Dienos rinkų apžvalga
Nafta, palūkanos ir augimas: savaitė prasideda trimis rinkų testais
Pirmadienio rytą svarbiausia nauja žinia atėjo iš naftos gamintojų. Kitos temos remiasi penktadienio ir ankstesnės prekybos sesijos duomenimis, kurie tebėra svarbūs šiandienos kainoms: aukštais JAV obligacijų pajamingumais, silpnesne Kinijos pramone, spartesne euro zonos infliacija ir nevienodu didžiųjų technologijų bendrovių pelno bei investicijų balansu.
Savaitės pagrindinė linija
Ar didesnė naftos pasiūla atsvers aukštas skolinimosi sąnaudas?
Savaitės pradžios tezė. Rinkoms palanki kryptis reikalauja dviejų dalykų vienu metu: kad energijos kainų spaudimas silpnėtų, o ekonomikos augimas išliktų pakankamas įmonių pelnams. Jei obligacijų pajamingumai toliau kils, vien gerų bendrovių rezultatų aukštai vertinamoms akcijoms gali nepakakti.
Silpnina OPEC+ didina rugsėjo gavybos tikslą, o didžiųjų bendrovių paklausa tebėra tvirta.
Išspręs JAV gamybos, bankų kreditavimo ir valstybės skolinimosi duomenys.
Rinkų termometras
Penki skaičiai, nuo kurių prasideda savaitė
Savaitgalio sprendimų ir penktadienio uždarymo momentinė nuotrauka. Rinkos kainos bei lūkesčiai dienos eigoje gali keistis.
OPEC+ rugsėjo gavybos tikslas
+188 tūkst.
apie 0,2 % pasaulio pasiūlos
Trys iš eilės didinimai kartu sudaro 564 tūkst. barelių per dieną, arba apie 0,5 % pasaulio pasiūlos.
JAV 10 metų obligacijos
4,75 %
penktadienio pabaiga
Pajamingumas per dieną pakilo 0,07 procentinio punkto.
Kinijos gamybos aktyvumas
49,2
susitraukimo zona
Žemiau 50 punktų esanti reikšmė rodo pramonės veiklos mažėjimą.
Euro zonos liepos infliacija
2,9 %
nuo 2,8 % birželį
Energijos kainos per metus padidėjo 10,0 %.
Lietuvos liepos infliacija
5,6 %
daugiausia euro zonoje
Tai didžiausia liepos reikšmė tarp 21 euro zonos valstybės; euro zonos vidurkis – 2,9 %.
01 Energija ir geopolitika
OPEC+ rugsėjo gavybos tikslą didina apie 0,2 % pasaulio pasiūlos, tačiau tikrasis eksporto pokytis gali būti mažesnis
Faktai
Sekmadienį septynios OPEC+ grupės valstybės – Saudo Arabija, Rusija, Irakas, Kuveitas, Kazachstanas, Alžyras ir Omanas – susitarė nuo rugsėjo padidinti bendrą gavybos tikslą 188 tūkst. barelių per dieną. Tai sudaro apie 0,2 % Tarptautinės energetikos agentūros 2026 m. prognozuojamos 102,6 mln. barelių pasaulio pasiūlos per dieną. Kartu su tokiais pat liepos ir rugpjūčio didinimais gavybos tikslas nuo birželio pakeltas 564 tūkst. barelių per dieną, arba apie 0,5 % pasaulio pasiūlos. Šalys ketina kompensuoti nuo 2024 m. susidariusį gamybos perviršį, o kitą sprendimą skelbs rugsėjo 6 d.
Kodėl tai svarbu
Jei valstybės išgaus ir eksportuos visą papildomą kiekį, naftos pasiūla padidėtų, todėl mažėtų spaudimas kainoms, transporto sąnaudoms ir infliacijai. Vis dėlto 188 tūkst. barelių yra nedidelė pasaulio rinkos dalis, o gavybos tikslas nėra tas pats, kas realus eksportas. Rezultatą lems gamybos pajėgumai, susitarimo laikymasis ir saugus transportavimas per Artimųjų Rytų maršrutus.
Poveikis portfeliui
Jei fizinė pasiūla padidės, spaudimą gali patirti naftos gavybos bendrovės, o transporto, chemijos ir energijai imlios Europos įmonės gautų sąnaudų palengvėjimą. Mažesnė energijos infliacija būtų palanki ilgesnės trukmės obligacijoms. Jei geopolitinė rizika vėl užgožtų kvotų sprendimą, poveikio kryptis apsiverstų.
