičiai neleidžia visos pramonės vadinti vienodai silpna. Europos palūkanų padidinimas iki 2,50 % indėlių normos jau įsigaliojo rugsėjo 16 d.; naujų paskolų kaina gali vėliau apsunkinti investicijas, bet liepos gamybos skaičius to dar neįrodo. Galimybė yra išliekantys užsakymai ir stabilėjančios sąnaudos. Rizika – siaurėjanti marža, jei sąskaitos auga greičiau už pardavimus.

30 dienų

Ko laukiame

Kas patikrins šio laikotarpio pagrindinę tezę?

Artimiausi signalai yra Eurostat rugsėjo 17 d. planuojami išsamūs rugpjūčio infliacijos duomenys, kitos JAV savaitės kuro atsargos ir spalio 2 d. JAV darbo rinkos pranešimas. Spalio 27–28 d. JAV centrinio banko posėdis parodys kitą sprendimą, tačiau jo iš anksto nežinome. Jei parduodamas kiekis ir įmonių pelno marža išliks, šiandienė išlaidų rizika bus lengviau valdoma. Jei kainos ir paskolų sąskaitos toliau didės greičiau už pelną, spaudimas skolingam verslui ir ilgesnio termino obligacijoms liks.