Galimybė ir rizika
Galimybė: jei visas papildomas kiekis pasieks rinką, naftos ir transporto kainų spaudimas gali sumažėti. Rizika: eksporto sutrikimas arba silpna susitarimo drausmė paliktų kainas aukštas. Artimiausias patikrinimas bus eksporto srautai, atsargų duomenys ir rugsėjo susitikimo komunikacija.
02 JAV palūkanos ir obligacijos
JAV 10 metų obligacijų pajamingumas pakilo iki 4,75 % – tai didina skolinimosi kainą ir spaudžia brangiai vertinamas akcijas
Faktai
Penktadienį JAV 10 metų valstybės obligacijų pajamingumas pakilo nuo 4,68 % iki 4,75 %, dvejų metų – nuo 4,23 % iki 4,28 %, o 30 metų – nuo 5,21 % iki 5,27 %. Darbo sąnaudų indeksas antrąjį ketvirtį padidėjo 0,9 %, o per metus – 3,4 %. Atlyginimai per metus augo 3,2 %, tačiau privačiame sektoriuje jų reali vertė sumažėjo 0,4 %.
Kodėl tai svarbu
Kai atlyginimai ir kitos darbo sąnaudos ilgai auga sparčiai, paslaugų kainos bei įmonių išlaidos gali išlikti aukštos. Todėl JAV centriniam bankui sunkiau greitai mažinti palūkanų normą. Kylantis 10 metų obligacijų pajamingumas didina būsto paskolų, verslo finansavimo ir valstybės skolos aptarnavimo išlaidas, tad ekonomika gali lėtėti net be naujo centrinio banko sprendimo.
Poveikis portfeliui
Ilgos trukmės JAV obligacijų kainos ir brangiai vertinamos augimo akcijos labiausiai nukenčia, kai pajamingumai kyla. Trumpesnės trukmės obligacijos ir pinigų rinkos priemonės moka daugiau einamųjų palūkanų. Bankams didesnis skirtumas tarp trumpo ir ilgo laikotarpio palūkanų gali būti naudingas, bet tik jei nepablogėja paskolų kokybė. Dolerio brangimas padidintų JAV turto grąžą eurais neapsidraudusiam investuotojui, o euro stiprėjimas ją mažintų.
Galimybė ir rizika
Galimybė: jei šiandienos gamybos ir bankų kreditavimo duomenys rodys tvarkingą lėtėjimą, obligacijų kainos galėtų stabilizuotis. Rizika: tvirta paklausa ir aukštos įmonių mokamos kainos gali dar kilstelėti pajamingumus. Svarbiausi katalizatoriai – JAV gamybos apklausa, bankų skolinimo sąlygos ir Iždo finansavimo prognozė.
03 Kinija ir pasaulio ciklas
Kinijos gamyba liepą vėl susitraukė, todėl pasaulio pramonės paklausos atsigavimas tapo mažiau užtikrintas
Faktai
Penktadienį paskelbtas oficialus Kinijos gamybos pirkimo vadybininkų indeksas liepą sumažėjo iki 49,2 punkto nuo 50,3 birželį. Žemiau 50 punktų esanti reikšmė rodo veiklos susitraukimą ir tai buvo pirmas toks signalas per penkis mėnesius. Naujų užsakymų rodiklis krito nuo 51,2 iki 48,5, o gamybos apimties rodiklis – nuo 51,4 iki 49,9.
Kodėl tai svarbu
Silpnesni nauji užsakymai reiškia, kad gamykloms gali trūkti vidaus ir užsienio paklausos, todėl mažėja žaliavų poreikis bei įrangos užsakymai. Kinijos pramonės ciklas veikia ne tik Aziją: per metalų kainas, tiekimo grandines ir eksporto paklausą jis persiduoda Vokietijos gamintojams ir kitoms Europos pramonės bendrovėms.
Poveikis portfeliui
Silpnas rodiklis gali spausti Kinijos bei kitų Azijos šalių ciklines akcijas, pramoninius metalus, kasybos bendroves ir Europos automobilių ar įrangos gamintojus. Kokybiškos obligacijos gali gauti paramą iš mažesnių pasaulio augimo lūkesčių. Eksportuotojams svarbu, ar silpnesnė paklausa persvers galimą Kinijos valdžios skatinimą.
Galimybė ir rizika
Galimybė: ryškesnis pramonės sulėtėjimas gali paskatinti tikslinę fiskalinę ar kredito paramą ir padėti labiausiai atpigusiems cikliniams sektoriams. Rizika: užsakymų kritimas gali tęstis ir mažinti pelno prognozes. Kitas signalas – prekybos, kreditavimo ir nekilnojamojo turto duomenų kryptis.
Portfelis nėra indeksas
Kur šios dienos rizikos susikerta būtent tavo portfelyje?
Per individualią konsultaciją įvertinsime koncentraciją, palūkanų bei valiutos jautrumą ir aiškius tolesnius veiksmus – nekeičiant strategijos dėl kiekvienos antraštės.
04 Europa ir Lietuva
Lietuvos 5,6 % liepos infliacija buvo didžiausia euro zonoje ir beveik dukart viršijo 2,9 % jos vidurkį
Faktai
Eurostat išankstiniu vertinimu euro zonos metinė infliacija liepą padidėjo nuo 2,8 % iki 2,9 %. Energijos kainų augimas paspartėjo nuo 8,5 % iki 10,0 %, paslaugų – nuo 3,2 % iki 3,3 %, o infliacija be energijos, maisto, alkoholio ir tabako siekė 2,5 %. Lietuvoje suderinta metinė infliacija pakilo iki 5,6 % – tai didžiausia reikšmė tarp 21 euro zonos valstybės. Toliau rikiavosi Bulgarija su 4,1 % ir Kipras su 4,0 %. Lietuvos ekonomika antrąjį ketvirtį augo 1,7 % per ketvirtį ir 3,8 % per metus.
Kodėl tai svarbu
Europos centrinio banko palūkanų norma vienoda visoms 21 euro zonos valstybei, tačiau kainos Lietuvoje kyla beveik dvigubai greičiau už zonos vidurkį. Gyventojams tai reiškia spartesnį perkamosios galios mažėjimą, o įmonėms – didesnį darbo užmokesčio ir kitų sąnaudų spaudimą. Kartu spartus Lietuvos ekonomikos augimas rodo, kad vidaus paklausa dar nėra smarkiai susilpnėjusi.
Poveikis portfeliui
Aukštesnė infliacija paprastai nepalanki ilgesnės trukmės euro zonos obligacijoms ir daug skolos turinčioms nekilnojamojo turto bendrovėms. Bankai gali ilgiau uždirbti daugiau palūkanų pajamų, tačiau vėliau patirti daugiau nuostolių, jei paskolas tampa sunkiau grąžinti. Lietuvos vartojimo ir vietos verslo akcijas palaiko ekonomikos augimas, bet aukštos kainos mažina realią namų ūkių perkamąją galią.
Galimybė ir rizika
Galimybė: jei energijos šuolis pasirodys laikinas, tvirtesnis augimas gali palaikyti Europos įmonių pelnus be naujo palūkanų didinimo. Rizika: energijos ir paslaugų kainų augimas gali išlikti aukštas, o Lietuvos atotrūkis nuo euro zonos vidurkio dar padidėti. Artimiausi patikrinimai – galutinė liepos infliacija, atlyginimų dinamika ir centrinio banko komunikacija.
05 Technologijos ir pelnai
„Amazon“ ir „Apple“ pajamos augo sparčiai, tačiau rinkai vis svarbiau, kada investicijos į dirbtinį intelektą virs laisvais pinigais
Faktai
Ankstesnėje prekybos sesijoje elektroninės prekybos ir debesijos bendrovė „Amazon“ paskelbė, kad ketvirčio pajamos išaugo 20 %, iki 200,6 mlrd. JAV dolerių. Debesijos padalinio pardavimai augo 37 %, tačiau per paskutinius dvylika mėnesių laisvasis pinigų srautas buvo neigiamas ir siekė minus 7,6 mlrd. JAV dolerių. Pagrindinė priežastis – investicijos į turtą ir įrangą padidėjo 66,1 mlrd. JAV dolerių. Vartotojų elektronikos ir paslaugų bendrovės „Apple“ pajamos augo 16 %, iki 109,4 mlrd. JAV dolerių.
Kodėl tai svarbu
Rezultatai rodo, kad skaitmeninių paslaugų ir įrenginių paklausa tebėra tvirta, bet rinkai nebeužtenka vien pajamų augimo. Kuo daugiau lėšų reikia duomenų centrams ir lustams, tuo svarbiau, ar naujos paslaugos pakankamai greitai virsta grynaisiais pinigais. Kai obligacijos moka daugiau, investuotojai mažiau linkę mokėti aukštą kainą už pelną, kurio tikimasi tik po daugelio metų.
Poveikis portfeliui
Debesijos, puslaidininkių, duomenų centrų įrangos ir elektros infrastruktūros bendrovės gali laimėti iš tęsiamų investicijų. Didelės technologijų akcijos patiria dvejopą poveikį: jų pajamų augimas stiprus, tačiau laisvojo pinigų srauto ir vertinimo jautrumas palūkanoms didėja. Plačiam akcijų indeksui tai svarbu dėl didelės šių bendrovių svorio dalies.
Galimybė ir rizika
Galimybė: spartus debesijos augimas gali parodyti, kad investicijų grąža pradeda materializuotis ir paklausa plinta visoje tiekimo grandinėje. Rizika: investicijos gali augti greičiau už pinigų srautus, o aukštesni obligacijų pajamingumai gali mažinti akcijų vertinimus. Katalizatorius – kitų sektoriaus bendrovių rezultatai ir investicijų gairės.
06 Japonija, jena ir palūkanos
Japonijos centrinis bankas paliko 1,0 % palūkanų normą, bet balsas už 1,25 % sustiprino tolesnio griežtinimo riziką
Faktai
Penktadienį Japonijos centrinis bankas aštuoniais balsais prieš vieną paliko vienos nakties palūkanų normą apie 1,0 %. Vienas tarybos narys siūlė ją didinti iki 1,25 %, nes matė didesnę kainų riziką. Bankas taip pat nurodė, kad bazinė infliacija be šviežio maisto nuo antrosios 2026 finansinių metų pusės gali aiškiai viršyti 2 %, o rizikos kainoms yra nukreiptos aukštyn.
Kodėl tai svarbu
Japonija ilgai buvo labai pigių pinigų šaltinis pasaulio rinkoms. Jei palūkanos ten kyla, didėja vietos obligacijų patrauklumas ir gali mažėti kapitalo srautai į užsienio obligacijas bei akcijas. Silpna jena kartu brangina energijos ir technologinių komponentų importą, todėl valiuta tampa tiesioginiu infliacijos kanalu.
Poveikis portfeliui
Aukštesni Japonijos obligacijų pajamingumai gali būti palankūs vietos bankams, bet nepalankūs ilgos trukmės obligacijoms ir brangiai vertinamoms akcijoms. Stiprėjanti jena padėtų Japonijos vartotojams bei importuotojams, tačiau sumažintų eksportuotojų užsienyje uždirbtų pajamų vertę. Poveikis gali persiduoti ir JAV bei Europos obligacijų rinkoms per kapitalo srautų pokyčius.
Galimybė ir rizika
Galimybė: laipsniškas normalizavimas gali pagerinti bankų maržas ir sustiprinti jeną be staigaus rinkos sukrėtimo. Rizika: netikėtai greitas kėlimas galėtų paskatinti skolintų lėšų pozicijų uždarymą pasaulyje. Artimiausi signalai – infliacija, darbo užmokestis, jenos kursas ir būsima centrinio banko komunikacija.
Šios dienos portfelio kompasas
Įmonių pajamos auga, tačiau aukštos palūkanos ir energijos kainos tebeslegia rinkas
Savaitė prasideda priešingais signalais. OPEC+ sprendimas gali sumažinti energijos kainų spaudimą, bet rugsėjo padidinimas sudaro tik apie 0,2 % pasaulio pasiūlos ir dar turi virsti realiu eksportu. Tuo pat metu JAV darbo sąnaudos, 4,75 % siekiantis 10 metų obligacijų pajamingumas ir Japonijoje didėjanti palūkanų normos kėlimo tikimybė išlaiko aukštas skolinimosi sąnaudas. Kinijos pramonės susitraukimas silpnina pasaulinės paklausos perspektyvą, o „Amazon“ ir „Apple“ rezultatai rodo, kad didžiųjų technologijų bendrovių pajamos vis dar auga. Portfelį nuo vieno scenarijaus padeda apsaugoti skirtingos trukmės obligacijos, regionų ir sektorių įvairovė, nes naftos, palūkanų ir bendrovių pelnų signalai šiuo metu veikia skirtingomis kryptimis.
Didesnė naftos pasiūla gali švelninti energijos kainas ir infliacijos lūkesčius.
Aukšti obligacijų pajamingumai didina finansavimo kainą ir mažina brangių aktyvų vertinimus.
Didžiųjų technologijų bendrovių pajamos ir Lietuvos ekonomikos augimas rodo, kad paklausa dar nėra smarkiai susilpnėjusi.
Svarbu žinoti. Ši apžvalga yra bendro pobūdžio informacija, o ne individuali investavimo rekomendacija. Finansinių priemonių vertė gali kilti ir kristi, ankstesni rezultatai negarantuoja ateities grąžos, o sprendimus verta vertinti pagal savo tikslus, laikotarpį ir priimtiną riziką.
